Tinklapio rengimas

TINKLAPIS,SVETAINĖ,PORTALAS Tinklapio sąvoka turėtų būti aiški. Įprasta tinklapiais laikyti visa, kas atveriama internete naudojantis žiniatinklio peržiūros programa. Taigi tinklapis yra žiniatinklio pagrindinis elementas. Tinklapio rinkinys, siejamas bendros tematikos, priklausomybės vienai įstaigai ar kitokių bendrų dalykų, vadinamas svetaine. Viename kompiuteryje (tinklo stotyje) gali būti kelios svetainės ir atvirkščiai – ta pati svetainė gali būti keliuose kompiuteriuose. Svetainės adresu laikomas pradinio tinklapio adresas Kuris tinklapių rinkinys gali būti laikomas svetaine, ne visada aišku ir priklauso nuo vertintojo požiūrio. Jūsų mokykla tikrai turi savo svetainę internete ir, be abejoji bus vadinama svetaine, nes joje pateikta visapusiškos informacijos, nuorodų į kitus tinklapius. Svetainė, be kita ko, atspindi ir tinklapių svarbą, oficialumą, teikia garantijų, kad yra asmuo, nuolat ją prižiūrintis, atsakantis už informacijos teisingumą. Dar viena svarbi ir palyginti nauja informacinėse technologijose – portalo sąvoka. Pati portalo technologija išsiplėtojo, nusistovėjo ne taip seniai. Portalas – svetainė, teikianti įvairią interneto lankytojui reikalinga informaciją ir paslaugas, įgalinančias nuo šios svetainės pradėti „kelionę“ po internetą. Portale paprastai publikuojamos naujienos, paklausi informacija, turėtų būti teikiamos elektroninio pašto, pokalbių kambarių, prekybos internetu paslaugos. Portalui taip pat būdingos gausios nuorodos į kitas svetaines bei paieškos sistemas. Lietuvoje portalais galime laikyti „Delfi“ ir „Omni“ svetaines, pradedami kurti kai kurių sričių portalai. TINKLAPIS – INFORMACIJOS PERTEIKIMO BŪDAS Visais laikais žmonijai svarbu perduoti, paskleisti informaciją, taip pat ją gauti, perimti iš kitų. Visuomenės raidoje išskiriama keletas informacinių procesų raidos etapų, Vienas svarbesnių – informacijos pateikimas rašytiniu pavidalu. Hipertekstinės informacijos pagrindas – tinklapiai. Jie sudaro didžiąją interneto dokumentų dalį. Tinklapius kurti gali bet kas, tai turėtų tapti kiekvieno informacinės visuominės piliečio raštingumo rodikliu. Svetainėms, juo labiau portalamas, sukurti reikalingas profesionalus, įvairiapusis požiūris, dažniausiai – net kelių specialistų darbas. Tinklapiai apibūdinami įvairiai. Įprasta jais laikyti specialiai internetui parengtas bylas, turinčias prievardį .html ar .htm. Nurodoma, kad tinklapis – tai įvairialypės terpės dokumentas, sudarytas iš teksto, grafikos, garso, animacijos. Būtini tinklapio elementai – nuorodos, saitai. Tinklapių kūrimas – kokybiškai naujas informacinis šuolis. Tinklapį skurti gana paprasta – tam nereikia daug žinių nei ypatingų įgūdžių. Paprasčiausiai tinklapį galima išmokti sukurti per keletą valandų. Tačiau reikia įsidėmėti, kad svarbiausia – turinys. Geram tinklapiui reikia kruopščiai rinkti, kaupti medžiagą aptariamu klausimu, žinoti, kaip ir kur jos ieškoti, kaip atrinkti, surūšiuoti, o ypač svarbu – procesas; be abejo, viskas priklauso nuo temos, srities sudėtingumo. Būtina įsidėmėti, kad tinklapis pradedamas rengti tik aiškiai žinant, kokią