Toksikologijos pagrindai

1.Toksikologijos mokslas: nagrinėjimo sritys, ryšiai su kitais mokslais, reikšmė apsinuodijimų prevencijai. Toksikologija – mokslas apie nuodus. Medicinos mokslo šaka, tirianti kenksmingąsias medžiagas, jų ypatybes, kenksmingųjų medžiagų ir gyvųjų organizmų sąveika. Sritys:1.bendroji toksikologija-kenksmingųjų medžiagų ir gyvųjų organizmų sąveikų dėsnius.2.klinikinė -žmonių apsinuodijimai toksinėmis medžiagomis.3.pramoninė, profesinė-darbuotojų apsinuodijimai.4.maisto.5.aplinkos-cheminių medžiagų tyrimas aplinkoje.5.karo toksikologija-nuodingų medžiagų panaudojimas karo metu.6.kriminalinė-cheminių medžiagų panaudojimo paskirtys kriminaliniais tikslais.7.analytinė toksikologija-nagrinėja kenksmingų medžiagų būvimą įvairiose biologinėse terpėse.Labiausiai T susijusi su chemija,medicina ir gamtos mokslais.T apsinuodijimų prevencija yra svarbi gyviesiems organizmams ir aplinkai,nes laiku pastebint ir išvengiant toksinių medž.poveikio išvengiama pakenkimų ir sumažėja pavojinga rizika.75m 1kartą pastebėta ozono skylė,81m Klaipėdoje iš tanklaivio išsiliejo l.daug naftos, žuvo daug paukščių,84m Indijoje viena didžiausių avarijų buvo metiloizocianato patekimas į aplinką,86m-Černobilio avarija,pasėkmės buvo jaučiamos ilgą laiką.Daug apsinuodijimų įvyksta alkoholiu,vaistais,grybais,narkotikais,ikandimais,aplinkos užterštumu dujomis. 2.Aplinkos komponentų cheminės taršos šaltiniai, cheminių medžiagų poveikio gyviesiems organizmams bendrieji principai. Cheminės taršos šaltiniai-tai fabrikai,transporto priemonės,atliekos,savartynai,nuotekos,radioaktyviosios medž...Apsinuodijimai klasifikuojami:1.pagal priežastis(atsitiktiniai,tiksliniai-savižudiški,kriminaliniai,narkomaniniai;profesiniai).2.pagal vietą(buitiniai, gamybiniai,veikiant aplinkos veiksniams-smogas).3.pagal nuodų patekimo kelią į organizmą(kvėpavimo takais(inhaliacija),per burną,oda, injekcijas).4.pagal apsinuodijimo klinikinę eigą(ūminiai-atsiranda paveikus nuodams per24val, poūmiai-požymiai atsiranda veliau nei po24val,apsinuodijimas užtruka iki 1mėn.;lėtiniai apsinuodijimai-užtruka ilgiau kaip 3mėn.).5.pagal paveiktą organą(odą, plaučius, nervus, širdis, smegenis) Cheminių medžiagų poveikis organizmui priklauso nuo nuodų savybių,nuo nuodais paveikto organizmo savybių,ir aplinkos sąlygų. Fizikinės-cheminės savybės(skystumas,pH,tirpumas,dozė,kietoji, lakioji, milteliai, klampumas, sprogumas,degumas,rūgštingumas,tirpumas, molekulinė masė,struktūra, formulė, koncentracija aplinkoje, poveikio trukmė). Aplinkos sąlygos: 1.oro temperatūra(tankiau kvėpuojama, medžiaga daugiau garuoja, daugiau patenka į organizmą nuodų).2.oro drėgmė(ant vandens lašelių nusėda nuodai).3.atmosferos slėgis(patalpų vėdinimas). Cheminės medžiagos skirstomos pagal poveikį gyvam organizmui ar gyvūnui:1.degios.2.sprogios.3.ardančios.4.toksiškos, labai toksiškos medžiagos.5.oksiduojančios.6.dirginančios.7.pavojingos aplimkai.Apsinuodijimai pagal sunkumą:1.lengvi.2.vidutinio lengvumo.3.sunkūs.4.mirtini. Nuodingumas : 1.ypatingai nuodingi[1ml/kg].2.labai nuodingi[1-50ml/kg].3.vidutiniškai nuodingi[51-500ml/kg].4.mažai nuodingi[501-5000ml/kg].5.labai mažai nuodingi[5001-15000ml/kg].6.beveik nenuodingi[15000 > ]. 