Tradicinė laisvės samprata visuomenėje

Laisvė apibrėžiama negatyviai ir pozityviai. Laisvė negatyvia prasme – tai laisvė nuo neteisėtų bei nepagrįstų apribojimų ir įsikišimo į individo veiksmus, pozityvia – tai laisvė elgtis savo nuožiūra, realizuoti savo žmogiškąją prigimtį, daryti tai, ko geidžia širdis su sąlyga, kad žmogui nėra būtinumo įterpti į maldą kasdienę žodžių: Apsaugok mane, Viešpatie, nuo to, ko aš kartais geidžiu ir trokštu.
Laisvės sąvokos turinio atskleidimas turi tiek mokslinę, tiek praktinę taikomąją reikšmę, siekiant nustatyti, kokiais pagrindais remiantis galima teisėtai riboti piliečio teisę į sprendimų ir pasirinkimo laisvę. Tokie apribojimai neturėtų visiškai eliminuoti individo galimybės elgtis be tabu. Tai susiję su individo privatumo ir autonomijos ribų delimitacija – apibrėžimu srities, kuri priklauso išimtinai individui ir į kurią be jo artikuliuoto sutikimo ar konkliudentinių veiksmų, rodančių išreikštą valią, draudžiama įžengti kitiems. Vakarų teisinė mintis žmogaus laisvės ribojimo klausimus sprendžia vadovaudamasi modifikuota Johno Stuarto Millio doktrina, išdėstyta esė „Apie laisvę“ (1859 m.). Millio įsitikinimu, „vienintelis individualiu arba kolektyviniu požiūriu pateisinamas žmonijos tikslas kišantis į bet kurio jos nario ar narių veikimo laisvę yra savisauga. Vienintelis tikslas, kuriuo galima teisėtai panaudoti jėgą prieš civilizuotos bendruomenės narį jam nesutinkant – neleisti daryti žalos kitiems“.
Millis, teikdamas prioritetą individo autonomijai, saviraiškos galimybei, teisei į sąmoningą sprendimo bei pasirinkimo laisvę, kuri išreiškia pačią žmogiškumo esmę, laiko pateisinamu kuo mažesnį kišimąsi į jo laisvę. Neišvengiamai būtinas socialinės kontrolės ir individo laisvės racionalus balansas – tai raktas nuo laisvės karalystės vartų. Tokia kontrolė nepažeistų asmens laisvės tik tuo atveju, jeigu egzistuotų tiksliai apibrėžta sritis, kurioje individui pripažįstamas visiškas suverenumas. Šiai sričiai Millis priskiria visus tuos individo veiksmus ir poelgius, kurie „liečia tik jį patį“ ir nedaro jokios žalos kitiems žmonėms.
Millis bene nuosekliausiai pagrindė ir išplėtojo laisvės idėją, kuri, kaip teisinis principas, buvo suformuluota geru pusamžiu anksčiau – Prancūzijos revoliucijos programiniame dokumente – Žmogaus ir piliečių teisių deklaracijoje (1789 m.). Joje įtvirtinta, kad kiekvienas...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!