medžiaga bus dedama, kiek jos yra ir pan. Žinoma, sukūrus tinklapį teks jį papildyti, nuolat atnaujinti medžiagą. Tačiau kurdami tikrus tinklapius turime daugiausia rūpintis jo turiniu, įvertinti informaciją, pateikti ją sintetiškai ir t.t. Tinklapiui kurti reikalingos informacijos parengimas KUO SKIRIASI TINKLAPIAI Esame nemažai regėję nemažai įvairių tinklapių. Jų būna labai skirtingų – skirtumų daugiau negu tarp knygų. Pagrindinis skirtumas, kuris išreiškia tinklapio, kaip hipertekstinio dokumento, esmę, yra nuorodos. Jomis tinklapiai susiejami tarpusavyje. Kurdami tinklapį, turime galvoti apie kitus tinklapius, nurodyti, iš kur semiamės medžiagos arba kur daugiau šiuo klausimu parašyta. Kitas skirtumas – tinklapis dažniausiai yra viešas dokumentas, juo gali bet kas naudotis. Reikia pagalvoti, kaip aiškiai nusakyti tinklapio paskirtį, temą, kad jo skaitytojui nuo pat pradžių būtų aišku, ar čia ras tai, ko jam reikia. Taip pat informacija tinklapyje turi būti išdėstoma kuo vaizdžiau ir suprantamiau. Taigi tinklapis yra „gyvas“ dokumentas, jis funkcionuoja tik kompiuterių tinkle, tik drauge su kitais. Nuorodos ir informacijos vaizdumas – tai esminiai tinklapių skirtumai. Dabar pažvelkime į tinklapių vidų – jų kūrimo technologiją bei pirminį tekstą. Tinklapius galime suskirstyti į tokias grupes: 1) grynojo HTML teksto tinklapiai 2) dinaminio HTML teksto tinklapiai 3) tinklapiai su animacija (naudojant „Flash“ ar kitokias programas) 4) tinklapiai su programavimo elementais 5) tinklapiai, sukurti naudojantis PHP Grynojo HTML teksto tinklapiai buvo populiarūs žiniatinklio kūrimosi pradžioje, kai dar beveik nebuvo specialių HTML rengyklių, palengvinančių darbą. Tačiau tinklapių kūrimo klabą HTML, verta mokėti kiekvienam norinčiam kurti tinklapius, nes gana dažnai prisireikia patiems daryti tai, ko tinkamai nepadaro tinklapių rengyklės. TINKLAPIO PROJEKTAVIMAS Norint parengti bent kiek sudėtingesnę medžiagą – tekstinį dokumentą, pateiktį, skaičiuoklės lentelę – pirmiausia reikia apgalvoti ir numatyti, kokios informacijos reikės, kaip ją panaudoti, išdėstyti, kam ji skiriama. Projektavimas – labai svarbi tinklapių kūrimo proceso dalis. PROJEKTAVIMO ETAPAI Svetaines ir portalus dažniausiai kuria ne vienas žmogus, o visa komanda, tad šiuo atveju tektų kalbėti apie darbų pasiskirstymą ir koordinavimą, tikslius darbų etapus ir aprašus, kiekvieno etapo vidinius nurodymus ir pan. Tačiau vis dėl to yra tam tikri bendri jų projektavimo etapai. Vieniems patogiau surinkti, sutvarkyti informaciją dar prieš pradedant projektuoti tinklapį, - tuomet galima įvertinti, kiek bus medžiagos, koks jos pobūdis. Pirmajame etape apibrėžkite tinklapio pobūdį ir paskirtį, nusakome tikslus. Veikiausiai tai bus jūsų asmeninis tinklapis. Tuomet ir tikslai aiškūs - pristatyti. Turėtumėm nuspręsti, kokio stiliaus tinklapį kursite: linksmą, standartinį, solidų ar pan. Antrajame etape konkretinsime tinklapio turinį, struktūrinsim turimą informaciją. Reikia apgalvoti ir numatyti potemes, skirsnius. Taip pat reikėtų numatyti, kokius interneto šaltinius ir nuorodas naudosime savo