3.Specifinis ir nespecifinis pavojingų ch medž.poveikis. Ch. medž. poveikis į organus bei jų sistemas–spec.poveikis.Nespec. poveikis-kai ch.medž. veikia į visą organizmą t.y imuninę sist. Ch.medž į gyvą organizmą pagal poveikį skirstomos:1.Dermatoksiškos-veikia į odą ir sukelia pažeidimus(nudegimus, alergijas, uždegimus);2.Neurotoksiškos-veikia centrinę nervų sist.ir periferinę nervų sist.Tokį poveikį turi lakieji skysčiai;Jie sukelia mieguistumą;sunkieji metalai 3.Kardiotoksiškos-veikia širdies raumenį.Tai benzenas,tolenas, švinas,. Šios medž.gali sukelti anemiją.4.HepotoksiškosCh.medž.,kurios daugiauysia veikia kepenis.5. Pneumotoksiškos-veikia kvėpavimo takus.Tai sieros oksidai,chloras ir t.t.6.Urestoksiškos-veikia inkstus ir šlapimo takus.7.Kraujodaros-veikia į kraujodaros organus(benzenas,švinas)8.Uždegiminės(patinimas,paraudimas,skausmas)9.Ardantys-kai chem.medž.taip veikia kad suardo audinius.10.Jautrinimas-kai chem.medž.sukelia alergiją(sloga,čiaudulys,akių paraudimas,dusulys,bėrimas,niežėjimas).11.Alergenai-chem. medž. sukeliančios alergiją. 12. Denatūruojantis-ardo baltymus(pasižymi sunkieji metalai).13.Kancerogenai-chem.medž.sukeliančios vėžinius susirgimus.14.Mutagenai-sukelia mutacijas(paveldėjimas).15.Teratogenai(embriotoksiškos chem.medž.)-veikia susiformavusį vaisių. 4. Apsinuodijimų priežastys Lietuvoje. LT žinoma 700 medžiagų nuo kurių apsinuodijama.Kasmet užregistruojama virš 10000 apsinuodijimų.Dažniausiai apsinuodijima:1/2 alkoholiu ir jo sorbatais, 1/3 vaistais, 10% grybais, narkotikais,įkandimais(gyvačių, šunų, vabzdžių),aplinkos užterštumu dujomis.Apsinuodijimų klasifikacija: 1.pagal priežastis ( atsitiktiniai, tiksliniai-savižudiški, kriminaliniai; profesiniai.) 2.pagal apsinuodijimo vietą (buitiniai, gamybiniai, veikiant aplinkos vieksniams). 3. pagal nuodų patekimo į organizmo kelią (per kvėpavimo takus, burną, odą, injekcijas). 4. pagal apsinuodjimo klinikinę eigą.( ūminiai, poūminiai ir lėtiniai) 5. pagal pavektą organą. Nuodų poveikis priklauso nuo : nuodų savybių; nuo nuodais paveikto organizmo savybių; nuo aplinkos salygų. ). Cheminės medžiagos skirstomos pagal poveikį gyvam organizmui ar gyvūnui:1.degios.2.sprogios.3.ardančios.4.toksiškos, labai toksiškos medžiagos.5.oksiduojančios.6.dirginančios.7.pavojingos aplimkai.Apsinuodijimai pagal sunkumą:1.lengvi.2.vidutinio lengvumo.3.sunkūs.4.mirtini. Nuodingumas : 1.ypatingai nuodingi[1ml/kg].2.labai nuodingi[1-50ml/kg].3.vidutiniškai nuodingi[51-500ml/kg].4.mažai nuodingi[501-5000ml/kg].5.labai mažai nuodingi[5001-15000ml/kg].6.beveik nenuodingi[15000 > ]. 5. Cheminių medžiagų ir preparatų klasifikacija pagal jų pavojų sveikatai ir aplinkai. Cheminės medžiagos skirstomos pagal poveikį gyvam organizmui ar gyvūnui:1.degios.2.sprogios.3.ardančios-stiprios bazės, šarmai, rugštys.4.labai toksiškos medžiagos. 