Ignalinos atominės elektrinės radioaktyvių atliekų saugykla

Ignalinos AE vykdo plačią ir įvairiapusę saugos gerinimo programą, todėl išskirti vieną ar kelis projektus nėra paprasta, Taciau panaudoto branduolinio kuro saugojimas – viana iš svarbiausiu atominės energetikos veiklos sričiu.
The comprehensive international programme for cooperation in the area of Ignalina NPP safety improvement is rather tremendous and therefore it sounds difficult to highlight some specific projects on the other hand one of the essential issues of nuclear power plant safety is storing of spent fuel.
palaidojimas.
Visas radioaktyvias atliekas specialistai skirsto į tris kategorijas – mažo, vidutinio aktyvumo ir ilgaamžes. Būtina pabrėžti, kad kalbant apie atominę energetiką laikas skaičiuojamas jau ne dešimtmečiais, bet šimtmečiais ir tūkstantmečiais. Nes būtent tiek laiko gyvybei pavojingą spinduliuotę skleidžia radioaktyvios atliekos ir iš reaktoriaus išimtas uranas.
Vidutinio radioaktyvumo kuras 300 metų bus laidojamas paviršiniame kapinyne, kuriam įrengti jau žvalgomasi tinkamos vietos netoli pačios jėgainės. Svarstoma galimybė maždaug 10 ha kapinyną įrengti Rimšės seniūnijoje arba prie Apvardų ežero.

Kur kas sunkiau atsakyti į klausimą, kas bus daroma su jėgainėje susikaupusiomis 2 500 tūkst. tonų radioaktyvaus urano. Iki šiol visas Ignalinos jėgainėje panaudotas branduolinis kuras buvo saugomas vandens baseinuose prie reaktoriaus, o prieš keletą metų pradėtas talpinti į specialius gelžbetoninius konteinerius. Jie jau vežami į specialią laikiną aikštelę netoli jėgainės. RATA direktorius Dainius Janėnas sako, kad taip kurą galima saugoti apie 50 metų, tačiau tolimesnis jo likimas nėra aiškus.

Prieš pora dešimtmečių, atidarinėjant atominę Lietuvoje žmonių atmintyje dar šmėžavo branduolinių bombų į padanges iškelti atominiai grybai. Niekas nenumanė, kad po metų sprogs Černobylis. Minėtoje sovietinėje kino apybraižoje tuometinė valdžia matė būtinybę aiškiai atskirti gerąjį atomą nuo blogojo.
Lietuvos mokslininkai tuomet turėjo išskirtinę galimybę pradėti stebėti pokyčius atsirandančius vietoje, kur išaugo specifinis pramoninis objektas. Chemijos instituto specialistė dr. Laimutė Bunikienė sako, kad apie iae poveikį aplinkai iškalbingai byloja pokyčiai Dūkščių ežere.
Daktarė apgailestauja, kad vyriausybei neskyrus lėšų, išsamūs moksliniai tyrimai prieš 7 metus nutraukti, nes...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!