Triukšmo keliamo darbo vietoje mažinimas

ĮVADAS Klausos silpnėjimas dėl patiriamo triukšmo yra viena iš dešimties dažniausių profesinių ligų Europos Sąjungoje (ES). Nors triukšmo problema šiuo metu būdinga visai ekonominei veiklai, ypač fabrikinės gamybos, kasybos ir statybos pramonės šakoms, kurių apie 35 %–40 % darbuotojų patiria triukšmą, tačiau su triukšmu susiduriama ir kitose pramonės šakose. Darbuotojai, kurių klausa susilpnėja dėl nuolatinio triukšmo, galimybės ir sugebėjimai tampa riboti. Taigi jiems sunkiau migruoti, pakartotinai įsidarbinti arba tiesiog pakeisti veiklos sritį, nekalbant apie neigiamą susilpnėjusios klausos poveikį jų asmeninio gyvenimo kokybei ir neišvengiamą socialinę atskirtį. Todėl, norint to išvengti triukšmo darbe griebiamasi priemonių, kurios veikia kaip pagalba, triukšmui sumažinti darbo aplinkoje. Referato tikslas – išsiaiškinti priemones, kurios mažina triukšmą darbo aplinkoje. Metodai: mokslinės literatūros bei šaltinių nagrinėjimas. Uždaviniai: • Išsiaiškinti, kodėl reikia mažinti triukšmo poveikį darbo aplinkoje;sužinoti didelių triukšmo lygių poveikį darbe; paaiškinti, kokia yra ribinė ekspozicijos vertė ir ekspozicijos vertės; • Išnagrinėti, kokios yra triukšmo profesinės rizikos šalinimo ir mažinimo priemonės; • Paaiškinti, triukšmo mažinimą šaltinyje; • Nurodyti kokios yra darbuotojo apsaugos. Paaiškinti AAP (asmenines apsaugos priemones) bei kolektyvines reguliavimo priemones; • Išsiaiškinti, ką darbdavys privalo užtikrinti darbuotojams, kuriems darbe kyla profesinė rizika dėl triukšmo; • Paaiškinti, kokia yra konsultavimosi su darbuotojais ir dalyvavimo reikšmė; • Paaiškinti, sveikatos patikrinimo tikslą; 1. KODĖL REIKIA MAŽINTI TRIUKŠMO POVEIKĮ DARBO APLINKOJE? Net jei triukšmo problema nebūtų reglamentuojama teisės aktais, atrodytų savaime suprantama, jog reikia stengtis išvengti triukšmo keliamo pavojaus, kaip ir bet kurios kito pavojaus sveikatai – ypač todėl, kad apkurtimas dėl triukšmo yra viena labiausiai paplitusių profesinių ligų Europoje. Tačiau, norint sumažinti triukšmą darbo vietose, reikia ne tik dėti visas įmanomas pastangas; bet ir keisti pačius darbo procesus bei požiūrį į triukšmą; taigi neretai susiduriame su nenoru keisti nusistovėjusią praktiką. Be to, triukšmo keliamas pavojus nėra iš karto pastebimas, kadangi kurtumas dažniausiai vystosi lėtai, ir netgi labiausiai rizikuojantys darbuotojai neskuba keisti savo darbo įpročių. Būtent todėl svarbu pabrėžti triukšmo darbo vietoje keliamų pavojų rimtumą tiek vadovams, tiek patiems triukšmą patiriantiems darbuotojams. 1.1. Didelių triukšmo lygių poveikis darbe • Sukelia nepagydomą kurtumą; • Trukdo susikaupti, taigi mažina darbo našumą; • Sukuria stresą, taigi mažina darbuotojo pajėgumą; • Kelia grėsmę saugumui, kadangi sunku išgirsti įspėjamuosius signalus; • Sukuria prastą bendrovės įvaizdį – ypač galimiems būsimiems darbuotojams ir visuomenei; • Trukdo darbuotojams palaikyti tarpusavio ryšį; 1.2.Ribinė ekspozicijos vertė ir ekspozicijos vertės 6. Šiuose Nuostatuose ribinė triukšmo ekspozicijos vertė ir viršutinė bei žemutinė ekspozicijos vertės nustatomos pagal kasdienius triukšmo ekspozicijos lygius bei didžiausius akimirkinius garso slėgius ir yra tokios: 6.1. ribinė ekspozicijos vertė: LEX, 8h = 87 dB(A) ir atitinkamai ppeak = 200 Pa (140 dB (C), kai pamatinis slėgis 20µPa); 6.2. viršutinė ekspozicijos vertė: LEX, 8h = 85 dB(A) ir atitinkamai ppeak = 140 Pa(137 dB (C), kai pamatinis slėgis 20µPa); 6.3. žemutinė ekspozicijos vertė: LEX, 8h = 80 dB(A) ir atitinkamai ppeak =112 Pa(135 dB (C), kai pamatinis slėgis 20µPa). 