Trys Lietuvos valstybiniai archyvai

Lietuvos centrinis valstybės archyvas – Lietuvos valstybinė įstaiga Vilniuje, O. Milašiaus g. 21, sauganti 1918–1940 m. ir nuo 1990 m. Lietuvos Respublikos, 1940–1990 m. Lietuvoje buvusių okupacinių institucijų, įstaigų ir organizacijų rašytinius dokumentus bei vaizdo ir garso dokumentus nuo XIX a. šeštojo dešimtmečio iki šių dienų.
Lietuvos valstybės istorijos archyvas - Lietuvos įstaiga, sauganti Lietuvos valstybės dokumentinį paveldą nuo XIV a. pabaigos iki 1918 m. (su išimtimis) ir civilinės būklės aktų knygas nuo 1940 m. Yra Vilniuje, Gerosios Vilties g. 10.
Darbe bus kalbama apie šiuos tris Vilniuje esančius valstybinius archyvus, susipažinsime su jų istorija, saugomų ir kaupiamų fondų komplektais. Svarbiausia istoriografija aptariama šiame darbe bus „Lietuvos archyvų“1 periodinių leidinių straipsniai ir S.Jegelevičiaus 2 publikacija supažindindama mus su archyvais. Taip pat labai svarbu apžvelgti periodiką kurioje randame informatyvią informaciją padėsiančią labiau išnagrinėti Lietuvos archyvus.
Darbo tikslas: susipažinti su trimis Vilniuje esančiais valstybiniais archyvais: Lietuvos centriniu valstybės, Lietuvos valstybės istrojos ir Lietuvos ypatinguoju archyvu.
Darbo uždaviniai:
1. Kokia yra Lietuvos centrinio valstybės archyvo istorija, kokius fondų komplektus saugo archyvas.
2.Kaip susikūrė Lietuvos valstybės istorijos archyvas, kokius fondų komplektus saugo archyvas
3.Kada buvo įkurtas Lietuvos ypatingasis archyvas ir kokius fondų komplektus saugo archyvas.
1.Lietuvos centrinis valstybės archyvas
Didžiausia Lietuvos archyvinių dokumentų saugykla. Tai buvęs Lietuvos SSR centrinis valstybinis archyvas, išaugęs iš 1919 m. sukurto Vilniaus valstybinio archyvo. 1940 m. pertvarkytas į centrinį archyvą. Archyve yra daugiau nei 3 mln m. bylų.3 Šio archyvo paskirtis - saugoti respublikinės reikšmės fondus nuo Lietuvos Respublikos įkūrimo 1918 metais iki šių dienų.4
Lietuvos TSR vyriausybės pirminiko V.Mickevičiaus - Kapsuko 1919 03 13 dekretas pradėtas organizuoti Lietuvo centrinis istorijos archyvas. Direktoriumi tuo metu buvo paskirtas Vilniaus teisininkas T.Vrublevskis, o jo pavaduotoja - taip pat teisininkas ir istorikas K.Jablonskis.Tačiau tada nebuvo spėta daug padaryti, nes tais pačiais Vilnių užėmė lenkų kariuomenė. Laikotarpiais archyvo direktoriumi dirbo V.Gizbertas-Studnickis.Tarpukario laikotarpiu Vilniaus archyvas savo darbą tęsė Lenkijos sudėtyje, nors oficialiai jis buvo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!