5.oksiduojančios.6.dirginančios.7.pavojingos aplinkai. Nuodų kiekis, kuris nesukelia jokių apsinuodijimo reiškinių, vadinamas neveiklia doze. Nuodų kiekis sukeliantis pirmuosius neveiklius apsinuodijimo reiškinius, vadinamas slenkstine doze. Nuodų kiekis sukeliantis ryškius būdingus apsinuodijimo reiškinius – toksinė dozė. Minimali cheminės medžiagos kiekis sukelia mirtį – minimali mirtina dozė. Vidutinė mirtina dozė(50% sukelia paveiktų individų mirtį.). Absoliuti mirtina dozė – visų individų mirtis(MD100). Chem. medž. pagal poveikį yra skirstomos:suminis poveikis (pvz:3+2=>5,viena medž.stiprina kitą -sinergetinis poveikis;3+23-potencinis poveikis) 6.Aplinkos kancerogenai, cheminių medžiagų ir preparatų kancerogiškumo kriterijai. Kancerogenai-tai medž.kurios sukelia ar gali sukelti vėžinius susirgimus.Vežiniai susirgimai gali būti:kvėpavimo takų(sukelia dulkės), skrandžio, šlapimo pūslės, kraujo (sukelia benzenas). Asbesto dulkės laikomos absoliučiu kancerogenu, jos sukelia kvėpavimo takų vėžį. Benzenas-organinis tirpiklis,kuris sukelia kraujo vėžį. Kancerogenai skirstomi: 1.kategorijos kan.-tai chem. medž. dėl kurių pakanka duomenų įrodyti priežastinį ryšį tarp medž. poveikio žmogui ir vėžio išsivystymo.(chromo oksidai, nikelio oksidai, arseno trioksidas ir pentoksidas, benzenas, vinilchloridas, asbestodulkės ) 2. kategorija-tai tokios cheminės medž. dėl kurių pakanka duomenų,numatyti kad dėl medž.poveikio žmogui gali išsivystyti vėžys.Duomenysparemti bandymais su gyvūnais(berilis, natrio ir amonio bichromatai, kadmio oksidas ir kadmio sulfatas ir oksidai). 3. kategorija- tai medž. kurios gal būt galėtų sukelti žmogui vėžinius susirgimus(nėra duomenų kad šios medž.sukelia vėžį) Kancerogenai žymimi: T - toksiškas(kaukolėmis); R45-gali sukelti vėžį; R49- gali sukelti vėžį įkvėpus; R40- įtariama, kad gali sukelti vėžį. 7.Aplinkos mutagenai, teratogenai ir embriotiškos medžiagos ir preparatai, jų identifikavimo kriterijai bei skiriamos savybės. MUTAGENAI- medž., kurios sukelia paveldimus genetinius pakenkimus. Mutagenai skirstomi: 1.kategorijos mutagenai- tokios chem. medž. dėl kurių pakanka duomenų, įrodyti priežastinį ryšį tarp medž. poveikio žmogui ir paveldimų genetinių pakenkimų išsivystymo. 2.kategorijos mutagenai- tai chem.medž. dėl kurių pakanka duomenų, nustatyti, kad dėl medž. poveikio žmogui gali išsivystyti paveldimi genetiniai pakenkimai.Čia priskiriami natrio ir kalio bichromatai, benspirenas, akrilamidas. 3.kategorijos mutagenai- medž, kurios gal galėtų sukelti genetinius pakenkimus. Mutageniškumui nustatyti yra atliekami dezoksiribonukleininės rūgšties tyrimai arba tyrimai su ląstelių branduolių genomais arba bandymai su chromosomomis. Tyrimai dažniausiai atliekami IN VITRO būdu su ląstelėmis,audiniais. Mutagenai žymimi T(toksiškas) R46- gali sukelti paveldimus genetinius pakenkimus). Embriotiškos cheminės medž.-tai toksiškos medž. kurios kenkia arba gali pakenkti žmogaus reprodukcinei funkcijai (dauginimuisi) arba negimusiam vaikui. Jos gali būti kenksmingos 2 aspektais: Poveikis įreprodukcijai pasireiškia seksualinės funkcijos pakenkimu arba tiesioginis paveikis į lytines ląsteles (nevaisingumas). Poveikis į negimusį vaiką pasireiškia persileidimais, išsigimimais kūdikio lėtas vystymasis,mažas svoris ir t.t. Embriotiškos cheminės medž skirstomos: 1. kateg.