Tuščios kėdės metodas

 METODO PASKIRTIS. ,,Tuščios kėdės“ metodas taikomas nuo seno konsultuojant šeimas. Jį aprašydamas F. Perlsas pažymėjo, kad šį metodą naudinga taikyti, kai konsultuojamieji nutraukia ryšį su savo paties asmenybės dalimi (pvz., ignoruoja savo jausmus) arba vienas su kitu. Jis taip pat naudingas, kai konsultacijoje dalyvauja ne visi šeimos nariai. ,,Tuščios kėdės“ metodas tinka sprendžiant problemas, kurių psichologinės ištakos yra ankstesnės kartos. Kreipdamiesi į savo įsivaizduojamus tėvus, sutuoktiniai geriau supranta iš ankstesnių kartų perimtą santykių kontekstą. Atitinkamai gali keistis jų reikalavimai savo vaikams. Svarbus šeimos konsultavimo principas – siekti, kad šeimos nariai geriau suvoktų vienas kito jausmus ir mintis. ,,Tuščios kėdės‘‘ metodas padeda konsultantui ir šeimai nustatyti vienas kito suvokimo klaidas, įvertinti jausmų ir nuostatų, priskiriamų kitiems, tapatumą. Metodo esmė - paskatinti įsivaizduojamą dialogą tarp konsultuojamojo ir kito tarsi sėdinčio tuščioje kėdėje šeimos nario. Konsultuojamasis pradeda kalbėti ir kreipiasi į įsivaizduojamą šeimos narį. Konsultantas klausosi šio pokalbio ir išgirdęs, jo nuomone, reikšmingą teiginį, vaizdinį ar mintį, sustabdo. Paskui prašo persėsti kalbėtoją į tuščią kėdę ir atsakinėti taip, lyg atsakinėtų tas šeimos narys, į kurį buvo kreipiamasi. Kartais konsultantui pravartu apibendrinti ar išryškinti jausmus ir mintis (pvz., nurodyti, kad kalbėtojas buvo liūdnas, nusivylęs, piktas, kad kaltino, teisino, prašė ir pan.) (MRU, ,,Socialinis darbas. Profesinė veikla, metodai ir klientai‘‘, 2010). Vienas iš geštaltinės terapijos metodų – „tuščios kėdės“ – metodas (geštaltas – viena iš grupinės psichoterapijos rūšių). Tereikia tik poros kėdžių, kurios simbolizuotų prieštaringus jausmus ar norus. Tarkim – vienoje kėdėje - noras imtis kažkokios veiklos, o kitoje - abejonė, ar verta. Sėdamasi į vieną iš kėdžių ir susitapatinama su ta dalimi, kuri nori imtis veiklos, išsakomi jausmai iš tos pozicijos. Tuomet sėdamasi į kitą kėdę, ir lygiai taip pat išsakomi jausmai iš abejojančios dalies pozicijų. Toks metodas padeda suvokti vidinius prieštaravimus, juos priimti ir sąmoningai apsispręsti tam tikrose gyvenimo situacijose. ( http://psichologas.wordpress.com/2009/03/29/psichoterapiautas-ar-psichiatras/) ,,Tuščios kėdės’’ metodas psichoterapiniam darbui suteikia gilesnio suvokimo ir aiškumo. Technika taip pat naudojama neužbaigtų situacijų perkėlimui į čia ir dabar. Pavyzdžiui, asmuo gali laikyti viduje jausmus ir neišsakytus žodžius, skirtus seniai mirusiems tėvams. Tuščios kėdės technika labia padeda išsiaiškinti prieštaringas asmens tendencijas ir skilimus, o toks suvokimas yra esminis atstatant vidinę pusiausvyrą. Fritz Perls yra paminėjęs prieštaringų dalių susitaikymą kai dalys gali būti sujungiamos į produktyvią kombinaciją ir sąveiką, tokiu būdu nebelieka beprasmės kovos, kurioje buvo prarandama energija. Pats ryškiausias skilimas yra tarp viršininko ir nevykelio. Viršininko balsas savo kritika vargina ir kankina nevykelį : ,, Tu turi daryti tai’’, ,,Tu turi būti geresnis nei esi’’. Tiems ‘’turi’’ būdinga prievarta ir teisingumo atmosfera. Nevykėlis – atoveikio jėga. Jis būna netikras savimi, bejėgis, ko nors negalintis, dažnai išsisukinėjantis ir visuomet kaip besipriešinantis. Jo atsakymai: ,,Aš negaliu!