Tikėjimo ir netikėjimo sąsaja šiandien

Įvadas Šį darbą būtent šia tema rašyti pasirinkau, nes manau, kad tai ypač aktualus klausimas šių dienų žmogui. Dabartiniame pasaulyje ateistų yra daugiau nei tikinčiųjų krikščionių. O jų dar vis daugėja. Žinoma, ši problema gyvuoja visais amžiais. Juk niekada nebuvo taip, kad visi gyventojai įtikėtų į vieną Dievą. Tačiau šiame amžiuje, taip smarkiai ištobulėjus technikai ir pažengus mokslui, tai tapo ypač aktualu. Šiame darbe aš aprašau krikščioniškąjį tikėjimą (teizmą) ir netikėjimą Dievu (ateizmą). Siekiu atskleisti ir parodyti pagrindines žmogaus tikėjimo ar netikėjimo priežąstis bei atkreipti dėmesį kaip šios priešingybės įtakoja žmonių tarpusavio santykius. Dėstymas Nedaug klysta tie, kurie teigia, jog velnias slypi ne vien kry­žiaus šešėlyje, ne vien po teisėjo mantija, eminencijos bei ekscelencijos, akademiko ar „iškiliosios asmenybės“ titulais, bet ir po daugeliu pana­šių priedangų. Kunigas A.Paškus tvirtina, kad „žmoguje slypi gėrio ir blogio daigai. Žmogaus sieloje grumiasi Dievas su velniu. Žmogaus apsisprendimas lemia kovos išeitį.“ (A.Paškus „Tikėjimo ir netikėjimo sąlytis šiandien“, Kaunas, 1998, p.207). Netikėjimas Ateizmas - tai tikėjimas, kad Dievo nėra. Teizmas – tai religinė filosofinė doktrina, laikanti Dievą visagale, antgamtine būtybe, visatos kūrėju ir valdovu. Viena pagrindinė šių dienų netikėjimo priežąstis yra materializmas. Mūsų gyvenimas netapo sunkesnis, nei buvo XII–XV ar XVIII–XIX amžiuje. Priešingai, vystantis šalies ekonomikai ir mokslui, jis palengvėjo. Šiandien mes naudojame vienkartinius vystyklus, mūsų darbą palengvina skalbimo mašinos, šaldytuvai, keliavimo problemas išsprendžia automobiliai ar viešasis transportas. Su kiekviena diena mums reikia vis naujų daiktų, kad patenkintume savo poreikius. Kasdien reklamos tarpusavyje konkuruoja ir bruka mums į galvą įvairias akcijas, nuolaidas, vykstančias VP marketuose, kad tik pritrauktų kuo daugiau klientų. Per šventes, ypač per šv. Kalėdas, nebelieka tos dvasios su kuria širdyje turime laukti kūdikėlio Jėzaus Kristaus gimimo. Visa tai užgožia mintys kaip orginaliau ir gražiau pasipuošti namus, kad svečiai pagirtų, ką šeimos nariams nupirkti dovanų. Galiausiai šventė nebetenka savo tikrosios reikšmės. Anot prof. A. Paškaus, šiuolaikiniam žmogui būdingas hedonizmas, konsumerizmas ir reliatyvizmas. Šiandien Lietuvoje akivaizdžiai matome šiuos požymius. Žmonės, siekiantys vien materialinių gėrybių, pamiršta, jog gyvena ne tik savo malonumui. Žmogus nutolsta nuo Dievo, tapdamas pats sau tikslu. Jam nemalonu priimti tiesą, kuri verčia susimastyti ir keisti gyvenimą, geriau apie tai nekalbėti. O jeigu kas nors ir prabyla, visada galima pasakyti, jog tai nemodernu. „Mes esame tokie atsargūs, kad tik išvengtume net ir tų nemalonumų ar kentėjimų, kurie brandina mūsų asmenybę“, – rašo prof. A. Paškus savo knygoje „Tikėjimo ir netikėjimo sąlytis šiandien“. Galiausiai ši pasaulio dvasia veržiasi ir į Bažnyčią. Dažnai tikintieji Bažnyčioje ieško šou elementų, ir net vienas svarbiausių įvykių krikščionio gyvenime – šv. Mišios