–žmogaus vaisingumui ir\arba jo palikuonių vystymosi sutrikimus sukeliančios medž. kai pakanka duomenų įrodyti priežastinį ryšį, tarp cheminės medž. poveikio žmogui ir poveikio reprodukcinei funkcijai. 2. kateg.-kai pakanka duomenų numatyti chem.medž. poveikį žmogaus reprodukcinei funkcijai. 3. kateg.- galbūt gali sukelti poveikį žmogaus reprodukcinei funkcijai, tačiau nėra duomenų. Šios medž. žymimos T(toksiškos) tik 1ir 2 kategorijos ir R60(kenkia vaisingumui), R62(gali pakenkti vaisingumui), R63(gali pakenkti negimusiam vaikui). Prie šių medž.priklauso daug švino junginių(1kategorija),medž.naudojamos kaip pesticidai-granozanas, nitrofenas(2kategorija). Teratogenai(embriotoksiškos chem.medž.)-veikia susiformavusį vaisių. 8.Jautrinančios medž. ir preparatai, jų sukeliami sveikatos pakenkimai. Jautrinimas-kai chem.medž.sukelia alergiją(požymiai:sloga, čiaudulys, akių paraudimas, dusulys, bėrimas, niežėjimas). Alergenai gali įjautrinti organizmą, priklausomai nuo organizmo jautrumo, medž. poveikio. Alergija gali prasidėti:1.medž.yra metilo grupė CH3. 2.nuo jodo. 3. Stipriomis alerginėmis savybėmis pasižymi kai kurie antibiotikai: folmardehidai,Ni,chromas,izocianatas. Jei chem.medž. struktūroje yra halogenų (F,Cl,Br ), ji sukelia stipresnę alerginę reakciją. Nustatyti alergenams: 1. atliekami įv.bandymai su gyvūnais (in vivo).Chem.medž. užlašinama ant odos, daromas įšvirkštimas į paodį ir stebima reakcija. 2. išskiriama biologinė kultūra (ląstelės patalpinamos į indelį ir pripilama tiesioginio alergeno ir per mikroskopą stebimi pokyčiai. Šis bandymas vadinamas in vitro. 3.Atliekant epidemiologinius tyrimus stebima, tiriama kaip chem.medž. veikia žmonių grupes. In vivo būdai: inkaliacinis- alergeno aerozolis įvedamas į bandomo gyvūno kvėpavimo takus; aplikacija-ant odos uždedamas alergenu įmirkytas audinys; lašelinis-lašinamas ant odos alergeno skiedinys; injekcinis-alergenas įleidžiamas po oda. Eksperimentams naudojamos jūrų kiaulytės ir triušiukai. Ant ausies yra jautriausia vieta.Reakcija stebima po 6-8 valandų, gali būti ir dar po ilgesnio laiko max 10 dienų.Yra tokios alerginės reakcijos stadijos:1.silpnas paraudimas; 2.ryškus paraudimas;3. paraudimas ir patinimas;4.opos ir audinių nekrozė.Alergenai gyvūnų vilna ir jų viršutinis odos sluoksnis; pelėsiai; tekstilės gaminių pluoštas; kai kurių medžių dulkės; kiaušinio baltymas; maisto priedai;papildai; plaukų dažai; vaistai; oksidinės dervos; dezinfekcinės medž. ir valikliai; žiedadulkės, dekoratyviniai augalai, kosmetika, epoksidiniai klijai. Pirmiausia išsivysto alergija vienai medž. po to gali išsivystyti ir polivalentinė alergija-jautrumas kelioms medž. Alerginės medž. kurios sukelia alergiją per kvėpavimo takus,ženklinamos:Xn(kenksminga),R42(rizikos frazė).Jei alergenas sukelia alergiją per odą, jo pavojingumo ženklas Xi(dirginanti)R43. 9. Ūmus ir lėtiniai apsinuodijimai, jų priežastys ir skiriamieji požymiai Pagal klinikinę eiga apsinuodijimai gali būti ūmūs ir lėtiniai.Ūminiai-tai kai atsiranda apsinuodijimo požymiai paveikus nuodui per 24 val ar per trumpesnį laiką.-staigus sveikatos sutrikimas, kurį sukėlė pavojingas veiksnys(dėl kurio žmogus patiria staigų sveikatos sutrikimą arba miršta). Lėtiniai užtrunka daugiau nei 3 men.