‘‘, ,,Taip, bet-‚‘, ,,Galbūt rytoj‘‘ ir t.t. Priešingybės gyvena viena kita žlugdydamos ir mėgindamos kontroliuoti. Ši akla kova sukelia paralyžiaus, išsekimo būseną, nesugebėjimą patirti kiekvieną akimirką visu harmoningu savo organizmu. Paaugliai dažnai varginami šių viršininko/nevykėlio konfliktų. Tokiais atvejais, naudojant ,,Tuščios kėdės‘‘ metodą naudinga suvaidinti viršininko ir nevykėlio vaidmenis. Kai konfliktas išaiškėja, naudinga atsitraukti ir ,,stebėti‘‘, kaip ginčijasi šios dvi mūsų dalys. Tuomet mes patys galime laisvai pasirinkti, galbūt šiek tiek derindamiesi prie kiekvienos iš šių pusių. ,,Tuščios kėdės‘‘ metodą visada galima naudoti, norint išsiaiškinti tam tikrą situaciją, išspręsti konfliktus, prisiimti atsakomybę už savo elgesį, problemų sprendimams surasti. (Violet Oaklander, ,,Langas į vaiko pasaulį“, 2007.) Trijų kėdžių metodas‘‘ – kūrybinis mąstymas, priimant geriausius sprendimus. Jeigu atsitinka taip, kad sunku išsirinkti tinkamiausią variantą, dvejojama priimti sprendimą, tai šis būdas leis palengvinti sprendimo procesą. Voltas Disnėjus buvo ne tik animacinių filmukų kūrėjas, bet ir trijų kėdžių metodo pradininkas. Tai vaizduotės metodas, kuriam reikalingos trys kėdės. Svajotojo kėdėje sugalvojami patys fantastiškiausi dalykai – tai, kas įmanoma ir neįmanoma. Sėdint šioje kėdėje galima beveik viskas – tik negalima galvoti apie problemą rimtai. Realisto kėdėje įjungiamas sveikas protas. Beprotiškos idėjos tampa postūmiu mintims, tačiau ir dabar reikia ieškoti naujų sprendimų. Būdamas pragmatiškas turite išsirinkti trumpiausią ir tiksliausią kelią. Kritiko kėdėje reikia negailestingai sukritikuoti idėjas; patikrinti, ar jose yra kas nors vertingo, ar jas galima panaudoti, ar jos priimtinos. Reikia išsiaiškinti, kas jose nereikalinga, ką galima išbraukti. Taikant šį metodą, labai svarbu per ilgai neužsibūti vienoje kėdėje. ( http://www.ve.lt/naujienos/visuomene/psichologija/kurybinio-mastymo-metodai-550681/ ) „Trijų kėdžių“ metodas. Tai vaizduotės metodas, kurį naudojant idėjos savininkas turi įsivaizduoti, kad sėdi ant trijų skirtingų kėdžių ir kiekvienoje kėdėje turi idėją įvertinti iš skirtingų pozicijų. Svajotojo kėdėje sėdėdamas idėjos savininkas gali galvoti pačius fantastiškiausius dalykus – tai, kas įmanoma ir neįmanoma. Sėdint šioje kėdėje įmanoma beveik viskas, išskyrus rimtus galvojimas apie idėją. Visas kilusias mintis užsirašykite. Tuomet „persėskite“ į realisto kėdę, kurioje sėdėdamas turite įjungti „sveiką protą“ ir toliau ieškokite naujų sprendimų, būkite pragmatiškas ir pabandykite išsirinkti tiksliausią ir trumpiausią kelią. Atsisėdę į kritiko kėdę negailestingai sukritikuokite idėjas. Patikrinkite, ar jose yra kas nors vertingo. Ar galima ir verta jas panaudoti, ar jūs apskritai jų norite, kas jose nereikalingo, kurias galima išbraukti. Svarbu sekti laiką ir per ilgai neužsisėdėti vienoje kėdėje. (http://jauni.eu/wp-content/uploads/2012/09/Verslumo-vadovas.pdf ) DALYVIŲ AMŽIUS, SKAIČIUS. Taikyti metodą galima ir su tėvais ir su mokyklinio amžiaus vaikais. Pačio metodo metu rekomenduojama, kad būtų konsultantas ir konsultuojamasis asmuo – 2 žmonės. REIKALINGOS