Tvarioji plėtra

1. Foresteris ‘‘Pasaulio dinamika“ 1971m paskelbta Foresterio knyga „Pasaulio dinamika“.Autorius sukūrė modeliavimo metodika, pateike išvadą:“ Jei žmonių skaičius,aplinkos išteklių naudojimas ir pramonės gamyba didės tais pačiais tempais, tai 21a per.aplinkos teršimas pasieks katastrofišką lygį ir žmonijos laukia ekologinė krizė.“ Iki 2002m ivykusios Johanesburgo konferencijos. 2. D. Medouz (D.Meadows)ir kt. „Augimo ribos“. 1972m buvo ypatingi tuo, kad pasipylė eilė leidinių, kurie buvo finansuoti Romos klubo, kuriuose buvo atsižvelgta i Foresterio darbus. Viena iš knygų Medouz „Augimo ribos“, susilaukė labai didelio populiarumo, išversta į 40 kalbų, 10mln.egzempliorių tiražu, labai prislegia tai, kad „eksponentiškai didėjanti pasaulinės katastrofos grėsmė“. Tai sulaukė didelės kritikos. Susiję su modeliavimu „Nulinio“ augimo koncepcija t.y. galima išvengti ekologinės nelaimės, tik stabilizavę visuomenę ties nuliniu ar net neigiamu augimo lygiu(gyv.augimo sk.). „Augimo ribos“ inešė naują mastymą , nes buvo garsiai prabilta apie globalios pusiausvyros užtikrinimo būtinumą. 1974m. Mesanavičius ir Pestelis „ Žmonija kryžkelėje (posūkio taške)“- kur planeta jau padalinta į 10 regionų panaudotos sudėtingesnės matematinės lygtys. Pasirinkta daug kintamųjų ir jie konstatavo kad labiau tikėtinas regioninis nei globalinis žlugimas, dėl maisto stygiaus, per didelio regiono apgyvendinimo. Iš principo patvirtino Foresterio skelbtas prognozes ir aiškiai parodė: „Nors ekonomikos augimas yra labai svarbus ir pageidaujamas, bet žmonių skaičius, išteklių naudojimo ir gamybos augimas negali būti begalinis ir būtina neatidėliotinai imtis priemonių šiems procesams reguliuoti. Tuo metu bręstančios problemos atkreipė dėmesį rašytojai, kas suvaidino dideli vaidmeni visuomeninių organizacijų kūrimuisi. 15 nėra 3 Biologinės įvairovės samprata. Ši sąvoka evoliucionavo su terminu darnusis vystimasis. 1992 m., kai Jungtinių Tautų iniciatyva Rio de Žaneire buvo pasirašyta Biologinės įvairovės konvencija. Jos išsaugojimo svarbai buvo daug dėmesio skirta Johanesburgo konferencija. 2002m. Bio. Įvairovę sudaro 3 elementai, nors dažniausiai akcentuojamas 1 iš jų: - rūšinė įvairovė, būtent jos išsaugojimui skiriamas pagrind. Dėmesys. Primirštant genetinę įvairovę ir ekologinę įv. Genetinė įv. – genai, kai rūšis tampa nykstanti, dalis genų yra prarandami.Ekologinė įv. – vad. Buveinė, t.y nat. gamtinė aplinka ta, kurioje dauguma rūšių sėkmingai egzistuoja, optimalios ekologinės sąlygos. Ši problema išoriniu požiūriu pati seniausia žmonijos istorijoje. Rūšies išnykimas yra bio. Įv. Nykimas. Didelį dėmesį reikia skirti buveinėms. Šiuo metu Lietuvoje yra išskirta apie 50 buveinių, kurios įvardijamos kaip europinės svarbos. Gegužės 22 d., pasaulis pažymės Tarptautinę biologinės įvairovės dieną. Biologinės įvairovės samprata į mūsų gyvenimą atėjo visai neseniai – 1992 m., kai Jungtinių Tautų iniciatyva Rio de Žaneire buvo pasirašyta Biologinės įvairovės konvencija. Lietuva visateise Konvencijos nare tapo 1995 m., kai šį dokumentą ratifikavo Seimas. Biologinė įvairovė – gyvųjų organizmų visuma, jų buveinės, genetinė įvairovė – labai priklauso nuo žmogaus. Žemėje liko nedaug vietų, kur ji nebūtų vienaip ar kitaip paveikta ar veikiama. Tūkstančiai jos formų yra ties išnykimo riba, kitos priverstos prisitaikyti prie vis labiau keičiamo kraštovaizdžio. Siekdama priminti būtinybę išsaugoti planetos biologinę įvairovę, Biologinės įvairovės konvencijos Generalinė asamblėja 2000 m. gruodį nutarė Tarptautinę biologinės įvairovės dieną minėti gegužės 22-ąją (anksčiau pasaulyje ji buvo pažymima gruodžio 29 d.). Europos bendrijos aplinkos apsaugos vaiksmų programos. 