7. Nustatant, ar darbuotojo neveikia triukšmas, viršijantis ribinę ekspozicijos vertę, nurodytą šių Nuostatų 6.1 punkte, tikrasis (faktinis) triukšmo veikimas darbuotojui yra vertinamas atsižvelgiant į triukšmo sumažinimą, kai naudojamasi asmeninėmis klausos apsaugos priemonėmis. Nustatant, ar neviršijamos šių Nuostatų 6.2 ir 6.3 punktuose nurodytos ekspozicijos vertės, neatsižvelgiama į tai, kad naudojamasi asmeninėmis klausos apsaugos priemonėmis. 8. Veiklos srityse, kuriose kasdienis veikiantis triukšmas skirtingomis darbo dienomis yra labai nevienodas, nustatant, ar neviršijamos šių Nuostatų 6.1, 6.2 ir 6.3 punktuose nurodytos triukšmo ekspozicijos vertės, vietoj kasdienio triukšmo ekspozicijos lygio galima vertinti savaitinį veikiančio triukšmo lygį, jeigu: 8.1. savaitinis triukšmo ekspozicijos lygis, kaip parodo atitinkama stebėsena, neviršija 87 dBA, tai yra, neviršija ribinės ekspozicijos vertės; 8.2. imamasi atitinkamų priemonių, siekiant iki minimumo sumažinti su tokiomis veiklos sritimis susijusią riziką. 2. TRIUKŠMO KELIAMOS PROFESINĖS RIZIKOS ŠALINIMO IR MAŽINIMO PRIEMONĖS 16. Nustatyta triukšmo keliama profesinė rizika turi būti šalinama arba kiek įmanoma sumažinama. Atsižvelgiant į technikos pažangą ir turimas priemones, leidžiančias kontroliuoti profesinę riziką pačiame šaltinyje, ji pašalinama triukšmo šaltinyje arba sumažinama iki minimumo. Triukšmo keliama profesinė rizika mažinama taikant Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje numatytus principus ir atsižvelgiant į: 16.1. kitus darbo metodus, leidžiančius sumažinti triukšmą; 16.2. kitas darbo priemones, skleidžiančias mažesnį triukšmą; 16.3. darboviečių, darbo vietų įrengimą, jų išplanavimą ir jose esančių darbo priemonių įrengimą; 16.4. informaciją ir darbuotojų mokymą teisingai naudoti darbo priemones, kad triukšmo poveikis darbuotojams būtų sumažintas iki minimumo; 16.5. triukšmo mažinimą techninėmis priemonėmis: akustinio triukšmo sumažinimą naudojant skydus, aptvarus, garsą sugeriančias dangas ir triukšmo statiniuose sumažinimą jį slopinant arba izoliuojant bei naudojant kitas darbdavio pasirinktas priemones; 16.6. rengiamas ir įgyvendinamas darbo priemonių, darbo vietų ir darbo įrenginių techninės priežiūros programas ir (ar) priemones; 16.7. darbo organizavimą, darbo metodų, leidžiančių sumažinti triukšmo veikimą, taikymą, tarp jų – triukšmo poveikio darbuotojams trukmės ribojimą ir specialių poilsio pertraukų nustatymą, kaip nustatyta Papildomų ir specialiųjų pertraukų, įskaitomų į darbo laiką, nustatymo tvarkoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 3 d. nutarimu Nr. 160 (Žin., 2003, Nr.14-559). 