Ultragarso bangos

Šiuolaikiniai medicinos diagnostiniai ir gydymo prietaisai kuriami remiantis naujais fizikos, chemijos, matematikos ir kitų tiksliųjų mokslų laimėjimais. Jau seniai gydytojai, biologai ir kitų sričių mokslininkai domisi ultragarso panaudojimu medicinoje. Ultragarsu vadinamos 0,02-200 MHz dažnio mechaninės bangos (žmogaus ausis girdi tik 16 Hz – 18 kHz dažnio garso bangas). Jos skirtstomos į žemo dažnio 60-80 kHz (skleidžia delfinai, šikšnosparniai; įvairūs dirbtiniai triukšmai) ir aukšto dažnio, kurias dažniausiai sukuria dirbtiniai šaltiniai (turintys garso virpesių generatorių).
Ultragarsiniai tyrimai medicinoje naudojami daugiau kaip 50 metų. Pastaruoju metu ultragarsiniai tyrimo metodai – greičiausiai besiplėtojanti spindulinės diagnostikos sritis, apimanti spalvotą doplerografiją, galios doplerį, trimatį vaizdą, vidinius ertminius ultragarso vaizdus ir kontrastinių medžiagų vartojimą ultragarsinei diagnostikai bei ultragarsinės kompiuterinės tomografijos būdu gautus vaizdus (angl. sono CT).
1949-1950 m. mokslininkai pradėjo tirti galimybę naudoti medicinai ultragarsinius aparatus, naudojamus pramonei ir kariniams tikslams.
1951 m. J.Wild ir D.Howry (JAV), kiekvienas savarankiškai, sukūrė UG aparatus, dirbančius dvimačiu (2D) šviesumo arba B (angl. brightness , B-mode) režimu. Šis nuskaitymo režimas parodo tikslesnę anatominę informaciją. Iš pradžių buvo naudojamos dvi spalvos – juoda ir balta.
Apie 1990 m. sukurti 3D ultragarso aparatai, kur dvimačiai (2D) ultragarsiniai vaizdai personaliniu kompiuteriu, remiantis atitinkamais matematiniais algoritmais, sumuojami ir rekonstruojamas organo erdvinis (3D) ultragarsinis vaizdas. 1998-1990 m. sukurti pirmieji ultragarso kompiuterinės tomografijos aparatai.
Dabar yra ir 4D ultragarso aparatų, kurie leidžia pamatyti judantį vaizdą monitoriaus ekrane.
Ultragarso bangų sklidimas apibūdinamas trimis pagrindiniais dydžiais: virpesių amplitude, dažniu ir greičiu. Virpesių amplitudė (A) yra maksimalus virpančių dalelių nuokrypis nuo pusiausvyros taško. Ji matuojama ilgio vienetais. Ultragarso bangų virpesių amplitudė dažniausiai būna kelių dešimčių mikrometrų.
Laikas, per kurį įvyksta vienas pilnas virpesys, vadinamas periodu (T). Jis matuojamas laiko vienetais. Virpesių skaičius per laiko vienetą yra dažnis (f). Jis matuojamas hercais (Hz). Virpesių periodas ir dažnis yra vienas kitam atvirkštiniai dydžiai ir susieti išraiška: f=1/T. Bangos ilgis λ=c/f, kur c – bangų plitimo greitis tam tikroje aplinkoje.
UG...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!