tinklapyje. Tuomet galėsime supaprastinti savo informacijos struktūrą, išvengti pasikartojimų. Trečiajame etape aptariamas tinklapio vaizdas. Būtina padaryti įsivaizduojamo tinklapio eskizą, sužymėti pagrindinius elementus. Atidžiai parinkite spalvas – pernelyg ryškus ar margas fonas gali visiškai užgožti tekstą dokumente, o spalvotas tekstas gali paskęsti fone. Tinklapio konstravimas – tai etapas, kai jau turite apgalvoję tinklapio struktūrą, pakankamai parengę informacijos ir belieka visa tai sudėlioti kompiuteryje pasirinkus kurią nors hiperteksto kūrimo programinę įrangą. Tinklapio testavimas ir priežiūra – labai svarbus etapas, net svarbesnis už konstravimą. Baigus kurti tinklapį visuomet reikia atidžiai peržiūrėti jame pateiktą informaciją, patikrinti, ar nėra nelogiškumų, klaidų, ar vaizdžiai išdėstyti elementai. Tik patikrinus sukurtąjį tinklapį su keliomis naršyklėmis ir įsitikinus, kad viskas gerai ar bent jau neblogai, galima paleisti tinklapį į viešumą. Labai svarbu nurodyti tinklapio sukūrimo datą, o kaskart ką nors keičiant – atnaujinimo datą. Ši data labai svarbi skaitytojui, pagal tai jis sprendžia, kokio senumo informacija pateikiama, ar tinklapis atnaujinimas, ar ne. TINKLAPIŲ KŪRIMAS NAUDOJANTIS Mozillos RAŠYKLE Pasiryžę kurti tinklapį, surinkę informaciją, suplanavę medžiagos išdėstymą galite pradėti rengti patį tinklapį. Mozillos rašykle galima kurti tinklapius HTML kalba, juos taisyti ir publikuoti žiniatinklyje. Dauguma tinklapio elementų įterpiami arba keičiami komandomis iš rašyklės mygtukų juostų ir tinklapis gali būti siunčiamas į žiniatinklį. TINKLAPIO RAŠYMO PRADŽIA Kad galėtumėm paleisti Mozillos rašyklės programą, pirmiausia turime atverti Mozillos naršyklę. Mozillos rašyklę galim paleisti keliais būdais: spragtelėję pagrindinio lango apačioje kairėje esantį rašyklės ženkliuką, pasirinkę pagrindinio meniu komandą Darbai Rašyklė arba naudodamiesi atitinkamais sparčiaisiais klavišais. Atveriamas tuščias tinklapis. Lange matomas mirksintis žymeklis – tai reiškia, kad galime pradėti rašyti. Rašyklė skirta tinklapiams rašyti HTML kalba ir jiems taisyti. Tinklapį galima pradėti rengti tiesiog iš karto atvėrus rašyklės programą. Kitą tinklapį galima pradėti kurti panašiai kaip ir su bet kuria kita programa pradėti naują dokumentą – iš Bylos meniu pasirinkti komandą Naujas, o jos pomeniu – Tinklapis. Rašyklės lange bus atveriamas tuščias tinklapis. Tekstas tvarkomas ir dailinimas jį surinkus. Tačiau svarbesnes vietas iš karto išskiriame – parenkame šrifto savybes – pusjuodį ar kursyvą. Sukurtą tinklapį reikia įrašyti kaip ir bet kurį kitą dokumentą – naudojantis meniu komandomis arba priemonių juostos mygtuku. Rašyklės dokumentą galima įrašyti HTML arba grynojo teksto formatu. Įrašant HTML formatu, išsaugomi dokumento formatai: šriftai, lentelės, saitai ir paveikslai. Įrašant dokumentą grynuoju tekstu, pašalinamos visos HTML kalbos komandos ir įrašomas tik dokumento tekstas. Norint įrašyti tinklapį HTML formatu, atliekami šie veiksmai: 1) Iš Bylos pasirenkame Įrašyti arba rašyklės priemonių juostoje spragtelima mygtuką Įrašyti. Jei dar tinklapis neturi antraštės, atsiras dialogo langas, kuriame bus siūloma ją įvesti. Tinklapio antraštė rodoma naršyklės lango antraštės juostoje, kai tinklapį atveria naršyklė, o įtraukus tinklapį į adresyną – tinklaviečių adresyno sąraše. 