4. 1-oji ES aplinkos apsaugos veiksmų programa. 1973-1976m. įgyvendinama. Tikslas: sustabdyti aplinkos taršą, efektyviau naudoti apl.išteklius. Didžiausią dėmesį skiria tinkamoms žmogaus darbo ir gyvenimo sąlygoms sukurti. Buvo suvokta , kad teršalai l.didelė problema. (Stokholmo konferenc.) 5. 2-oji ES aplinkos apsaugos veiksmų programa. 1977-1981m. ji praplėtė pirmosios tikslus: prioritetinėmis aplinkosauginės veiklos kryptimis tapo vanduo ir oro tarša, triukšmo valdymas. Didesnis dėmesys skiriamas prevencijai , t.y. ne rezultatų taisymas ,o užbėgti, neleisti įvykiui įvykti. Racionalus apl.išteklių naudojimas 3-oji 1982-1986m pasiekti nemaži laimėjimai, todėl čia apl. Apsauga buvo integruojama į gamybos sektorius: energet,žū,transportą, t.y. tuo metu pakankamai taršus gamybos sektorius. Buvo pradėta vykdyti procedūras planuojant ūkinę veiklą būtina vertinti galimą poveikį aplinkai. 6. 4-oji ES aplinkos apsaugos veiksmų programa. 1987-1992m. Šiai programai didelę įtaką turėjo dokum. “Vieningos Europos aktas” priimtas 1987m Romoje, buvo įtrauktas 7skyrius “Aplinka”. Turėjo, Brutland komisijos veiklos ataskaita, įtakos.Šioje programoje buvo akcentuojamos naujos apl.apsaugos sritys susiję su biotechnikos ir gamtos išteklių valdymu. Buvo skiriamas didesnis dėmesys aplinkosaugos švietimui ir info-jai apie aplinkos būklę prieinamumui. 1992m įvyko Rio konferencija ir priimta darnaus vystimosi doktrina. 7. 5-oji ES aplinkos apsaugos veiksmų programa. 1993-2000m. Ši programa buvo pagrįsta darniojo vystimosi koncepsija. Taip pat buvo pasirašyta ES Mastrichto sutartis(olandija). Ji aplinkosaugą įvertino kaip vieną pagrind. ES politikos tikslų. Jos 2str. Teigiama: Vienas Europos integravimo tikslų- skatinti harmoningą ir subalansuotą ekonominį vystimąsi nesukeliant pavojaus aplinkai. Čia didelis dėmesys skirtas oro teršalams ypač autotransporto, mažinti sieros kiekį degaluose, t.p. sieros ir azoto oksidų išmetimo kontrolei. Laikotarpio pabaig. Komisija sukūrė vieningą apl.apsaugos strategiją, kurioje nuo atskirų teršalų kontrolės buvo pereita prie ūkinės veiklos taršos prevencijos (mažinti teršalų kiekį). Buvo sudaryta iš 5 dalių skirtų: Pramonei, energetikai, transportui, ž.ū., turizmui. 8. 6-oji ES aplinkos apsaugos veiksmų programa. 2001-2010m. “Mūsų ateitis –mūsų pasirinkimas”.Pagrįsta darniu vystimusi sudaryta iš 4 dalių: klimato kaita, apl.išteklių ir bio įvairovės apsauga, aplinka ir sveikata, tausojantis apl.išteklių naudojimas ir atliekų valdymas. Ypač akcentuojant visuomenės švietimo ir informavimo svarba. 9. Nacionalinė darnaus vystimosi strategija: Bendrosios nuostatos. Iki 1998m. nemažai šalių priėmė NDVS.O Lietuvoje NDVS komisija įkurta 2001m tik del to kad reikejo ruoštis 2002m Johanesburgo konferencijai.Posedžiuose per metus 2kart vadovauja ministr.pirmininkas, sudaro apie 30 žmonių, soc.apsaugos ir darbo Ministr., ūkio ministr.,aplinkos ministras. Vedančioji – apl.ministerija. 