-kai kenksmingas(veikdamas gali sukelti ligą, o ilgalaikis poveikis gali būti pavojingas gyvybei) ar pavojingas veiksnys veikia tam tikrą laiką. Gali buti poūminiai-veliau nei per 24 val atsiranda ir užtrunka iki 1mėn. 10. Aplinkos cheminių teršalų toksikologinių tyrimų tikslai. Toksi. eksperimentas-t.y.vienos ar kelių chem.medž. arba preparato poveikio gyvūnų organizmui tyrimas. Toks.tyrim.tikslai:1.Įvertinti chem. medž. biologinį poveikį gyvąjam organizmui; 2. Įvertinti bendrą toksikologinį poveikį į visą organizmą; 3. įvertinti chem.medž. arba preparato specifinį poveikį. Nustatomas organas ar organų sistema, į kuriuos labiausiai veikia chem.medž.; 4. nustatyti nespecifinį poveikį-t.y.poveikį imuninei sistemai,gyvo organizmo sugebėjimą pasipriešinti aplinkos veiksniams; 5. Ištirti chem.medž. arba preparato skilimo produktus ir nustatyti skilimo produkto kelius. Medž.gali ne tik išsiskirti bet ir kauptis organizme. 6. nustatyti bandomojo organizmo savybę adaptuotis. 7. nustatyti nekenksmingas,kenksmingas ribines arba mirtinas preparato dozes; 8. nustatyti chem.medž. leidžiamus ribinius dydžius skirtinguose aplinkos komponentuose(H2O,dirvožemy...).Toks.tyrimų sąlygos:1.Chem.medž.ar preparato parinkimas-chem.medž. ar preparato grynumas, sudėties pastovumas, agregatinė būsena. 2.Bandomo gyvūno parinkimas- grynoji veislė, amžius, masė, eksper. gyvūnų skaičius. 3.Ekperimento aplinkos sąlygos- oro temp., drėgmis, pašalinių trukdžių nebuvimas.4.Įranga toks. tyrim. atlikti- bandymų kameros chem.medž. ar preparato įvedimo į organizmą įranga.Toks. eksper. vertinimo būdai: 1.bandomų gyvūnų stebėjimas;2.atskirų organų ir sist. funkcijų tyrimai; 3.skrodimas (morfologiniai tyrimai);4.statistiniai tyrimai; Sebėjimas apima bandomo gyvūno poelgį –jo aktyvumas,poza, akys, oda, širdies veikla, masė, kūno temperatūra, pulsas. Iš biocheminių tyrimų atliekami kraujo ,šlapimo tyrimai gyvūnui dar esant gyvajm. Morfologiniai tyrimai(skrodimas)-atskirų organų matomų pokyčių fiksavimas, daromi audinių pjūviai ir žiurima kaip paveiktos ląstelės, kur kaupiasi chem.medž. Atliekami statistiniai tyrimai galiausiai 2 gyvūnų grupėse:1.eksponuojama gr ir 2.neeksponuojama. ieškomi pokyčiai tarp gyvūnų. 11.Aplinkos cheminių teršalų norminimo principai,chem.medž. nekenksmingumo sveikatai kriterijai: Higienos norma HN23:2001-norma pagal kurią ribojamos cheminės medž.darbo aplinkoje.Ši norma nustato ribinius dydžius mg/m3 arba ppm.Ryšys:Cppm=(Cmg/m3*M3)/24,04,čia M-molekulinė masė.HN23:2001 nustato 3 ribines vertes:1.Trumpalaikio poveikio ribine vertę-ch.medž. poveikis per 15min. ne daugiau kaip 4 kartus per darbo dieną;2.Ilgalaikio poveikio ribinę vertę- kenksmingos ch.medž.koncentracija ne daugiau k8 val. Per darbo dieną ir 40nval.per savaitę.3.Neviršitina ribinė vertė –tai tokia ch. Medž koncentracija,kuri negali būti viršytina jokiomis sąlygomis.NRV> IPRV> IPRV. HN23:2001 normoje visos medž suskirstytos pagal poveikį.HN35:2002-gyvenamose patalpose.Ši nustato ch.medž.koncentracijas gyven.patalpose;1.paros didž. leistina konc.