Transporto technikos objektas

Transporto technikos objektas Transportas – yra ūkio šaka apimanti krovinių ir keleivių gabenimą įvairiomis priemonėmis. Transportas>transporto priemonės>Susisiekimo keliai>gabenimo objektai. Pagal kelius, kurias yra gabenami krov. Ir keleiv. Transportas skirstomas:sausumos, oro, vandens. Klasifikavimas pagal transporto priemonių paskirtį: bendrojo naudojimo, pramoninis transp., asmeninis. Pagal atliekamų darbų pobūdį: krovininius keleivinius. Technika – žmonijos veiklos medžiaginės priemonės. Gausiausia yra gamybos technika, (mašinos ir mechanizmai įrankiai, valdymo ir kontrolės aparatūra..) Mašinos būna:Technologinės, Transporto, gabenimo, kontrolės mašinos, valdymo, skaičiavimo, energetikos. Negamybinė technika būna: Komunalinė, buitinė, susisiekimo, sporto, švietimo ir kultūros, mokslinių tyrimų technika, medicinos technika, karo technika,. Kiekviena transporto priemonė yra mašina sudaryta ir iš agregatų, mechanizmų, prietaisų. Mechanizmas – tai kūnų sistema, kurioje vieno arba kelių kietųjų kūnų judesys transformuojamas į reikiamą kitų kietųjų kūnų judesį. Jeigu judesys transponuojamas bent kietųjų kūnų(vietoje jų yra fluidas), tai mechanizmai vadinami hidrauliniais arba pneumatiniais mechanizmais. Fluidas – dujos, bei dujų ir skysčio mišinys. Mechanizmai gali būti skirstomi pagal funkcinę paskirtį: varikliais, keitikliai, perdavimo mechanizmai, vykdymo mechanizmai, kontrolės, reguliavimo, transportavimo, rūšiavimo, automatinio atskaitymo, svėrimo. Mechanizmai yra mašinų ir prietaisų materialus pagrindas. Mašinos paskirtis supaprastinti žmogaus fizinį ir protinį darbą. Mašina – tai mechaninius judesius atliekantis įrenginys skirtas energijai, medžiagoms ar informacijai transportuoti. Pagal vartojimo pobūdį mašinas galima suskirstyti: Energetines, darbo, informacines, kibernetines. Energetinė mašina: kuri naudojama bet kokios rūšies energijai keisti mechanine energija ir atvirkščiai. Pirmuoju atveju mašinos vadinamos varikliais. Antruoju atveju – generatoriais. Darbo mašina: tokia mašina kuri ir variklio ar kito energijos šaltinio gautą mechaninę energiją naudoja medžiagoms transportuoti – tai yra jų formai ir padėčiai pakeisti. A). Technologinės darbo mašinos. Kai keičiama detalių ar medžiagų forma, savybės, detalių tarpusavio santykis. B). Transportavimo darbo mašinos. Jos energiją naudoja tik objektų padėčiai keisti. Informacinės mašinos: jos apdoroja informaciją. A). Kontrolės ir valdymo informacinės mašinos. Jos apdoroja ir kontrolės bei mechanizmo prietaisų gautą informaciją ir ja remiantis tvarko energetinių ir darbo mašinų darbą. B). Matematinės informacinės mašinos. Jos atlieka matematinius veiksmus. Kibernetinė mašina. – keičia arba imituoja įvairius mechaninius, fiziologinius ir biologinius procesus, būdingus žmogui it gyvajai gamtai. Taip pat pasižymi dirbtinio intelekto elementais. Prietaisais vadinami įrenginiai skirti įvairiems fiziniams dydžiams matuoti, procesams kontroliuoti, automatiškai valdyti ir reguliuoti. Agregatas – mašinos savarankiškas surinkimo vienetas atliekantis tam tikrą funkciją. Mechanizmai, jų sandara ir struktūrinė analizė Mašinų mechanizmai Mechanizmas – atijudamai sujungtų detalių junginys, kuris vienokį judesį keičia į reikiamą kietųjų kūnu judesį. Tas pats mechanizmas gali atlikti skirtingas funkcijas. Mechanizmo grandys Mechanizmą sudarantys judamai sujungti kietieji kūnai vadinami grandimis. Grandis gali būti viena detalė: krumpliaratis, velenas, skriemulys. Gali būti kelių nejudamai sujungtų detalių junginys (švaistiklis). Grandys būna standžios ir lanksčios. Grandis, kuri jėgų veikiama nesideformuoja, vadinama standžia grandimi. Grandis, kuri jėgų veikiama deformuojama, vadinama lanksčia grandimi. Skysčiai ir dujos – tai nėra