Trys savarankiškai perskaitytos knygos, kurios brandino mane kaip asmenybę. Kodėl?

VIEŠOSIOS KLABOS STRUKTŪRA

PAGRINDINIO UGDYMO PRIVALOMOS PATIKROS (PUPP)

VIEŠOJI KALBA

Tema: Trys savarankiškai perskaitytos knygos, kurios brandino mane kaip asmenybę. Kodėl?

Pagrindinė mintis: Pasamprotauti remiantis pasirinktomis knygomis, kaip jos mane brandino kaip asmenybę, ir paaiškinti kodėl.

Tikslas: Atskleisti, kokie pavyzdžiai iš kūrinių buvo vertingi mano asmenybės tobulėjimui, ir kodėl jos mane brandino.

Įžanga.

Didžiausią klaidą, kurią darydavau, kai buvau jaunesnis, tai maniau, jog knygos yra beprasmiškos, nenaudingos. Nors ir dabar viso laisvalaikio neleidžiu vien su knyga, privalau prisipažinti, jog knygos - brandos šaltinis. O kūriniai, kurie mane labiausiai brandino, yra Franco Kafkos ,,Metamorfozė”, Džeromo Selindžerio ,,Rugiuose prie bedugnės” ir Viljamo Goldingo ,,Musių valdovas” - tai klasika net pasaulyje virtę kūriniai. Perskaičius šiuos kūrinius, iš tiesų mano suvokimas apie pasaulį, žmones ir likimą visiškai pasikeitė. Taigi šiandien atskleisiu, kokie pavyzdžiai iš minėtų kūrinių buvo vertingi ir naudingi mano asmenybės brandai.

Dėstymas.

1. Paaugliai, jaunuoliai dažniausiai mato pasaulį įvairiai, bet suvokimas apie žmonių tarpusavio ryšį yra mažiau ar daugiau panašus, jis turi būti gyvas, ko dažnai trūksta šiuolaikinėje visuomenėje.  Tačiau, Džeromo Selindžerio romane ,,Rugiuose prie bedugnės” pagrindinio veikėjo Houldeno Kolfildo suvokimas buvo visai kitoks. Šioje knygoje pasakojama Houldeno Kolfildo akimis, jis - šešiolikmetis moksleivis, pašalintas iš prestižinės Pensio mokyklos, pasimetęs gyvenimo greitkelyje. Palikęs Pensio mokyklą, patiria vienišumo jausmus, pamato, koks nedoras pasaulis, kokie veidmainiai yra žmonės, ko iki šiol nesuvokė gyvendamas aplinkoje, kurioje jis buvo aprūpintas ir saugus. Gyvendamas savarankiškai, mezga ryšius su įvairiais žmonėmis, senais draugais, tačiau jis nejaučia su jais ryšio, ir tik su vienu žmogumi pavyksta artimai susikalbėti - Fibe Kolfild, savo jaunesne seserimi. Pasakotojas teigia, jog vaikų dorumas - tai viena iš svarbiausių savybių, kurią reikėtų saugoti, taip pat save įsivaizduoja esąs prižiūrėtoju lauke rugių, kur žaidžia vaikai, kad jie neįkristų į šaltą, bejausmę bedugnę. Kūrinyje simboliškai bedugnė vaizduoja didmiesčio bejausmę visuomenę, kurioje žmogus tarp žmonių jaučiasi vienišu, niekam nerūpinčiu. Tai modernios visuomenės bruožas, ir tą pajaučia pagrindinis veikėjas Houldenas. Ši knyga privertė mane susimąstyti, prisiminti senesnius laikus ir kitaip pažvelgti į turimą artimą ryšį su mažojo miesto draugais. Kai prisiminiau vaikystę, visus jos įvykius, tik tada suvokiau, kad Kolfildas visgi teisus dėl vienišumo. Taigi svarbu pastebėti, kad artimą tarpusavyje ryšį turime vertinti, kad nepasijustume kaip pagrindinis kūrinio veikėjas Houldenas.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!