-24 val.2. vienkartinė DLK-20-30min. HN48:2001žmogaus vartojamo žalio vandens kokybės reikalavimai.HN60:2004-pavojingų chem.medž DLK dirvožemyje.Čia nustatoma mg/kg dirvožemio.4 normingumo kriterijai:1.Fitotoksinis kr.-limituojantys veiksniai,kiek teršalai veikia toksiškai augalus;2.Translokacinis-teršalų savybė iš dirvožemio pereiti ųį augalus;3.Migracijos- ch.medž. savybės migruoti ir skverbtis į gilesnius dirv.sluoksnius.4.Bendras sanitarinis kriterijus-kiek blogina dirv. Sanitarinius rodiklius. CH.tarša norminama pagal 249 ch. medž. Mikrobiologinė tarša norminama 3 bakterijų rūšimis:žarnyno lazdelei, kaliforniniai bakterijai,salmonelei.Norminimo principas;nustatomas didž. vandens kiekis ml kuriame neturi būti nei vienos bakterijos. Radioaktyvioji tarša norminama pagal 2 parametrus:1.Bg/l-norminamas tritis,alfa ir beta dalelės;2.Bendroji metinė efektinė dozė-mSv.Ji turi būti ne didesnė kaip 0,1 mSv. Taip pat norminami:Al ir jo junginiai; Manganas ir jo jung; Fe ir jo jung.; Na ir jo jung.;sulfatai;chloridai.Iš kt.norminimo dalykų reikia atkreipti dėmesį į kvapą ir skonį.Skonis ir kvapas turi būti priimtini vartotojui ir neturi būti nebūdingo kvapo ir skonio.Taip pat norminamas drumstumas-balais, savitasis elektros laidis ir permanganatų skaičius-nurodo kiek vandenyje yra deguonies. 12.Toksikologinių tyrimų metodai ir ju taikymas tiriant apl teršalų kenksmingumą ir pavojingumą aplinkai. Toksikologinis eksperimentas – tai vienos ar kelių medžiagų arba preparato poveikio gyvūnų organizui tyrimas. Eksperimento tikslai: 1.įvertinti cheminės medžiagos biologinį poveikį gyvam organizmui; 2.įvertinti bendrą toksikologinį poveikį į visą organizmą; 3.įvertinti specifinį poveikį, yra nustatoma organų sistema į kurią daugiausia veikia ta medžiaga; 4.nustatyti ne specifinį poveikį, tai poveikis imuninei sistemai, gyvo organizmo sugebėjimas priešintis aplinkos veiksniams; 5.ištirti chemines medžiagas, preparato skilimo produktus ir nustatyti cheminės medžiagos išsiskyrimo ir organizmo kelius; 6.nustatyti bandomo organizmo savybę adaptuotis; 7.nustatyti nukenksmingus, ribinius kenksmingus arba mirtinus cheminių medžiagų preparatus. Bandymų tikslas – nustatyti cheminių medžiagų ribinius dydžius skirtinguose aplinkos komponentuose. Toksikologinio eksperimento sąlygos:cheminis medžiagų preparatų parinkimas;eksperimentinio gyvūno parinkimas (turi būt grynoji veislė, nustatyta masė, amžius);eksperimento aplinkos sąlygos;įranga eksperimentui atlikti, t. y. bandymų kamera;cheminės analizės laboratorinė įranga;cheminės medžiagos įvedimo į organizmą įranga. Bandymas atliekamas:veikiant į bandomuosius gyvūnus per kvėpavimo takus, nuodijant aerozoliais;poveikis per burną;poveikis per odą;suleidžiant į paodį per injekcijas. Toksikologiniai eksperimentai skirstomi pagal trukmę: Ūminius – priklauso chem. Medžiagos, kurios žymimos: T, T+, Xi, C; Lėtinius – gali veikti mėnesius ar net metus, kad įrodytį poveikį. Toksikologinio eksperimento vertinimo būdai:eksperimentinių gyvūnų stebėjimas;atskirų organų ir sistemų funkcijų stebėjimas;skrodimas.Stebėjimas apima bandomojo gyvūno poelgį, pozą. Iš matavimo būdų yra nustatoma masė, kinta kūno temperatūra, kvėpavimo