1. Apskaita, agregavimas ir kontrolė. Kainos naudojamos fiziškai skirtingoms prekėms įvertinti. Kartu jos leidžia stambinti (agreguoti) ekonominius rodiklius. Įvairiose ekonominės sistemos grandyse kainos garantuoja apskaitą ir kontrolę.
2. Mokėjimų ir pajamų susidarymas. Paprastai kainą suprantame kaip pinigų kiekį, kurį pirkėjas turi sumokėti pardavėjui už įsigyjamą prekę. Taigi kainos leidžia nustatyti mokėjimų, kuriuos moka įvairūs ekonominiai subjektai, dydį. Jeigu preke laikoma darbo jėga, tai kainos nulemia įvairių ekonominių subjektų gaunamas pajamas.
3. Išteklių paskirstymas. Į kainas reikėtų atsižvelgti, skirstant ribotus materialinius išteklius, paslaugas įvairių kategorijų vartotojams, perskirstant pirkėjų pajamas.
4. Įvairių ekonominės sistemos kontrahentų skatinimas. Kainos gali skatinti gamybą, vartojimą, išteklių taupymą. Tačiau egzistuoja tam tikra kainos riba, kurią peržengus, gali atsirasti atvirkštinis poveikis. Pvz., aukštos išteklių kainos skatina gamintojus racionaliai ir taupiai juos naudoti, diegti naujas technologijas. Tačiau pernelyg aukštos žaliavų kainos gali neigiamai paveikti gamybą, jei gamintojui pasirodys nuostolinga naudoti brangstančią žaliavą.
5. Kaina privalo reguliuoti pasiūlos ir paklausos santykį. Greitai reaguojant į kainas, neatsiranda nei deficito, nei nereikalingų paslaugų.
1. nustato firmos rentabilumą ir pelningumą;
2. veikia firmos įplaukas, pardavus paslaugas, todėl gali lemti ir gamybos struktūrą bei firmos kasdieninės veiklos metodus;
3. yra svarbiausias elementas, lemiantis firmos finansinį stabilumą ir gebėjimą rizikuoti;
4. yra priemonė, nustatanti tam tikrus santykius tarp firmos ir jos paslaugų pirkėjų, padedanti susidaryti apie firmą tam tikrą nuomonę, galinčią turėti įtakos tolesnei jos veiklai;
5. yra svarbiausias veiksnys, tiesiogiai veikiantis įplaukas.
Todėl į kainą dažnai žiūrima atsargiai. Norint, kad ji atitiktų savo funkcijas, įmonė, firma kainą turi taip koreguoti, kad paslaugos paklausa būtų įvertinta, didinama ir patenkinama.
Egzistuoja visuotinė tendencija išvengti įkainių ir tarifų reguliavimo transporte ir maksimaliai remtis rinkos mechanizmo laisvu panaudojimu. Įkainių reguliavimas yra laikomas išimtimi, kuri taikoma tik nedaugeliu atvejų, pvz.:
1. kai egzistuoja monopolija arba beveik monopolija;
2. kai egzistuoja dideli privilegijų skirtumai tarp vežėjų ir vartotojų;
3. kai būtina tam tikra piktnaudžiavimo, per didelio klientų apmokestinimo ir panašių atvejų kontrolė.
2. Tarifų nustatymo...
Šį darbą sudaro 4760 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!