2) Atsivėrusiame įrašymo lange surenkamas bylos vardas ir nurodoma jos vieta. Įsitikinama, kad įrašomos bylos prievardis yra html. Labai svarbu nepamiršti pasitikrinti, ar teisingai nurodyta tinklapio teksto koduotė Ją galima sužinoti iš meniu Rodinys papildomojo meniu Koduotė. Jei pastebėjote, kad koduotė neteisinga, dar viską galima pataisyti – iš meniu Byla pasirinkti komandą Pakeisti koduotę ir įrašyti. TINKLAPIO FORMATAVIMAS Svarbiausios formatavimo komandos, kaip ir daugelyje kitų programų, yra priemonių juostoje. Yra ir galimybė patiems pasirinkti, kuriuos mygtukus rodyti, kurių – ne. Tai nurodoma Mozillos rašyklės nuostatų skydelyje. Jis iškviečiamas iš Taisos meniu. Kaip tekstiniame dokumente, taip ir tinklapyje svarbiausias elementas yra pastraipa. Pastraipa rašyklėje formatuojama pasirinkus meniu Formatas komandą Pastraipa. Yra keletas formatavimų būdų: tik eilučių laužymas, pastraipa, antraštė, adresas, tekstas be HTML formatų. Rašant tekstą dažnai prireikia ką nors išvardyti. Tuomet naudojamos ženklinamos bei numeruojamos pastraipos arba vadinamieji sąrašai. Ta pati galimybė yra ir Mozillos rašyklėje. Sąrašų formatavimas atliekamas pasirinkus meniu Formatas komandą Sąrašas arba spragtelėjus atitinkamą priemonių juostos mygtuką. Yra keli formatavimo stiliai: suženklintas, sunumeruotas, sąvokos pavadinimas, sąvokos aprašas. Sąrašo numeravimo bei ženklinimo stilių lengva pakeisti naudojantis meniu Formatas komanda Sąrašo savybės. Tereikia tik iš išskleidžiamojo meniu pasirinkti ženklų ar numerių stilių. Numeruotiems sąrašams būtina nurodyti pirmąjį skaičių, nuo kurio reikia pradėti numeruoti. Sąrašo elementų įtrauka galima sumažinti arba padidinti nustačius žymeklį sąraše ir formato juostoje spragtelėjus mygtuką Patraukti tekstą (į kairę) arba Patraukti tekstą (į dešinę). Taip pat teksto įtrauką padidinsite paspaudę tabuliavimo klavišą, o sumažinsite paspaudę antrojo lygio klavišą drauge su tabuliavimu klavišu. Formatavimui priskiriamas ir dokumento padalijimas horizontaliomis linijomis, kitaip sakoma, horizontalių linijų įterpimas į tinklapį maloniau skaityti, lengviau rasti svarbią informaciją. Mozillos tinklapyje horizontalūs brūkšniai skiria vieną skyrelį nuo kito bei nurodo skyriaus pabaigą. Norint įterpti horizontalią liniją, reikia atlikti tokius veiksmus: 1) nustatyti žymeklį ten, kur turės būti horizontalė. 2) iš meniu Intarpai parinkti komandą Horizontalė. PAVEIKSLŲ ĮTERPIMAS Tinklapis yra elektroninis dokumentas. Teksto rengyklėse įprasta, kad vieną dokumentą dažniausiai sudaro viena byla. Dažniausiai tinklapį sudaro keletas HTML bylų ir dar daugybė įterptų mažų bylų – tai iliustracijos (.gif, .jpg, .png formatų bylos), muzika (.mp3, .wav ir kt.), filmuota medžiaga (.mpeg, .avi ir kt.) ir pan. Tinklapiuose dažniausiai naudojamos .gif, .jpg ir .png formatais įrašytos iliustracijos. Į tą tinklapio vietą, kur tyri būti paveikslas, įrašomas jo internetinis adresas (URL) arba kelias į jo bylą diske ir pavadinimas. Norint įterpti į tinklapį paveikslą, reikia atlikti šiuos veiksmus: 1) nustatyti žymeklį ten, kur turės būti paveikslas 2) paspausti meniu Intarpai komandą Paveikslas arba spragtelėti atitinkamą paveikslo mygtuką rašyklės priemonių juostoje. 