Tėvo paveikslas lietuvių literatūroje (rašinys)

Tėvo paveikslas lietuvių literatūroje Kai mąstau apie tėvo vaidmenį gyvenime, man labai patinka Anne Geddes mintis ,,Bet koks vyras gali būti Tėvu, bet reikia kažko ypatingo, kad taptų Tėveliu“. Labai paprasta, bet kartu ir labai išmintinga. Tėvo samprata ir įvaizdis istoriškai ne visada buvo vienodas. Vienose epochose jis svarbiausias šeimos žmogus, kitose jo reikšmė menkesnė. Gyvenime, supančioje kasdienybėje taip pat galime matyti įvairiausią vaidmenį ir statusą šeimoje užimančių tėvų. Tokius juos savo kūriniuose vaizduoja ir rašytojai. XIX a. šeimos modelis skiriasi nuo dabartinio. Tuo laikotarpiu tėvo vaidmuo šeimoje ypač svarbus. Jis šeimos galva, jo sprendimai galutiniai, visi šeimos nariai jam paklūsta. Tipišką vienvaldį tėvą vaizduoja Žemaitė apsakyme ,,Marti“. Senis Vingis kietu kumščiu vadovauja savo šeimai. ,,Kaip aš liepsiu, taip ir bus“, - vienintelis neginčijamas argumentas, kuriuo jis remiasi priimdamas sprendimus. Į visus prieštaravimus, bandymus nesutikti su jo griežta nuomone šeima gauna vieną atsakymą: ,,Mauči! <...>Kaip matai gauni į snukį“. Despoto, savo gyvenimu jokio teigiamo pavyzdžio nerodančio, dažniau kenkiančio šeimai savo tingėjimu ir girtuokliavimu tėvo paveikslas Žemaitės apsakyme atspindi patriarchalinės visuomenės modelį. Rašytoja vaizduoja tėvą, kuris mėgaujasi demonstruodamas savo valdžią (,,mano gyvenimas, mano žemė, mano viskas“), didžiuojasi savo statusu šeimoje, bet iš tikrųjų jokių realių veiksmų nesiima. Visiškai kitokį tėvo įvaizdį pateikia kitas XX a. rašytojas humanistas J. Biliūnas. Rašytojui, kuriam labiausiai rūpėjo žmogiškumas, kuris savo kūrybą grindė krikščioniškosiomis vertybėmis, rūpi ne tiek įvykiai, faktai, bet žmogaus išgyvenimai. Apsakyme ,,Ubagas“ senolis P. Sabaliūnas – tėvas, tačiau jo tėvystė pasireiškia kieminėjant po kaimą ir prašant išmaldos. Senelis turi suaugusius vaikus, tačiau neturi namų. Galbūt ne visada protinga meilė ir atsidavimas vaikams, dėmesys jiems nieko nereikalaujant mainais Sabaliūno gyvenimą senatvėje padaro apgailėtiną: jis benamis elgeta, besidrovintis savo bejėgiškumo. Sabaliūnas nedrįsta priekaištauti savo suaugusiems vaikams, kad juo nesirūpina. Jis, užrašęs ūkį sūnui, o vėliau jam tapęs nereikalingu ir išmestas iš namų, sako, kad nenorintis būti jiems našta: ,,Nėra tenai man vietos“. Ką šis žmogus kaip tėvas padarė ne taip, kur jo auklėjimo klaidos, kad doras, geraširdis tėvas susilaukė tokio likimo? Ko gero Sabaliūno klaida buvo ta pati, kuri ir šiais laikais labai dažna: besirūpinantis vaikų materialine gerove, dirbdamas dėl jų ateities, tėvas pamiršo, kad reikia rūpintis ir dvasingumu, auklėti, sukaupti ne tik turto, kuriuo vaikai naudosis, bet ir vertybių bagažą.,, E gal ir jie kada nors taip varys iš namų savo tėvą“, - tarsi nejučia suvokdamas savo klaidas Sabaliūnas apgailestauja dėl būsimų kartų likimo. Taip jau susiklostę istoriškai, kad tėvas šeimoje nuo senų laikų privalėjo rūpintis materialine gerove, apsauga, tačiau tiesioginės įtakos vaikų auklėjimui neturėjo. Visiškai neseniai imta kalbėti apie tai, kad mama ir tėvas šeimoje vaikui yra lygiaverčiai. Realybė yra tokia, kad šiais laikais vis dar galime stebėti abu tėvo modelius. Vienose šeimose tėvas tik pasirūpina buitimi, pinigais, naujais daiktais ir didžiuojasi, kad jis puikus tėvas. Deja, neretai toks tėvas po kurio laiko nustemba, kad neberanda ryšio su savo taip aprūpintu vaiku, priekaištauja jam, kad šitiek į jį investavo, o šis nedėkingas ir nesupratingas. Džiugu, kad vis daugėja šeimų, kuriose tėvas ne tik rūpinasi grobiu, kaip pirmykštėje bendruomenėje, bet yra vaiko žaidimų partneris, pašnekovas, savo pavyzdžiu, o ne kalbomis kloja sūnui ar dukrai teisingus moralinius pamatus. Literatūra – gyvenimo atspindys, kartais sutirštinant spalvas, kartais pagreitinat įvykius ar išryškinant charakterius. Taigi ir literatūroje tėvo paveikslas dažniausiai toks, koks jis būdingas to laikotarpio tikrovėje. Kaip ir gyvenime, taip ir literatūroje tėvas visoks: nuo mylinčio, rūpestingo, pamokančio iki tirono, aplaidaus, girtuoklio, net smurtautojo. Džiugina tai, kad keičiantis visuomenės požiūriui į tėvo vaidmenį, keičiasi ir patys tėvai.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!