Turizmas tarpukario Lietuvoje

Turizmą galima apibūdinti ne tik kaip efektyviausią žmogaus rekreacinių poreikių tenkinimo būdą, bet ir kaip sudėtingą socialinį-ekonominį reiškinį, kasmet įgaunantį vis didesnį mastą.
Pirmasis organizuoti turizmą Lietuvoje pradėjo Lietuvos automobilių klubas. Daugelyje Europos šalių automobilių klubai buvo įkurti XX a. pradžioje, tačiau Lietuvoje ilgą laiką automobilių buvo labai mažai (1926 m. — 424). Nepaisant to, 1926 m. kovo 20 d. K. Petrausko, L. Daukšos ir S. Žukausko iniciatyva įsteigiamas Lietuvos automobilių klubas, kurio tikslas — propaguoti automobilizmą Lietuvoje, organizuoti parodas bei ekskursijas, plėtoti automobilių sportą ir palaikyti ryšius su užsienio draugijomis. Taigi šį klubą reikia vertinti kaip pirmąją mūsų krašto turistinę organizaciją, pradėjusią populiarinti autoturizmą ir reklamavusią Lietuvą užsienyje.
1926 m. spalio mėn. Lietuvos automobilių klubas įstojo į tarptautinę automobilių klubų asociaciją, kuriai priklausė 32 valstybės. Dalyvavimas tarptautinėje organizacijoje davė klubo nariams teisę pravažiuoti daugelio valstybių sienas be muitų, palengvino kelionės dokumentų tvarkymą. Tai labai stimuliavo autoturizmą. Veikliausi Lietuvos automobilių klubo nariai buvo broliai Langės, P. Hikas, N. Dobkevičius, V. Landsbergis ir J. Vileišis, beje, ilgą laiką vadovavęs klubui. Jie nemažai padarė reklamuodami turizmą: išleistas ,,Lietuvos kelių žemėlapis“, reklaminis leidinėlis apie Lietuvą anglų kalba, apie turizmą daug rašyta ,, Lietuvos automobilių klubo įnašas turizmo plėtrai ypač reikšmingas pirmaisiais veiklos metais, tačiau, įsteigus Lietuvos turizmo sąjungą, jo įtaka ima blėsti“.
dalyvaujant didesniam žmonių skaičiui.
Lietuvoje dauguma darbo žmonių negalėjo pasinaudoti turizmo teikiamomis galimybėmis. Tai lėmė tiek sunki jų materialinė padėtis, tiek laisvalaikio stoka. Antai 1925 m. Kauno miesto darbininkai vyrai vidutiniškai per dieną uždirbdavo 5—7, moterys — 2,5—3 litus; 1928 m. mėnesinis pragyvenimo minimumas dviejų asmenų šeimai sudarė 184,1 lito; 1920—1925 m. didesnėse įmonėse darbo diena trukdavo 9—10, o smulkiose—net iki 12 ir daugiau valandų. Suprantama, jog turizmas buvo prieinamas tik turtingesniems.
Užsienio piliečiai (didžiąją jų dalį sudarė Amerikos lietuviai emigrantai) taip pat lankydavosi Lietuvoje. Jų priėmimu rūpinosi Lietuvos šaulių sąjunga. Deja, užsieniečių į Lietuvą atvykdavo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!