tankis, pulsas;iš biocheminių atliekami šlapimo ir kraujo tyrimai; atskirų organų matomų pokyčių fiksavimas. Parodomi audinių pjūviai ir žiūrimi kaip paveiktos ląstelės, kur jos kaupiasi atliekamai. Statistiniai tyrimai atliekami 2 gyvūnų grupėse. Nekenksmingų chem. Medžiagų ribinių verčių nustatymas: LT higienos normos – HN 23:2001. Ši norma nustato ribinius dydžius. Koncentracijos būna: Trumpalaikio poveikio ribinė vertė (TPRB) – tai chem. medž. Poveikis per 15 min., ne daugiau kaip 4 kartus per dieną. Ilgalaikio – tai chem. medž. koncentracija turi neviršyti 8 val. darbo laiko per dieną ir 40 val. per savaitę. Neviršytini ribinė vertė – neturi viršyti jokiomis sąlygomis. NRV>TPRV>IPRV HN 23:2001 visos medžiagos skirstomos: ūmaus poveikio;lėtinio poveikio;prageninės;jautrinančios;kancerogeninės;galinčios veikti organizmą per nepakenktą odą;mutageninės. HN 35:2002. Ši norma nustato chem. medž. koncentraciją ore, paros ir vienkartinę. HN 48:2001. Žmogaus vartojamo žalio H2O kokybės higieniniai reikalavimai. HN 60:2004 Pavojingų chem. medž. didžiausia leistina koncentracija dirvožemyje. Cheminė tarša yara norminama pagal 249 chem. medž., pagal kurias nustatyta didžiausia chem. koncentracija. Mikrobiologinė tarša – norminama3 bakterijų rūšims: žarnynų lazdelės; kaliforminės bakterijos, salmonelės. Yra nustatomas H2O kiekis ml, kuriame neturi būti nei vienos bakterijos. Radioaktyvioji tarša – norminama pagal 2 parametrus: bekelniais litre: tritis, α ir β dalelės. Taip pat yra norminama: aliuminis ir jo junginiai; manganas; geležis; natris; sulfatai; chloridai. Norminama pH. Ji turi būti nuo 6 iki 9. Taip pat reikšmę turi vandens vartojime kvapas ir skonis, kuris turi būti priimtas vartotojui ir neturi būti nebūdingas. Norminamas ir druskingumas (balais), savitasis elektros laidis ir permanganato sk., kuris nurodo kiek vandenyje yra deguonies. HN 60:2004 Nustatomas teršalų didžiausias leidžiamos koncentracijos mg leidžiamo dirvožemio. Norminimo kriterijai: 1.filofoksinis; 2.frankslokacinis, 3. migracinis, 4.sanitarinis. 13.Augalų apsaugos priemonių t.ir apsinuodijimų profilaktika. Žemės ūkyje naud. Trąšos, naikina ne tik piktžoles bet ir gyvūnus. Naudojamos chem. medž.: 1. augalų apsaugos produktai; 2. trąšos; 3. gyvūnų kontroliavimas. Cheminės medžiagos, skirtos augalų ir gyvūnų kontrolei vad. pesticidais. Pesticidų klasifikacija:1.Insekticidai ir akaricidai – vabzdžiams ir erkėms naikinti;2.fungicidai – grybeliams, pelėsiams;3.herbicidai-piktžolėms, augalų kenkėjams naikinti;4. defoljantai - augalų lapų nukritimui;5.desikantai – augalams džiovinti; 6.rodensticidai– graužikams naikinti. Augalų apsaugos produktai: 1.skirti augalams apsaugoti nuo kenksmingų organizmų;2. daryti įtaką augalų gyvybiniams procesams; 3. augaliniams produktams konservuoti; 4.nereikalingiems augalams sunaikinti; 5.nereikalingoms augalų dalims sunaikinti. Aplinkos apsaugos produktas gali būti PREPARATAS arba GRYNOJI CHEM. MEDŽ. Pagal kenksmingumą AAP skirstomi į 4 grupes: mažai toksiški; vidutiniškai toksiški;labai toksiški; ypač toksiški. Toksiškumas priklauso nuo veiklios medžiagos toksiškumo, nuo panaudojimo