VILNIAUS PEDAGOGINIS UNIVERSITETAS ISTORIJOS FAKULTETAS FILOSOFIJOS KATEDRA Tertulianas REFERATAS Pavelo Nikitino Istorijos fakulteto I kurso Filosofijos specialybes studento Darbo vadovui: prof. habil. dr. J. Uzdilai Vilnius 2005 TERTULIANO GYVENIMAS IR RAŠTAI. Kvintas Septimijus Tertulianas gimė apie 155 metus. Gimė Tertulianas Afrikoje, o tiksliau Kartaginoje, pagonių šeimoje. Jo tėvas buvo šimtininku Afrikos konsulo kohortoje. Nuo vaikystės buvo mokomas graikų, lotynų kalbų, susipažino su antikos klasika. Iki atsivertimo dirbo advokatu, mokė oratorystės. Jo pažiūrose būta nemažų permainų: prieš 197 m. jis perėjo į krikščionių tikėjimą, o po 20 metų atsitraukė nuo Bažnyčios ir įsijungė į montanistų sektą. Tertulianas buvo pirmasis iš apologetų, pradėjęs rašyti lotyniškai. Savo raštuose gynė Evangelijos mokymą, įrodinėjo krikščionių persekiojimų beprasmiškumą ir žalą pačiai imperijai. Tertulianas pirmasis aiškiai pateikė mokymą apie Trejybę. (Montanizmas, kurio pavadinimas siejasi su Montano vardu, atsirado antroje II m. e. a. pusėje; šis asketizmą ir misticizmą propagavęs sąjūdis buvo re akcija prieš liberalizmą Bažnyčioje, kėlė reikalavimą grįžti prie griežto pirmųjų krikščionių gyvenimo būdo ir laukti Dievo karalystės atėjimo žemėje.) Tertuliano filosofijos orientacija buvo ne metafizinė, kaip daugumos Tėvų, o teisinė; tai siejosi su jo pradiniu išsilavinimu bei profesija, taip pat ir su romėnų kultūros dvasia. Didžiausią įtaką jo pažiūroms turėjo stoicizmas, kuris tuo metu tarp romėnų buvo labiausiai paplitęs; tačiau jis liko priešiškas platoniškajam idea lizmui, kuris vėliau įsigalėjo krikščionybėje. Gausūs, dažniausiai monografinio pobūdžio Tertuliano raštai, priklausantys ir ikimontanistiniam, ir montanistiniam laikotarpiui, yra arba asketinio, arba apologetinio-dogmatinio turinio. Tikslioji tertuliano miretis datavis dar speliojama. Manoma, kad jis mire apie 220 metus. 1. PRIEŠIŠKUMAS MOKSLUI IR PROTUI. Tertulianas atmetė bandymus suderinti apreiškimą ir pro tinį pažinimą ir pabrėžė krikščionybės bei pasaulietinės kultūros tarpusavio priešingumą. Jis stengėsi įrodyti, kad protinis pažinimas yra a) nenaudingas, nes tiesa, būdama apreikšta ir išdėstyta Šventajame Rašte, ir, be to, yra žinoma, b) negalimas, nes tiesa pranoksta protą, ir c) žalingas, nes skatina klaidinančius mokslus ir moralinį nuosmukį.Vaizdingais žodžiais Tertulianas pavaizdavo prarają tarp krikščionybės ir filosofijos: ką bendra turįs filosofas ir krikščionis, Graikijos mokinys ir dangaus mokinys, tasai, kuris trokšta žemiškos šlovės, ir tasai, kuris siekia amžinojo gyvenimo, tasai, kuris tik žodžiais skelbia, ir tasai, kuris darbus dirba? Esą mūsų mokslas skelbia, jog Viešpaties reikia ieškoti atvira širdimi, o ne Platono ar stoikų metodais; atėjus Kristui nebėra ko smalsauti, o turint Evangeliją nebėra ko ieškoti, nes niekas negali pažinti tiesos be Dievo pagalbos ir niekas nepažįsta Dievo be Kristaus. Kiekvienas amatininkas krikščionis yra suradęs Dievą ir moka atsakyti į kiekvieną Dievą liečiantį klausimą, tuo tarpu didžiausias pagonių filosofas Platonas teigia, jog esą sunku rasti pasaulio kūrėją.Neigiamą nusistatymą mokslo atžvilgiu Tertulianas grindė pirmiausia tuo, kad mokslo užmačios protu pažinti tiesą esančios neįvykdomos. Tiesa esanti visai kitokia, negu protas ją įsivaizduoja; tai, kas protui atrodo esą neįmanoma, absur diška, ir yra tiesa. Kristaus prisikėlimas iš numirusiųjų „yra tikras kaip tik dėl to, jog yra neįmanomas" (certum est, quia impossibile est); galima ir reikia tikėti tuo, kas protui yra absurdas (credo, quia absurdum; ši formulė priskiriama Tertulianui, nors jo raštuose ji neaptikta). Tiesai pažinti nereikia proto pastangų, tačiau reikia širdimi pasirengti apreiškimui. 2. NEIGIAMAS POŽIŪRIS Į ŽMOGAUS PRIGIMTĮ. Smerkdamas mokslą, Tertulianas drauge smerkė ir jį sukūrusį protą. Jis neigiamai traktavo apskritai žmogaus prigimtį: žmogus neturįs jokių aukštesnių sugebėjimų, ar kalbėtume apie gerus darbus, ar apie tiesos pažinimą; jam esą būdingi tik žemesnieji - kūniški bei jusliniai - sugebėjimai. Romėniškas proto blaivumas vertė jį pasisakyti prieš spekuliatyvią vėlyvųjų graikų, nemačiusių žmogaus dvasios sugebėjimų ir galios ribų, fantaziją. Tačiau Tertulianui labiausiai rūpėjo kas kita: pažeminti žmogaus prigimtį. Nepripažindamas jokių prigimtinių sugebėjimų, jis žemino ją tam, kad būtų kur reikštis antgamtinei malonei ir apreiškimui. Jis norėjo parodyti, jog visa žmogaus išmintis ir visas gerumas kyla ne iš jo prigimties, o yra Dievo dovana. Visa, kas kūniška, yra blogis, o žmoguje nėra nieko, išskyrus kūną. Norėdamas iškelti Dievo visagalybę ir malonę, jis žemino žmogų. Kelios ištraukos iš jo apologijų: "Dabar noriu pasakyti, kuo užsiima krikščionių sekta
Šį darbą sudaro 3971 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Kiti darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!