grandys. Kiekviename mechanizme yra nejudanti grandis, kuri vadinama stovu, schemose dažniausiai nežymima arba numeracijai naudojamas ᴓ. Grandys būna varančiosios ir varomosios. Varančioji grandis mechanizmo elementams suteikia judesį. Varomoji grandis įgauna judesį nuo kitų grandžių. Kinematinės poros Kinematinė pora – tai dviejų susiliejančių grandžių judamas junginys. Kinematinės poros gali būti žemesniosios ir aukštesniosios. Žemesniųjų kinematinių porų elementais gali būti A ir C paveiksle cilindras (lietimosi vieta), plokštuma - b paveikslas, sraigto, kūgio paviršiai. Pagal judesio žemesniosios kinematinės poros skirstomos į: 1) Sukamąsias (A) – grandys viena kitos atžvilgiu sukasi apie poros bendrą ašį. 2) Slenkamąsias (B) – grandys viena kitos atžvilgiu gali slankioti išilgai vienos ašies. 3) Sukamąsias slenkamąsias (C) -grandžių sukimasis ir slankiojimas vienas nuo kito nepriklauso Aukštesniosios kinematinės poros susideda ir grandžių, kurių elementai liečiasi linijomis arba taškais. Pvz.: tiese liečiasi cilindras ir plokštė, apskritimu - rutulys ir vidinis cilindras (E). Aukštesniųjų kinematinių porų elementai vienas nuo kitu rieda ir slenka, žemesniųjų kinematinių porų – tik slysta. Jeigu jungtį sudaro daugiau nei dvi grandys, tai kinematinių porų skaičius bus lygus grandžių skaičius minus 1. Jeigu yra kelios grandys sujungtos su stovu ir sudaro sukamąsias kinematines poras, tai trumpesnė grandis vadinsis skriejikliu, o ilgesnė – svirtimi. Kinematinės poros laisvis Laisvis – laisvės laipsnių skaičius. Kinematinės poros laisvis yra elementarių, nepriklausomų judesių skaičius, kuriuos viena grandis gali daryti kitos grandies atžvilgiu. Elementarūs judesiai – tai slinkimai išilgai trijų koordinačių ašių ir sukimasis apie jas. Kol grandys yra nesujungtos jos gali nevaržomai judėti viena kitos atžvilgiu ir ju laisvis yra 6. Judamai sujungiant grandis apribojamas jų judesių ir laisvių skaičius būna mažesnis kaip 6. Kinematinės poros buna nuo 1 iki 5 laisvių. Mechanizmo kinematinė schema Viena ar kelios tarpusavyje sujungtos kinematinės poros sudaro mechanizmo kinematinę grandinę. Viena grandis turi būti nejudama (stovu). Mechanizmai nagrinėjami nubraižius jų kinematines schemas, kuriose grandys ir kinematinės poros vaizduojamos supaprastintai. Iš kinematinės schemos turi būti aišku kaip juda kiekviena grandis ir kuri grandis yra stovas. Kai kinematinė schema naudojama mechanizmo judesiu analizei prie jos rašomas ilgio mastelio koeficientas m(l) kuris rodo kiek metrų atitinka vienas schemos milimetras. Pagrindiniai svirtiniai mechanizmai Mechanizmai skirstomi pagal įvairius požymius. 1. Grandžių judėjimo sritį (plokštuma, erdvė) 2. Konstrukcijos ypatumus 3. Kinematinių porų tipą 4. Mechanizmo paskirtį Mechanizmų pavadinimai rodo jų konstrukciją (kumštiniai, sraigtiniai). Plokščiųjų mechanizmų grandžių taškų trajektorijos yra plokščios linijos išsidėsčiusios vienoje arba keliose lygiagrečiose plokštumose. Erdvinių mechanizmų grandžių taškų trajektorijos yra erdvinės arba plokščios linijos, kurios išsidėsto nelygiagrečiose plokštumose (ranka su pirštais). Paprasčiausias plokščiasis mechanizmas yra svirtinis mechanizmas sudarytas ir keturių grandžių. Svirtiniai mechanizmai būna: 1. Šarnyriniai, kai visos kinematinės poros yra sukamosios(A) 2. Skriejiklio – slankiklio, kai viena grandis su stovu sudaro slenkamąją porą (B) 3. Kulisinis (plokščiasis), kai dvi judamosios grandys sudaro slenkamąją kinematinę porą (C,D) Grandžių pavadinimai: Skriejiklis – Tai yra grandis 1 galintis apsisukti apie nejudamą kinematinės poros sustoju ašį (O1) α>=360 Svirtis – tai grandis 3 sujungta su stovu ir galinti tik svyruoti α1 arba w1>w2, n1>n2 pavara yra lėtinančioji(reduktorius) U

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!