Teismų reformos XVI -XVII a. priežastys ir eiga

1564 m. pradėtos LDK esminės teismų reformos nuostatos buvo įtvir­tintos Antrojo Lietuvos Statuto ketvirtojo skyriaus 70 artikulų. Tai suda­ro penktadalį šio teisyno normų ir kartu rodo valstybės teisinės politikos dėmesio koncentravimą teisėtvarkos institucijų pertvarkai. Pradėtos re­formos tebevykdytos ir rengiant Trečiąjį Lietuvos Statutą, kurio ketvir­tasis skyrius išaugo iki 110 artikulų, sudarančių jau ketvirtadalį teisyno. Po to šiame teisyne įtvirtinta teismų organizacija tampa stabili iki valsty­bės sunaikinimo XVIII a. pabaigoje. Tiesa, XVHI a. viduryje buvo šiek tiek pertvarkyta didžiojo kunigaikščio valdžiai priklausiusių teismų struk­tūra, siaurinant jo įtaką, ir perskirstyta kompetencija, tačiau tai buvo pa­pildymai, kurie Lietuvos Statuto nuostatų nekeitė.
Platesniu požiūriu šios reformos rodo ekonomiškai stiprėjus ir įsi­tvirtinus LDK visuomenėje bajorų luomą, kurio perdėtas politinis egoiz^ mas, nuo Liublino unijos skatintas Lenkijos, neleido tai visuomenei, nors ir nevienalytei, konsoliduotis tuo metu, kai valstybei iškilo egzis­tavimo pavojus.
Teismų reformos esminis katalizatorius buvo intensyvi nuosavy­bės santykių kaita ir plėtra, sudarę turtinių konfliktų pagrindą, kartu būtinumas juos sureguliuoti bei aktyvėjantis teismų darbas, išryškinęs ir esminius tiek organizacinius, tiek procesinius trūkumus. Iš pradžių Ponų taryba, keitusi didžiojo kunigaikščio teismą, kaip apeliacinė ins­tancija į šeimines teismo sesijas Vilniuje rinkosi kartą per metus, t. y. trečią gavėnios savaitę (VI, 5), po 1531 m. jau du kartus. Tokio seimo minimali sudėtis nebuvo nustatyta, o pradėtos seime nagrinėti bylos turėjo būti baigtos, tačiau nenagrinėtų apeliacinių bylų daugėjo.
Taip natūraliai brendo teismų reformos būtinybė ir realiai iškilo vyriausiojo teismo problema. Ši idėja iškelta 1554 m. seime, o refor­ma pradėta vykdyti 15,64 m. Bielsko seime. Šiame seime LDK aristok­ratija - ponai sutiko atsisakyti teisėjų teisių ir organizuoti LDK ben­drus visos bajorijos teismus.
1565-1566 m. Vilniaus seimo nutarimu LDK teritorija suskirsty­ta į 13 vaivadijų ir 30 pavietų. Pavietai tapo administraciniais, kari­niais centrais. Kiekviename paviete įkurta teismo apygarda.
Pavieto teismai XVI-XVm a. Lietuvos valstybėje buvo sudaryti bajorų tarpusavio byloms spręsti. Tik bajorai ir dvasininkai buvo lai komi visateisiais LDK...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!