17. Jeigu, atlikus šių Nuostatų 15 punkte nurodytą profesinės rizikos įvertinimą, nustatoma, kad viršijama viršutinė ekspozicijos vertė, darbdavys sukuria ir įdiegia techninių ir (arba) organizacinių priemonių programą, skirtą triukšmo poveikiui sumažinti, ypač atsižvelgdamas į šių Nuostatų 16 punkte minimas priemones. 18. Nustačius, kad triukšmas gali viršyti viršutinę ekspozicijos vertę, darbo vietos turi būti pažymėtos įspėjamuoju apie bendrojo pobūdžio pavojų ženklu ir įpareigojamuoju ženklu, kad būtina naudoti klausos apsaugos priemones, vadovaujantis Saugos ir sveikatos apsaugos ženklų naudojimo darbovietėse nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 1999 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. 95 (Žin., 1999, Nr. 104-3014), ir turi būti apribotas įėjimas į tokias vietas, jei tai yra techniškai įmanoma ir tokias priemones pagrindžia rizikos įvertinimas. 19. Darbdavys užtikrina, kad poilsio patalpos būtų įrengiamos pagal Buities, sanitarinių ir higienos patalpų įrengimo reikalavimus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr. 501 (Žin., 2003, Nr. 40-1820), ir kad poilsio patalpose triukšmas būtų sumažintas iki minimalaus lygio. 20. Darbdavys šių Nuostatų 16–17 punktuose nurodytas priemones derina su reikalavimais ypatingos rizikos grupėms priklausantiems darbuotojams. 3. TRIUKŠMO MAŽINIMAS ŠALTINYJE Triukšmo sumažinimas šaltinio vietoje arba jo kelyje iki darbuotojo darbo vietos turi būti pagrindinis triukšmo valdymo programų, įvertinančių tiek įrangą, tiek darbo vietos dizainą ir priežiūrą, tikslas. Šį tikslą gali padėti pasiekti įvairios inžinerinio valdymo priemonės, tarp kurių galima paminėti šias: • Šaltinio izoliavimą, pakeičiant jo vietą, atskiriant jį pertvara, slopinant vibraciją metalinėmis ar hidraulinėmis spyruoklėmis arba tampriomis atramomis; • Triukšmo sumažinimą šaltinio vietoje arba jo kelyje – naudojant pertvaras ir barjerus, slopintuvus ar duslintuvus išmetimo skleidimo vietoje arba sumažinant pjovimo, ventiliatoriaus ar smūgio greičius • Mechanizmų pakeitimą arba modifikavimą, pavyzdžiui, keičiant triukšmingesnes pavaras juostinėmis pavaromis, o pneumatinius įrenginius – elektriniais. 4. DARBUOTOJŲ APSAUGA Darbdavys aprūpina darbuotojus asmeninėmis klausos apsaugos priemonėmis. Kai triukšmo ekspozicijos lygis yra lygus ar viršija viršutinę ekspozicijos vertę, darbuotojai turi naudoti asmenines klausos apsaugos priemones. Šios priemonės turi būti pritaikytos konkrečiam darbuotojui ir parenkamos vadovaujantis Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsaugos priemonėmis nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. A1-331 (Žin., 2007, Nr. 123-5055). Asmeninės klausos apsaugos priemonės pasirenkamos taip, kad klausai keliama rizika būtų panaikinta arba sumažinta iki minimumo. Darbdavys privalo užtikrinti klausos apsaugos priemonių naudojimą ir organizuoti šiame skyriuje nurodytų priemonių taikymo veiksmingumo kontrolę. 