Tiesinė difrakcinė gardelė. Laboratorinis darbas

Darbo užduotis. Išmatuoti nurodytuosius difrakcinio spektro šviesos bangų ilgius.
Teorinė dalis. Šviesos difrakcija – tai reiškinys, kai šviesos bangos, sutikdamos mažas kliūtis, mažas angas arba siaurus plyšius, pastebimai užlinksta. Šviesos difrakcija skiriama į: plokščiųjų bangų, vadinamąją Fraunhoferio difrakciją, ir sferinių bangų - Frenelio difrakciją. Šiame darbe tiriama Fraunhoferio difrakcija tiesinėje difrakcinėje gardelėje. Skaidrią vienmatę tiesinę difrakcinę gardelę sudaro stiklo ar kvarco plokštelė su daugeliu lygiagrečių, vienodai vienas nuo kito nutolusių ir vienodos formos bei pločio b rėžių. Jie atskirti pločio a šviesai skaidriais tarpeliais (1 pav.). Apšviesti gardelės tarpeliai tampa atskirais koherentinės šviesos šaltiniais. Čia d = a + b - difrakcinės gardelės konstanta.
d sin k = k; k = 0, 1, 2, 3,...
k = 0, k = 0, matomas intensyviausias centrinis maksimumas.
Aukštesniųjų (k=1, 2, 3...) eilių maksimumai išsidėsto abiejose 1 pav.
centrinio maksimumo. Apšvietus difrakcinę gardelę balta šviesa, visi maksimumai, išskyrus centrinį, išskleidžiami į spektrą. Šiuo atveju...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!