Evoliuciniai algoritmai robotikoje

Šiuolaikinė evoliucijos sąmprata pradėjo formuotis 1858 metais Čarlzui Darvinui ir Alfredui Ruselui paskelbus straipsnį apie natūralią atranką ir 1859 metais ši teorija atsirado Čarlzo Darvino (Charles Robert Darvin) veikale „Rūšių atsiradimas“ (The Origin of Species).
Pati evoliucijos teorija teigia, kad gyvybė mūsų planetoje atsirado paprastoje formoje – vienaląsčių organizmų pavidale. Šie vienaląsčiai organizmai laikui bėgant keitėsi, darėsi sudėtingesni, prisitaikė prie naujos, besikeičiančios aplinkos ir tokiu būdu tik po milijonų metų evoliucionavo iki gyvūnų ir žmonių. Kiekvienas gyvas biologinis organizmas per savo gyvavimo laikotarpį išsitobulina iki tokio lygio, kad galėtų efektyviai tvarkytis su iškilusiomis išlikimo problemomis, savisaugos, dauginimosi ir t.t. Tokiu būdu ir atsirado gyvūnai, vabzdžiai su šarvais, nuodais, įvairių kūno atspalvių ir daug kitų naudingų prisitaikymo charakteristikų.
Evoliucijos pagalba gamta, arba tai kas yra gyva joje, optimizuoja tuos procesus, atrasdama neordinarius (originalius) sprendimus. Ir iš mokslinės pusės žiurint tai vyksta iš kelių biologinių mechanizmų, t.y. natūralios atrankos ir genetiško paveldėjimo.
Taigi, evoliucija – procesas pastovios optimizacijos. Natūrali atranka garantuoja, kad labiausiai prisitaikę individai duos didelį skaičių palikuonių, o dėl genetinio paveldimumo dalis naujų individų – vaikų, turės ir paveldės ne tik tėvų prisitaikymo savybes, bet kartu turės ir naujų. Tokiu būdu yra didelė tikimybė, kad aukštos prisitaikymo savybės persiduos kitai kartai. Taip visumoje kaupiasi naudinga informacija ir auga prisitaikymo lygis aplinkoje. Stebint ir žinant, kaip optimizuojamas individų prisitaikymas gamtoje, galima panašius metodus pritaikyti įvairių uždavinių sprendimui.
Robotų projektavimo mokslas paskutinį dešimtmetį vystosi labai sparčiai. Kuriami stacionarūs, važiuojantys, šliaužiantys, ropojantys, einantys, plaukiojantys, skraidantys robotai. Jie sugeba matyti, girdėti, bendrauti tarpusavyje ir netgi kalbėti su mumis. Dar daugiau – jie sugeba planuoti savo veiksmus.
Šio darbo tikslas apžvelgti kelis pavyzdžius, kokiu būdu ir kaip yra panaudojami evoliuciniai algoritmai robotikoje.
2.1 Kas yra evoliuciniai algoritmai
Matomai evoliuciniai algoritmai pagal savo prigimtį ir veikimo principą yra neatsiejami nuo biologijos ir jos evoliucijos proceso. Patys evoliuciniai algoritmai ir gimė stebint ir bandant...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!