4.1. Asmeninės apsaugos priemonės Asmeninės apsaugos priemonės (AAP), pavyzdžiui, ausų kamščiai ir ausinės, gali būti panaudojamos kaip paskutinė priemonė, kai jau išnaudotos visos galimybės pašalinti triukšmo šaltinį arba sumažinti triukšmą. Naudojant AAP reikia atsižvelgti į tokias aplinkybes: • Įsitikinti, kad pasirinktos tinkamos AAP, įvertinus triukšmo pobūdį ir trukmę – jos taip pat turi būti suderintos su kitomis apsaugos priemonėmis; • Darbuotojai privalo turėti galimybę pasirinkti tinkamas klausos apsaugos priemones, kad galėtų išsirinkti patogiausias; • Daugeliui darbuotojų, pavyzdžiui, vairuotojams, policijos • Pareigūnams, lėktuvų pilotams, operatoriams, dirbantiems su kamera, reikalingos ausinės su radijo ryšiu, dažniausiai turinčios veiksmingą triukšmo pašalinimo funkciją (VTP), užtikrinančios gerą ryšį ir iki minimumo sumažinančios nelaimingų atsitikimų riziką; • AAP turi būti tinkamai laikomos ir prižiūrimos; • Turi būti organizuoti mokymai, kurių metu būtų išaiškinta, kodėl būtinos AAP, kaip reikia jomis naudotis, jas saugoti ir prižiūrėti. 4.2. Kolektyvinės reguliavimo priemonės Jei nėra galimybių tinkamai sumažinti triukšmą šaltinyje, reikia imtis tolesnių veiksmų mažinant triukšmo poveikį darbuotojams. Prie tokių veiksmų galima priskirti šiuos pakeitimus: • Darbo vietos – garso sugėrimas patalpoje (pvz., garsą sugeriančios lubos) gali duoti pastebimų rezultatų mažinant triukšmo poveikį darbuotojams; • Darbo organizavimo (pvz., darbo metodų, kuriuos naudojant triukšmo poveikis mažesnis, pritaikymą); • Darbo įrangos – tai, kaip darbo įranga sumontuota ir kur patalpinta, gali turėti didelę įtaką darbuotojų patiriamam triukšmo poveikiui. Būtina įvertinti visų triukšmo mažinimo priemonių efektyvumą. Jei triukšmo mažinimo priemonės apsunkina darbuotojams jų užduočių vykdymą, jos turi būti keičiamos arba jų reikia atsisakyti, pripažįstant jas neveiksmingomis. 5. DARBUOTOJŲ INFORMAVIMAS IR MOKYMAS 25. Darbdavys privalo užtikrinti, kad darbuotojai, kuriems darbe kyla profesinė rizika dėl triukšmo, ir jų atstovai būtų supažindinti su triukšmo keliamos profesinės rizikos įvertinimo rezultatais, apmokyti ir informuoti apie riziką, kurią kelia triukšmas, o ypač apie: 25.1. tokios rizikos sveikatai pobūdį; 25.2. priemones, kurių imtasi, kad būtų pašalinta arba iki minimumo sumažinta triukšmo keliama profesinė rizika; 25.3. šių Nuostatų 6 punkte nustatytas ribinę ekspozicijos vertę, viršutinę ir žemutinę ekspozicijos vertes; 25.4. faktinius išmatuotus triukšmo ekspozicijos lygius, nurodydamas, ar jie neviršija leistinų verčių, paaiškindamas jų svarbą ir galimą profesinę riziką; 25.5. teisingą asmeninių klausos apsaugos priemonių naudojimą; 25.6. įmonėje nustatytą pranešimų apie traumas ir kitus sveikatos pakenkimus tvarką, o ypač apie klausos pakenkimo požymius, ir pranešimo padalinio vadovui ar kitam įmonės administracijos pareigūnui apie klausos pakenkimo požymius svarbą; 25.7. įmonėje nustatytą darbuotojų, kuriems privalomi sveikatos patikrinimai, sąrašą, sveikatos patikrinimų grafiką ir aplinkybes, kurioms esant darbuotojas turi teisę neeilinį kartą pasitikrinti sveikatą; 25.8. saugią darbo praktiką siekiant sumažinti triukšmo poveikį. 6. KONSULTAVIMASIS SU DARBUOTOJAIS IR JŲ DALYVAVIMAS Konsultavimasis su darbuotojais yra privalomas pagal teisės aktus ir leidžia užtikrinti darbuotojų dalyvavimą diegiant ir tobulinant saugos ir sveikatos priemones. Darbuotojų žinių panaudojimas padeda užtikrinti, kad būtų tinkamai nustatyta triukšmo rizika ir veiksmingai įgyvendinti sprendimai. Darbuotojų atstovai šiame procese atlieka svarbų vaidmenį. Su darbuotojais turi būti tariamasi sveikatos ir saugos priemonių klausimais, prieš įdiegiant naują technologiją ar produktus. 