Paskutiniaisias metais Lietuvos gyventojai vis labiau pradeda domėtis triušininkyste. Ir neveltui, nes triušių auginimas gali būti labai pelningas verslas arba papildomų pajamų šaltinis.
Triušiams auginti nereikia ypatingų sąlygų. Jiems užtenka nedidelio ploto, pigaus augalinio pašaro ir šiek tiek koncentruotų pašarų.
Triušiai yra naudingi ne tik savo mėsa, nes ji vertinama kaip dietinis produktas, bet ir savo kailiukais, kurie turi didelę paklausą kailių pramonėje. Tačiau norint pasiekti šių rezultatų, reikia gerai išmanyti triušių auginimą – laikymą, šėrimą.
Pašarai ir jų kokybė daro didelę įtaką triušių sveikatingumui, penėjimosi savybėms, vislumui, patelių pieningumui, kailių dangos tankiui ir blizgesiui. Norint iš triušių gauti daug kokybiškos produkcijos (mėsos, odelių, pukų), juos reikia šerti pilnaverčiais pašarais. Triušių racionai turi būti subalansuoti pagal maisto ir biologiškai aktyvias medžiagas. Maisto medžiagų ir energijos poreikiai triušiams nevienodi. Jie priklauso nuo šių medžiagų apykaitos intensyvumo gyvūnų organizme. Maisto medžiagų apykaitos intensyvumą lemia triušių amžius, jų fiziologinė būklė (ramybės, kergimo, nėštumo, laktacijos), klimatinės sąlygos.
Triušiams skirti pašarai turi būti įvairios sudėties, o jų maisto medžiagos lengvai įsisavinamos.
Norint triušius tinkamai šerti, reikia žinoti ne tik pašarų maistinę sudėtį ir tai, kaip juos pasisavina organizmas, bet ir jų vaidmenį ir reikšmę triušio organizmo augimui, vystymuisi ir produktyvumui.
Skiriami du šėrimo laikotarpiai: vasaros laikotarpis, kuris trunka nuo gegužės vidurio iki spalio pabaigos, ir žiemos laikotarpis, kuriam priskiriami likusieji mėnesiai.
Triušiai šeriami tiksliai nustatytu laiku 2-3 kartus per dieną. Šėrimo laikas pasirenkamas savo nuožiūra, tačiau jis turi būti pastovus.
Keičiant pašarų rūšį, triušius prie jų reikia pripratinti palaipsniui (per 5-7 dienas).
Jei racionas gerai subalansuotas, triušiai maisto medžiagas pasisavina gerai : sausų medžiagų virškinamumo koeficientas būna apie 74-75%, organinių – 75%, baltymų – 77-78%, riebalų – 55-56%, ląstelienos – 37-38%, neazotinių ekstraktinių medžiagų – 82-83%. Triušių maisto medžiagų virškinimas, priklausomai nuo įvairių veiksnių (pašarų rūšies ir jų santykio, paveldimumo, aplinkos veiksnių ir kt.) šiek tiek kinta.Triušių raciono apykaitinę energiją turi sudaryti: 32-36% virškinamųjų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!