Tėvo paveikslas Biliūno novelėje ,,Lazda"

J. Biliūno kūryba pasižymi žmonių vidinių išgyvenimų vaizdavimu, atskleistais darbo žmonių paveikslais. J. Biliūno kūrybai didelę įtaką darė jo paties patirtos skriaudos. Savo kūriniuose jis aprašė skriaudžiamus, niekinamus, išnaudojamus žmones, nes būtent taip su žmonėmis buvo elgiamasi jo aplinkoje. Gebėjimą suprasti ir atleisti rašytojas bando išaukštinti kiekviename savo kūrinyje. ,,Lazda‘‘ - tai pasakojimas apie šeimą, kurioje buvo labai gerbiami tėvai, tai pasakojimas apie kaimo žmonių gyvenimą, paliestą baudžiavos negandų.
Tėvas kūrinyje vaizduojamas kaip žmogus, gebantis atleisti. Jų ponas (taip buvo vadinamas, nes tėvas vilko jam baudžiavą) sodžiuje paskyrė girininką, kad šis miškus prižiūrėtų, o pas girininką gyveno Dumbrauckas , šeimoje žinomas kaip prievaizdas. ,,Buvo tai senas, aukštas žmogus, jau visai žilas ir vienai vienas – be šeimynos.‘‘ Po baudžiavos panaikinimo jis neteko pastogės ir tarnybos, todėl tėvas jį apgyvendino seklyčioje. Niekas iš vaikų nežinojo, kas buvo šis žmogus. Tačiau tėvą ir jį siejo įvykis, apie kurį žinojo tik motina. Apie šį nutikimą ji visada tėvui primindavo, kai šis pradėdavo ginti ponus ir sakydavo: ,,Atmeni lazdą?.. ‘‘ Priglaustas šeimoje jis pragyveno dvejus metus. Kaip jau Dumbrauckas ruošėsi išvažiuoti, tėvui paliko lazdą.
Lazda .Ji turėjo savo praeitį ir apie ją tėvas pagaliau ryžosi papasakoti savo vaikams. Senais laikais, kai tėvas su motina dar buvo jauni, pasitaikė kaip tik blogi metai – duonos buvo maža, viskas...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!