7. Darbuotojų sveikatos patikrinimai Reikiamu metu turi būti atliekami tinkami darbuotojų sveikatos patikrinimai. Triukšmo ir kitų veiksnių vertinimo bei matavimo rezultatai gali parodyti, kad iškilo pavojus darbuotojo klausai (Direktyvos2003/10/EB 10 straipsnis). Klausos patikrinimai turi vykti tuomet, kai triukšmo poveikis darbuotojui viršija didesniąsias triukšmo kasdienio veikimo vertes [85 dB(A)]. Klausos patikrinimus turi atlikti gydytojas ar kitas tinkamos kvalifikacijos asmuo, už kurį atsakingas gydytojas. Darbuotojams, kuriuos veikiantis triukšmas viršija mažesniąsias triukšmo kasdienio veikimo vertes [80 dB(A)], taip pat turi būti suteikta galimybė atlikti profilaktinę audiometriją, siekiant anksti diagnozuoti galimą klausos silpnėjimą dėl triukšmo. Tokių medicininių patikrinimų tikslai – anksti diagnozuoti bet kokį galimą klausos susilpnėjimą dėl triukšmo ir išsaugoti klausą. IŠVADOS • Sužinojome, kad apkurtimas dėl triukšmo yra viena labiausiai paplitusių profesinių ligų Europoje. • Norint sumažinti triukšmą darbo vietose, reikia ne tik dėti visas įmanomas pastangas, bet ir keisti pačius darbo procesus bei požiūrį į triukšmą. • Yra išskiriamos 3 triukšmo vertės, kurios leidžia suprasti triukšmo intensyvumą bei stiprumą. Tai ribinė ekspozicijos vertė, kuri siekia iki 87 dB, viršutinė ekspozicijos vertė, kuri siekia 85 dB ir žemutinė ekspozicijos vertė, kurios rodiklis yra 80dB. • Atsižvelgiant į technikos pažangą ir turimas priemones, leidžiančias kontroliuoti profesinę riziką pačiame šaltinyje, ji pašalinama triukšmo šaltinyje arba sumažinama iki minimumo. • Darbdavys privalo aprūpint darbuotojus asmeninėmis klausos apsaugos priemonėmis. Kai triukšmo ekspozicijos lygis yra lygus ar viršija viršutinę ekspozicijos vertę, darbuotojai turi naudoti asmenines klausos apsaugos priemones,pavyzdžiui, ausų kamščius ir ausines. Jei nėra galimybių tinkamai sumažinti triukšmą šaltinyje, reikia imtis tolesnių veiksmų mažinant triukšmo poveikį darbuotojams, imtis kolektyvinių reguliavimo priemonių, t.y, darbo vietos, darbo organizavimo ir darbo įrangos priemonių. • Darbdaviai privalo informuoti darbuotojus apie galimą triukšmo riziką darbe, supažindinti su triukšmo keliamos profesinės rizikos įvertinimo rezultatais ir apmokyti. Konsultavimasis yra labai svarbus, kadangi, leidžia užtikrinti darbuotojų dalyvavimą diegiant ir tobulinant saugos ir sveikatos priemones. Su darbuotojais turi būti tariamasi sveikatos ir saugos priemonių klausimais, prieš įdiegiant naują technologiją ar produktus. • Reikiamu metu turi būti atliekami tinkami darbuotojų sveikatos patikrinimai. Medicininių patikrinimų tikslai – anksti diagnozuoti bet kokį galimą klausos susilpnėjimą dėl triukšmo ir išsaugoti klausą. ŠALTINIAI 1.Lietuvos Respublikos seimas [žiūrėta 2021-04-29] Prieiga per internetą 2. ,,TRIUKŠMO POVEIKIS DARBE“ TAIKYMO GEROSIOS PRAKTIKOS VADOVAS. Liuksemburgas: Europos Sajungos leidiniu biuras, 2009, 15p., ISBN 978-92-79-11344-4 3. Osha.europa [žiūrėta 2021-04-29] Prieiga per internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!