3) Surinkti paveikslo bylos vardą ir vietą arba spragtelėti Parinkti bylą bylos paieškai vietiniame diske arba tinkle. Atsivers paveikslo savybių nustatymo dialogo langas, turintis keltą kortelių. 4) Toliau galima surinkti alternatyvųjį tekstą, kuris vietoj paveikslo bus rodomos naršyklėse, turinčiuose tekstinę sąsają, taip pat naršyklėse, turinčiose grafinę sąsają, kol paveikslas įkeliamas arba tada, kai paveikslo įkėlimas yra išjungtas. TINKLAPIO TESTAVIMAS Parašę dalį tinklapio, peržiūrėkite jį naršykle – išbandykite, testuokite. Paprasčiausia tai padaryti naudojantis ta pačia Mozillos naršykle – tam net Mozillos rašyklės priemonių juostoje yra naršyklės mygtukas. Pakanka jį spragtelėkite ir ekrane pamatysite tokį tinklapį, kurį sukūrėte. Ekrano viršuje, naršyklės pavadinimo juostoje, bus rodomas tinklapio bylos vardas. Paskui reikėtų peržiūrėti savo sukurtą tinklapį kitomis naršyklėmis. SAITŲ KŪRIMAS IR ĮTERPIMAS Yra dvi saitų naudojimo galimybės: saitų kūrimas ir panaudojimas tame pačiame tinklapyje arba saitų į kitus tinklapius kūrimas. Saitai tame pačiame tinklapyje. Tam, kad skaitytojas galėtų tame pačiame tinklapyje pereiti iš vienos vietos į kitą, reikia į jį įdėti saitus – jų nuorodas ir prieraišus. Prieraišu vadinsime vietą, į kurią nušokama spragtelėjus saito nuorodą. Pirmiausia reikai sukurti prieraišą. Tam turite atlikti šiuos veiksmus: 1) nustatyti žymeklį eilutės, ties kuria norite kurti prieraišą, pradžioje arba pažymėti teksto dalį. 2) Iš meniu Intarpai pasirinkti komandą Prieraišas 3) Dialogo lango lauke Saito prieraišo vardas surinkti prieraišo vardą tarpai bus pakeisti pabraukimo brūkšniais 4) Spragtelėti mygtuką gerai. Tinklapyje atsiras prieraišo ženklelis. Jei reikia sukurti saitą, kurį spragtelėjęs skaitytojas galėtų pereiti į pažymėtą vietą, teks atlikti šiuos veiksmus: 1) Pažymėti tekstą ar paveikslą, kurį norima susieti su saitu. 2) Spragtelėti mygtuką Saitas arba iš meniu Saitas. Bus atvertas saito savybių dialogo langas. Jei norime patikrinti sukurtą saitą, iš meniu Byla parinkite Perkelti į naršyklę. Atsivers naršyklės langas, kuriame galėsime patikrinti saitą, jį spragtelėję. Prieš įterpiant saitą į kitą tinklapį, patartina įrašyti arba išsiųsti į žiniatinklį pagrindinį tinklapį, nes tuomet rašyklė sugeneruos santykinį saito URL. Saitą galima sukurti greičiau, tereikia atvilkti jį pele iš kito lango. Pvz., galima pažymėti saitą žiniatinklio tinklapyje, pašto ar naujienų lange, ir nuvilkti jį į tinklapį. LENTELĖS ĮTERPIMAS Lentelės – tai duomenys, išdėstyti eilutėmis ir stulpeliais. Tinklapiuose lentelės naudojamos gana savitai, tačiau labai patogiai – tarytum grotelės, kurių langeliuose talpinamas tekstas, paveikslai, animacija ir tik gana retai skaičiai, kaip įprasta skaičiuoklėje. Taigi lentelė tinklapiuose yra patogi informacijos išdėstymo, grupavimo, struktūrinimo priemonė. Norint įterpt lentelę į tinklapį, reikia atlikti šiuos veiksmus: 1) Nustatyti žymeklį ten, kur turės būti lentelė. 