Žemaitijos kultūrinį kraštovaizdžio formavimąsi XVI–XX a. įtakojo čionykštė liaudies kūryba ir juridinės reformos. XVI–XIX a. kaimo pertvarkymai Žemaitijoje buvo vykdomi mažesniu mastu nei kitur Lietuvoje, todėl žemaičių liaudies architektūrai bū- dinga tai, kad ji išliko mažiausiai paliesta praeityje Lietuvoje taikytų reformų.
Žemaitijos kultūrinį kraštovaizdžio formavimąsi XVI–XX a. įtakojo čionykštė liaudies kūryba ir juridinės reformos. XVI–XIX a. kaimo pertvarkymai Žemaitijoje buvo vykdomi mažesniu mastu nei kitur Lietuvoje, todėl žemaičių liaudies architektūrai bū- dinga tai, kad ji išliko mažiausiai paliesta praeityje Lietuvoje taikytų reformų.
Bene ryškiausias tokio kraštovaizdžio pavyzdys yra kalvotoji Žemaitijos dalis, ypač kai kurios Telšių rajono (pietinės, šiaurinės ir vakarinės) sritys bei kaimyninės apylinkės. Tai kalvotos sritys palei Varduvą; Alsėdžių, Žemaičių Kalvarijos, Barstyčių, Lieplaukės apylinkės.
Žemaitijoje nuo seno vyravo vienkiemiai. Dauguma tyrinėtojų yra pastebėję būdingą tik Žemaitijai sodybos išplanavimą ir architektūrą. Jos nebuvo kuriamos kalvų ir kalnų viršūnėse, kad lengviau būtų galima apsisaugoti nuo vėjo, o trobesius – nuo per- kūno. Buvo kuriamasi aukštesnėse ir sausesnėse vietose, vengiant drėgnų, nes tuomet kiemai ir visa aplinka būtų nešvari, purvina, daugiau vabzdžių, parazitų.
Kalvotosios Žemaitijos kraštovaizdyje dominuoja sodybos, pasižyminčios ansambliškumu, savitu siluetu, įsiliejimu į natūralią reljefo ir želdinių kompoziciją. Sodybos fasadas ne visada atgręžtas į kurį nors akiračio akcentą, pavyzdžiui, atvirą reginį nuo šlaito, rytų dalį, kas būdinga aukštaičiuose, kelią ir kt. Dažnai susiformuoja uždaras ansamblis. Fasadinė gyvenimo dalis neretai „žiūri“ pro medžius į artimą, savo pasirinktą (ąžuolą, daubą) ar net susi- kurtą (pastatytą stulpinį paminklą) grožį.
Sodyboje – keletas kiemų. Priekyje, tarp trobos ir klėties, yra gerasis (švarusis) kiemas. Greta – so- das, bitės, gėlynas. Ši sodybos dalis dažnai esti saulės atokaitoje ir užuovėjoje. Medžiais ir tvora atskiriamas nedidelis patvartės kiemas, toliau prie daržinės, jaujos ir žardų – žardiena arba kluonie- na. Ūkinė dalis pakankamai dažnai turi atskirą įvažiavimą. Dideliame plote pasiskleidusi sodyba nėra lygiame aukštyje – namas ir klėtis paprastai aukščiau, kiti ūkio pastatai nuslenka žemyn. Ten iškasamas prūdas arba užtvenkiama kūdra. Nors senoje žemaičių sodyboje pastatai išdėstyti plačiai, bet ji kompaktiška, jauki, dažnai šliejasi prie birštvos. Sodybos pasižymi tvorų gausa.
krosnimi, šulinys, kryžius arba stogastulpis. Ūkininkų, kurie versdavosi kokiu nors amatu ar verslu, sodybose būdavo...
Šį darbą sudaro 1669 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!