PRIEMONĖS. ,,Tuščios kėdės‘‘ metodui reikalingos dvi kėdės, o ,,Trijų kėdžių‘‘ metodui – trys kėdės. VIETA METODO PRITAIKYMUI. Rekomenduojama vieta, kur būtų ramu ir niekas neblaškytų konsultuojamojo asmens. Tai galėtų būti socialinio pedagogo kabinetas ar bet kuris kitas tuščias kabinetas/patalpa. DEMONSTRAVIMO TRUKMĖ. Demonstravimo trukmė priklauso nuo asmens situacijos, jos sudėtingumo ir ,,įsigyvenimo‘‘ į ją. Metodas gali trukti nuo 10 iki 15-20 min. PRITAIKYMAS SOCIALINIO DARBUOTOJO VEIKLOJE. ,,Tuščios kėdės‘‘ metodo taikymas atskleidžia situacijas, kai vaikas atstovauja vienam iš tėvų, su kuriuo konfliktuoja kitas, ir dėl šios priežasties yra nelygiavertiškai vertinamas. Taip pat metodas naudingas, jei konsultuojamasis neįstengia kontroliuoti sudėtingos situacijos ar nesugeba pasirinkti vienos iš kelių alternatyvų. Jį taip pat pravartu taikyti, kai kuris nors šeimos narys pernelyg susieja save su šeima, nebeskiria savojo Aš vaizdinio nuo Aš šeimoje vaizdinio. (MRU, ,,Socialinis darbas. Profesinė veikla, metodai ir klientai‘‘, 2010) ASMENINIAI PASTEBĖJIMAI. ,,Tuščios kėdės’’ metodą gali sėkmingai pritaikyti socialinis pedagogas, kai tarp dviejų vaikų ( ar vaiko ir mokytojo) kyla konfliktas. Vaikas išsakydamas savo poziciją, o tada persėsdamas ant kitos kėdės ir bandydamas įsivaizduoti, ką galėtų pasakyti asmuo, su kuriuo kilo konfliktas, į situaciją pažiūrės iš dviejų pusių. Vaiko atsidūrimas oponento pozicijoje leis suprasti, kur buvo vieno ar kito asmens klaidos ir kaip tai būtų buve galima ar vis dar bus galima ištaisyti. Metodas socialiniui pedagogui padeda atskleisti visa konflikto esmę, nuo ko tai prasidėjo, kokios buvo konfliktuojančių pusių pozicijos. O pačio metodo eigoje , dažniausiai, pats konsultuojamasis suvokia, ką padarė ne taip, arba ką galėjo daryti kitaip norint išvengti nesutarimų. ,,Trijų kėdžių’’ metodą galima pritaikyti tada, kai vaikas yra neapsisprendęs dėl kažkokio klausimo ar idėjos, jeigu jį kažkas neramina. Tuomet asmuo į šią idėją gali pažiūrėti iš trijų skirtingų pozicijų. Sėdint ant svajotojo kėdės, vaikas gali papasakoti kaip įsivaizduoja savo idėją visiškai nesivaržant. Tačiau atsisėdęs į realisto kėdę, į tą patį dalyką reiktų stengtis pažiūrėti kiek kitaip, pavyzdžiui, ar tai nesusikerta su galimybėmis ir logika. Atsisėdus į kritiko kėdę jau yra apsisprendžiama ar ta idėja iš tikrųjų yra tokia gera, kokią įsivaizdavo, ar tai bus naudinga. Taikant šį metodą, yra lengviau priimti teisingus, ,,apskaičiuotus’’ sprendimus. Socialinis pedagogas turėtų prižiūrėti, jog vaikas pernelyg ilgai neužsibūtų kurioje nors iš kėdžių. Taikant šį metodą, socialinis pedagogas tarsi paskatina vaiką pačiam, niekam nedarant įtakos ar spaudimo, apsispręsti kaip pasielgti dėl vieno ar kito klausimo. Taip konsultuojamasis pats susivokia, ar tai ką, norėtų daryti bus tikrai naudinga, t.y tarytum pats suranda atsakymus į jį neraminančius klausimus. Užbaigus metodą, pravartu situaciją aptarti su socialiniu pedagogu. Literatūros šaltinių sąrašas 1. MRU. Socialinis darbas. Profesinė veikla, metodai ir klientai. 2010, 192-193 p. Vilnius. 2. Internetinė svetainė psichologija. Psichoterapiautas ar psichiatras? [interaktyvus], 2009. Prieiga per internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!