2) Paspausti priemonių juostos mygtuką Lentelės arba iš meniu Intarpai pasirinkti komandą Lentelė. 3) Nurodyti reikiama kuriamos lentelės eilučių ir stulpelių skaičių. 4) Nurodyti lentelės plotį. 5) Nurodyti rėmelių storį. Norint, kad rėmelio nebūtų, reikia surinkti nulį. Rėmelių vietą lentelėse be rėmelių rašyklė žymi raudona taškine linija. Peržiūrint ar naršant tinklapį ši linija bus nematoma. 6) Spragtelėti mygtuką Gerai. Maketuojant tinklapius lentelės suteikia daug galimybių. Jomis galite modeliuoti du svarbiausius informacijos išdėstymo tinklapiuose būdus: I. Galite daryti įvairias įtraukas II. Galite rodyti tekstą stulpeliais Naudojantis lentelėmis galima kur kas išradingiau išdėstyti tinklapių turinį. TINKLAPIO PUBLIKAVIMAS Parengus ir išbandžius tinklapį, reikia pateikti jį internete – tai vadinama tinklapio publikavimu. Tam reikia atverti ir užpildyti atitinkamą dialogo lango kortelę. Minėtas langas atveriamas iš rašyklės meniu Byla pasirinkus komandą Publikuoti kitaip. Lange yra dvi kortelės: Publikavimas ir Nuostatos. Pirmiausia reikia užpildyti nuostatų kortelę – neužpildžius bent svarbiausių jos dalių, tinklavietės pavadinimo ir tinklavietės adreso, nebus atverti publikavimo kortelės. Atkreipiame dėmesį, kad nuostatų kortelės nuostatos galioja tuo metu rašyklėje atvertam dokumentui ir kitoms į tą pačią tinklavietę siunčiamoms byloms. TINKLAPIŲ KŪRIMAS OpenOffice HIPERTEKSTŲ RENGYKLE TINKLAPIO RAŠYMAS NAUDOJANTIS VEDIKLIU HTML yra standartinis OpenOffice formatas, todėl galima iš karto rengti tinklapį arba jau parengti bet kurį OpenOffice dokumentą paversti tinklapiu. OpenOffice tinklapių rengyklę, kaip ir bet kurią kitą programą, galime iškviesti keliais būdais: naudodamiesi Windows mygtuku Pradėti (Start) arba, jei jau eam kurioje nors OpenOffice programoje, tereikia spragtelėti meniu Byla komandą Pradėti ir iš gauto sąrašo pasirinkti komandą tinklapį. Atsiveria tinklapių rengyklės langas, beje, labai apnašus į tekstų rašyklės langą. Iš tikrųjų tai naudojamas tas pats langas, tik dalis komandų pakeista, pašalinta, papildyta. Tinklapiui rengti galime išsikviesti vediklį. Vediklis išsikviečiamas iš meniu Byla komanda Vediklis ir po to nurodžius, kad reikalingas būtent tinklapių vediklis. Atsivers vediklio dialogo langas, kuriame reikės pasirinkti norimą šabloną, tinklapio foną bei raštą. Visa tai pasirinkę, galėsite paspausti mygtuką Sukurti ir išvysime pradinį tinklapio vaizdą. Tuomet reikė surinkti norimą tekstą, įrašyti antraštes ir gausite tinklapį. Vediklis kartais pasiūlo kurti gana sudėtingos struktūros tinklapį: kelių puslapių, keleto skyrių. Tačiau kurdami pradžioje visa tai galime supaprastinti. Jei suprojektavome tokį tinklapio vaizdą, kuris gali tikti ir vėliau kitiems tinklapiams kurti, tuomet yra galimybė įrašyti šį tinklapį kap šabloną. Tam vediklio kortelėje reikia pažymėti langelį Kurti šabloną – atsivers