bandomos paversti taip pat atrakcija. Mąstyti apie auką nėra labai paranku, mes norime paversti Bažnyčią malonių paslaugų teikimo vieta. Tėvai krikštija savo vaikus dėl to, kad yra gražios apeigos, gražūs krikšto rūbeliai, ir šventė graži. O jei dar ir kunigėlis malonus, tuomet visai gerai. Mes bėgame nuo Susitaikymo sakramento, nuo išpažinties, nes tai nepriimtina, „nemadinga”. Arba yra tokių žmonių, kurie mano esą tikintys krikščionys, bet iš tikro į bažnyčią (ar kitus krikščioniškus renginius, užsiėmimus) eina, kad jaustūsi saugiau. Taip jie ieško „dvasinio komforto”. Toks elgesys dažniausiai būdingas Dievobaimingiems žmonėms. Taip pat labai svarbus veiksnys, trukdantis atsirasti artimam ryšiui tarp Dievo ir žmogaus (arba jį ardantis) yra laiko trūkūmas. Šiandien ypač jo stinga. Su nestabdomu civilizacijos vystymusi laiko lieka vis mažiau. Esame tokie užsiėmę darbais, siekdami įsiintegruoti į visuomenę, tiek daug rūpesčių turime, kad nėra kada pagalvoti apie dvasinius dalykus. O ką jau kalbėti apie ėjimą sekmadieniais į šventas mišias. Sparčiai vystantis civilizacijai, neatsilieka ir mokslo tobulėjimas. Žmogus iš prigimties yra linkęs tikėti tuo, ką mato ar ką supranta. Dabar mokslininkai sugeba savo argumentais paaiškinti tai, kas protu buvo nesuvoiama. O kai neturi nežinomybei paaiškinimų, tai yra lengviau tikėti, kad visa tai iš Dievo. Žmogus, gavęs atsakymus, dažniausiai nuo Jo nusisuka ir pasiduoda gyvenimo malonumams. Įvairios pagundos yra neatsiejama mūsų gyvenimo dalis. Jos prieštarauja Dievo mokymui, todėl mus veikia neigiamai, verčia nusidėti. Būtent tai mus kaskart ir atitolina nuo Jo. Dievas davė žmogui tik 10 įstatymų, tai tiek mažai, palyginti su visais žmonių priimtais įstatymais ir poįstatyminiais aktais. Įstatymai reikalingi ne tada, kai lengva gyventi, o tuomet, kai yra sunku. Tikintieji gali pasiremti jais, jie tarsi kelrodė žvaigždė. Tačiau yra žmonių, kuriems patinka būti nepriklausomiems, kitaip tariant būti sau šeimininku. Jie neigia Dievo egzistenciją ir kai kurie save net sutapatina su Juo. Kunigas A.Paškus savo veikale rašė, jog „Dievo neigėjas, kaip tas Aischilo Prometėjas, nors ir prikaltas prie uolos, nemaldauja, kad jį išvaduotų iš grandinių. Jis jaučia savo didybę ir savo galią.“ Visai kaip buvę komunizmo bei nacizmo lyderiai Hitleris, Leninas ar Stalinas. Tikėjimas Teizmas – tai religinė filosofinė doktrina, laikanti Dievą visagale, antgamtine būtybe, visatos kūrėju ir valdovu. Nors vis daugėja ateistų, tačiau pagrindinė pasaulio religija yra krikščionybė. Jos vaisiai yra matomi dėka bendruomenių ar pavienių žmonių (Jono Pauliaus II arba šv. Motinos Teresės). Kiekvienas, kad ir menkiausiai skleidžiamas gėris liudija šią religiją. Yra daug bendruomenių, jaunimo organizacijų, kurie drąsiai skelbia esą krikščionys. Jų nepaveikė ateistinės idėjos. Didelę reikšmę tam turi žmogaus auklėjimas šeimoje, asmeniniai išgyvenimai, per kuriuos asmuo patiria Dievo artumą. Tarpusavio santykiai Pasak J. Girniaus „Nūdien pagrindinis dvasių išsiskyrimas vyksta

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!