būdo ir nuo panaudojimo kiekio. Toksiškumas gali pasireikšti bendru poveikiu, kai AAP absorbuojasi į žmogaus organizmą ir kraują ir gali turėti vietinį poveikį – kai patenka ant odos, į akis,gleivinę. Bendras poveikis susijęs su chem. medž. sistemos, kraujo apytakos, organų, kepenų, kraujodaros organų pakenkimu. AAP patekę į organizmą gali virsti dar toksiškesnėmis nei pagamintos. AAP veikiamos fermentų, oksiduojamos, redukuojamos ir susidaro METABOLITAI, kurie toksiškesni už patį preparatą. AAP produktai: 1.fosforo organiniai preparatai; diklofosas; karbofosas; diofosas. Šie produktai dirgina akis, patekę į kraują sukelia bendro apsinuodijimo reiškinius.2.Chloroorganiniai preparatai – jie beveik visi dabar yra uždrausti: DDT; heksachloranas, aldrinas – visos šios medžiagos yra toksiškos, propažintos kancerogeninėmis, taip apt gali turėti veitinį poveikį. 3.Pieritrinai – neturi vietinio poveikio, tik bendrą. Patekus į burną sukelia pykinimą, vėmimą, pilvo skausmus. Taip pat gali sukelti odos niežulį, alergiją. visi į LT įvežami augalų apsaugos produktai kontroliuojami. Komisija sprendžia ar LT galimas produkto naudojimas. Preparato veiksmingumas – vienas pagrindinių kriterijų. planuojamo naudoti preparato kiekį, dažnį, t. y. naudojimo instruktyvumas; preparato ir jo veikliosios medž. toksiškumas; patvarumas aplinkoje. Kiekvienam produktui surašomas saugos duomenų lapas. TEISĖS AKTAS: pildymo ir pateikimo profesionaliems naudojimams tvarka. Žinios 2002 Nr. 26-946. šis nustatytos formos dokumentas apie preparato poveikį žmonių sveikatai, aplinkai, degumo ir sprogumo savybės. Pagrindinė informacija saugos duomenų lape: nurodoma pavojingumo komponentai; pateikiami duomenys apie agregatinę būseną; konkretūs duomenys apie poveikį sveikatai; pirmosios medž. pagalbos priemonės apsinuodijus;...įvykus gaisrui arba avarijai; reikalavimai pakuotei, dangčio atidarymui; reikalavimai asmeninėms apsaugos priemonėms; reikalavimai apsaugoti aplinką naudojant preparatus; reikalavimai pakuočių ženklinimui. 14.Cheminiu medziagu poveikis vandens organizmams Ekotoksikologija- ekologijos saka, tirianti cheminiu medz. paplitima komponentuose ir ju poveiki ekosismoms bei saveika su gyvaisiais organizmais. Ekotoksiskumas- priklauso medz. fizikiniu cheminiu savybių,patvarumo aplinkoje medz.skvarbumo sugebėjimo koncentruotis ir kauptis gyvuose organizmuose. Pagr. Kriterijus-poveikis vandens organizmams. Daugiausia nagr. poveikis žuvims, dafnijoms,juru dumbliams.dafnijos-vienalasciai smulkus vandens organizmai,paprastai yra atliekami umaus toksiskumo tyrimai:žuvims-96;dafnijoms-48; juru dumbliams- 72nustatomi toksiskumo ridikliai: žuvims LC50(mirtinoji konc.) dafnijoms-EC50 (medialine efektyvioji) dumbliams IC50(dumbliu slopinimo augimui konc.).jeigu nepavyksta per siuos tyrimus tuomet yra atliekami papildomi tyrimai: pvz:21 dienas poveikis žuvims. Ekotoksiskumas nustatomas ne tik veikiant vandens organizmus bet ir paukscius, dirvožemio organizmams, pagal toksiskuma chem. Medz. ir preparatai pavojingi aplinkai skirstomi: Labai toksiški: 96val.poveikio konc. LC50

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!