šablonų langas, kuriame reikės įrašyti šablono vardą. PAVEIKSLAI IR SAITAI OpenOffice tinklapių rengykle patogu ir paprasta įterpti paveikslus. Reikia naudotis Meniu komanda Paveikslas. Atsiveria dialogo langas, kuriame galite pasirinkti paveikslą. Jei nepakeista, siūlomi tipiniai galerijos paveikslėliai: įvairūs tinklapiuose naudojami ženkleliai, rodyklėlės, skrituliai ir pan. Jei norite kokio kitokio paveikslo, tuomet parenkame katalogą, kuriame laikomi turimi paveikslai. Rengiant tinklapį reikia naudoti .gif arba .jpg paveikslus. Kitokio formato ( .bmp, .tif) paveikslai keičiant juos į .gif formatą gali būti iškraipyti. Norint, kad dauguma kompiuterių gerai rodytų paveikslus, jų spalvų skaičių reikėtų riboti. Įterptą paveikslą paprastai reikia sutvarkyti. Tuomet spragtelėkime dešiniuoju pelės klavišu paveikslo srityje, atsivers kontekstinis meniu ir iš jo pasirenkame komandą Paveikslo parinktys. Atsivers dialogo langas, kuriame yra septynios kortelės. Čia galima pasirinkti, iš kur norima įkelti paveikslą, jo dydį, kurioje lapo vietoje norima matyti paveikslą, su kuo jį susieti, kaip išdėstyti greta jo esantį tekstą, gal jį rėminti ir pan. Tai nėra sunku patiems išsiaiškinti, reikia tik pabandyti įkelti paveikslus kiekvieną kartą pakeitus parinktis. Į tinklapius galima įterpti ir kitus objektus: diagramas, formules, animuotus vaizdus, garsus, programėles ir t.t. Tai galime daryti pasirinkę meniu Įterpimas komandą Objektas. LENTELIŲ NAUDOJIMAS Naudojant lenteles galima tiksliai suplanuoti ir nurodyti tinklapio elementų vietas. Norint įterpti lentelę į tinklapį, reikia atlikti šiuos veiksmus: 1) Nustatyti žymeklį toje tinklapio vietoje, kur turės būti lentelė. 2) Paspausti vertikaliosios juostos mygtuką Lentelė arba iš meniu Įterpimas pasirinkti komandą Lentelė. 3) Spragtelėti mygtuką Gerai. Paskui galima lentelę tvarkyti – tai daroma visiškai analogiškai, kaip ir tekstinio dokumento atvejais, kai įterpinėdavome lenteles. TINKLAPIO APIPAVIDALINIMAS IR TESTAVIMAS Kuriant tinklapius svarbu kreipti dėmesį, kaip rodys tinklapį įvairios naršyklės. Geriausiai tinka Arial, Times New Roman, Helvitica šriftai. Jeigu tinklapyje bus naršyklėms neatpažįstamų elementų, naršyklė iškraipys tinklapį. Galima pritaikyti tinklapį, kad jsi būtų kuo labiau suderintas su įvairiomis naršyklėmis. Tam reikia spragtelėti meniu Priemonės parinkčių komandą ir kariajame langelyje pasirinkti HTML suderinamumo nuostatą. OpenOffice yra gausu įvairių horizontalių linjių, įvairios formos, spalvų, rašto. Jei norite įterpti horizontaliąją liniją, darykite šitaip: 1) Nustatykite žymeklį ten, kur turės būti horizontalė. 2) Iš meniu Įterpimas parinkite komandą Horizontali linija. Kurti tinklapius naudojantis OpenOffice patogu tuo, kad ta pačia programa galime daryti keletą arbų: ir rengti tekstus, ir pildyti lenteles, ir braižyti brėžinius, ir rengti pateiktis. TINKLAPIO STRUKTŪRA HTML dokumento struktūra yra labai paprasta. Jį sudaro dvi dalys – aprašų ir tinklapio turinio. Jas abi apima gairės, nurodančios, kad tai yra HTML dokumentas:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!