Tėvo paveikslas J. Biliūno novelėje ,,Lazda"

J.Biliūnas - vienas žymiausių XXa. pradžios liūdnos prozos kūrėjų, lietuvių literatūros klasikas.Rašytojas daugiausia dėmesio skyrė moralinėms problemoms. J.Biliūno kūryba pasižymi aiškiu žmogaus vidinių išgyvenimų vaizdavimu, tauriu humanizmu, jautriais ir lyriškais darbo žmonių paveikslais.Pamatinis visų kūrinių motyvas - žmogiškumas. J. Biliūnui didelę įtaką darė gyvenimo našta, kuri rašytoją slėgė visą amžių. Rašytojas aplinkui matė prislėgtus, išnaudojamus, skriaudžiamus ir niekinamus žmones, kurios ir aprašė savo kūriniuose. Skriauda ir skausmas-J.Biliūno kūrybos dėmesio centre.Rašytojas dėmesį pirmiausis kreipia į žmogų, į jo dvasinius išgyvenimus, nesirūpindamas tuo, kuriam luomui ar socialiniam sluoksniui tas žmogus priklauso. Skriaudos ir humaniškumo motyvas vaizduojamas ir apsakyme “Lazda”. Šiame apsakyme pasakotojas aprašo pobaudžiavinius metus. Panaikinus baudžiavą, urėdas netenka tarnybos ir pastogės. Tėvas apgyvendina jį seklyčioje. Jis negali keršyti silpnesniam ir bejėgiui. Išvažiuodamas urėdas tėvui paliko lazdą,su kuria baudžiavos laikais taip jį sumušė, kad šis tris savaites lovoje gulėjo. Tačiau tėvas su atlaidumu paima lazdą, o į vaikų priekaištus atsako liūdna šypsena. Liūdnas nusišypsojimas reiškia ne tik gyvenimo patirtimi pagrįstą išmintį, kuri pateisina, jog žmogiška prigimtis yra ta, kuri pateisina, jog klysti yra žmoniška. Šiame apsakyme J.Biliūnas giliai pavaizdavo lietuvio kaimiečio dvasią, jo humaniškumą: greit užmiršti skriaudą, geru atsakyti į blogį, dovanoti priešams.
Tėvas- nuolankus, neprieštaraudavo ponams, visados kaip ir mėgindavo užstoti ponus prieš motiną, bet darydavo tą taip nedrąsiai ir taip liūdnai, jautrus,atlaidus, savo vaikams pasakoja istoriją, susijusia su lazda, viską dar kartą prisimindamas ir išgyvendamas .Šį pasakojimą jis sugeba panaudoti auklėdamas savo vaikus, norėdamas ugdyti jų atlaidumą tėvams. Jis gyvena vadovaudamasis krikščioniškomis vertybėmis (skriaudikui atleidžia), sugeba pakilti virš jam padarytos skriaudos.Tėvas už Dumbraucką dvasiškai stipresnis. Jis suvokia, kad kitam žmogui padaryta moralinė skriauda persekios visą gyvenimą. Tėvas Dumbraucką priėmė gyventi, norėdamas parodyti, kad jau pamiršo skriaudą ir tuos lazdos smūgius. Jis Dumbraucką vertina gana teigiamai bei pagarbiai. Jis priėmė tą lazdą, su kuria pats kažkada buvo muštas, su pagarba ir mandagiai...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!