Tirpimo ir cheminio virsmo šiluminio efekto nustatymas

1. Amonio chloride druskos tirpimo šiluminio efekto nustatymas.
1.1. Susipažinti su kalorimetro modeliu.
1.2. Susipažinti su formule, nustatyti sveriamus, skaičiuojamus ir matuojamus dydžius.
1.3. Atlikti bandymą su amonio chloridu.
1.5. Parašyti išvadą.
Darbo priemonės: Išorinė stiklinė, vidinė stiklinė, mėgintuvėlis, maišiklis, termometras, dangtelis.
Teorinis darbo pagrindas: Pradedant darbą, pirmiausia nustatoma kalorimetro šiluminė talpa dar vadinama jo vandeniniu ekvivalentu. Jis randamas sudėjus šilumines talpas visų kalorimetrą sudarančių dalių: vidinės stiklinės (2), mėgintuvėlio (3), maišyklės (4), termometro (5). Šiluminės talpos randamos dauginant atskirų dalių mases (m, g) iš jų savitųjų šilumų (C, J/g):
Cheminių reakcijų ar procesų šiluminio efekto dydis dažniausiai nustatomas kalorimetriniais matavimais. Kalorimetrijoje šiluminio efekto (Q) vertė teigiama tais atvejais, kai temparatūra tirpalo, kristalinei medžiagai tirpstant, didėja (egzoterminis procesas), ir neigiama, kai temperatūra mažėja (endoterminis procesas). Taigi, norint kalorimetrinius duomenis pateikti kaip vidinės energijos ΔU arba entalpijos ΔH pokyčius, Q vertės imamos su priešingu ženklu.
Darbo rezultatai:
Vidinės stiklinės masė g;
Mėgintuvėlio masė g;
Stiklinės lazdelės masė g;
Tiriamosios druskos masė g, NHCl su 150g HO atitinka molinį santykį druska:vanduo = 1:200.
Į pasvertą 0,1 g tikslumu vidinę stiklinę (2) įpilame tiksliai išmatuoto 150 ml distiliuoto vandens. Į mėgintuvėlį (3) įdedame druską, kurios tirpimo šilumą norime nustatyti, druską smulkiai sutriname, kad greičiau ištirptų. Druskos atsveriame 0,002 g tikslumu tiek, kad jos 1 grammoliui atitiktų 200 arba 400 molių vandens. Mėgintuvėlio dugnas išpučiamas tam, kad padidėtų jo tūris ir lengviau būtų jį pradurti stikline lazdele. Mėgintuvėlis su druska įstatome į kalorimetro dangtelį, įdedame stiklinę lazdelę ir užkemšame kamščiu ir įmerkę termometrą 5 min palaukiame.
t22(temperatūra prieš įberiant druską);
t21(temperatūra įbėrus druską į vandenį).
Medžiagų savitosios šilumos C=0,80 J/g; termometro C=0,84 J/g ir C=0,14 J/g.
;
- savitoji šiluma atskirų medžiagų;
W- kalorimetro vandeninis ekvivalentas.
J;
Sudėtingiau nustatyti termometro šiluminę talpą, nes ji susideda iš dviejų medžiagų: gyvsidabrio ir stiklo. Reikėtų žinoti jų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!