2002m Johanesburgo konf-je buvo parengta subalansuotos plėtros ataskaita(statistika), už 1990-2001m.Po šios konf. Pradėta ruošti NDVS, kuri remiasi didžiąja dalimi Johanesb. Konf-je priimtais nuostatais, t.p. ES nuostatom. 10. Lt darnaus vystimosi prioritetai. Šioje strategijoje atsižvelgta į nacionalinius Lt interesus bei savitumus. ES strategijoje išskirti 6 prioritetai: 1)klimato kaitos sušvelnimas. 2) transporto poveikio apl.mažin. 3)pavojaus žmoniu sveikatai mažin. 4)efektyv.apl išteklių naudojimas 5)skurdo mažinimas. 6) visuomenės senėjimo problemos sprendimas. 11 –a Lt darnaus vystimosi prioritetų: 1. Nuosaikus, tarp ūkio šakų ir šalies regionų, suderintas ekonomik. Vystimasis. 2. Soc. ir ekonom. Skirtumų tarp regionų ir jų viduje skirtumų mažinimas. 3. Pagrind. Ūkio šakų poveikio aplinkai mažinimas: • Transportas • Pramonė • Energetika • Žemės ūkis • Būstas • Turizmas 4) Efektyv.apl. išteklių naudojimas ir atliekų tvarkymas. 5) pavojų žmonių sveikatai mažinimas. 6) klimato kaitos ir pasekmių švelnimas 7) Bio įvairovės apsauga 8)Kraštovaizdžio apsauga ir racionalus jo tavrkymas. 9)Užimtumo didinimas, nedarbo, skurdo ir soc. atskirties mažinimas. 10) Švietimo ir mokslo vaidmens didinimas. 11) Lt kultūrinio savitumo išsaugojimas. 11. Lt darnaus vystymosi strateginė analizė: aplinkos kokybė ir gamtos ištekliai. Šį poskyrį sudaro 6 elementai. Oras, vanduo, dirvožemis, kraštovaizd ir bio įvairovė, aplinkos ištekliai, atliekų tvarkymas. Strategija vad. bloku apl.kokybė ir ištekliai. Čia yra kiekvienam elementui nurodytos pažangų stiprybės ir silpnybės. Oras- stipr.tai, kad per 15m Lietuvos tarša sumažėjo; imant bendrai 3kart sumažėjo, nenaudojamas benzinas su švino priedais su sieros jung.; Silpnybė: dauguma energet.objektų neturi efektyv.teršalų valymo įrenginių. O kai kur jie yra pasenę. Galimybės pagerinti būklę reformos įstatyminę bazę, pasitelkus ES fondus- paramą. Dabar yra judėjimas skatinantis biokuro naudojimas, t.p. nurod.grėsmės: kažko neatlikus gali kilti didelių ne tik aplinkos, bet ir soc.bei kitų problemų. 12. Darnaus vystymosi rodiklia(indikatoriai) Pagal blokus skirstomi: Aplinkos, ekonomikos ir socialiniai. Šie rodikliai reikalingi tam, kad kokybiškai ir kiekybiškai įvest darnaus vystymosi parametrus: Aplinkos būklė: šiltnamio efektą skatinančių dujų išmetimas(Co2anglies ekvivalentu)gali būti t/km2, įvairių aplinką teršiančių junginių išmetimas(tukst.t/ploto vnt.), miestų oro kokybė, nuotekų kiekis, paviršinių vandens telkinių kokybė, požeminio vandens kokybė, organinių medžiagų prietaka į Baltijos jūrą, saugomų teritorijų plotas, naudojamų žemių plotas, komunalinių atliekų kiekis, pirminio rūšiavimo metu išrūšiuotų komunalinių atliekų kiekis, gamybinių atliekų kiekis, nepavojingų atliekų perdirbimo intensyvumas (ypač: popierius,plastikas ir metalas), pavojingų atliekų kiekis, bio degraduojančių atliekų patekimas į sąvartynus. Ekonomikos vystimasis: BVP palyginamosiomis kainomis, koks sukuriamas, BVP tenkantis 1 gyvent., gamyboje sunaud. galutinis energ.kiekis, gamyboje sunaudojamas vandens kiekis, krovinių ir keleivių pervežimas pagal transporto rūšis, biokuro dalis bendrame transporto sektoriaus kuro sunaudojime, variklinio transporto priemonių tankis, lengvųjų automobilių tankis,

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!