Teisingas kėlimas. Kas tai?

ĮVADAS Siekiant padidinti gamybos efektyvumo rodiklius intensyvėja naujų technologinių ir technikos priemonių diegimas. Nemažiau aktualus klausimas tampa žmonių darbo aplinka, kuri turi būti saugi, komfortabili ir ergonomiška. Kiekviena įmonė turi laikytis tam tikrų reikalavimų dėl darbuotojų saugos ir sveikatos. Svarbu sudaryti palankias darbo vietos sąlygas, kad būtų užtikrintos saugios darbuotojų darbo sąlygos ir nepakenktų darbuotojų sveikatai. Kėlimas rankomis sudaro didelę daugelio profesijų dalį. Nors dažnai rekomenduojama, kad sukurtos mechaninės pagalbinės priemonės, galėtų pagelbėti keliant įvairius krovinius ir galėtų sumažinti poreikį kėlimą atlikti fiziškai, tačiau kai kurių objektų tvarkymas ir perkėlimas rankomis yra neįmanomas ir neabejotinai tęsis dar daugeli kurios sumažintų poreikį fiziškai tvarkyti objektai, tvarkymas rankomis neabejotinai tęsis ir bus daugelio darbų dalimi dar daugelį metų. Netinkamas objektų perkėlimas, ypač kėlimo padėtis, gali sukelti rimtų sužalojimų. Literatūra taisyklingą kėlimą įvardija kaip optimalų žmogaus kūno paruošimą, stengiantis išvengti nemalonių pojūčių bei traumų judesio atlikimo procese. Darbo tikslas ir uždaviniai: Darbo tikslas: pabrėžti ir kritiškai aptarti kėlimo principus darbo aplinkoje ir aptarti kokios traumos gali išsivystyti dėl netaisyklingo kėlimo. Darbo uždaviniai: • Išsiaiškinti kaip taisyklingai reikia kelti daiktus ir krovinius. • Pateikti tyrimus susijusius su taisyklingu kėlimu ir aptarti jų rezultatus. • Analizuojamus straipsnius ir teiginius pagrįsti moksline literatūra. 1. LITERATŪROS APŽVALGA 1.1 Ergonomika darbo vietoje Ergonomika – tai sritis, susijusi su užduoties planavimu, kad ji būtų tinkama darbuotojui, siekiant sumažinti sužeidimų skaičių ir padidinti našumą. Ergonomika vertinga, nes atliekant užduotį, ypač keliant krovinį, kūnas patiria stresą ir gali būti pažeidžiama darbuotojo raumenų ir kaulų sistema [2]. Taip pat ergonomika darbo vietoje gali sumažinti rizikos veiksnius, susijusius su darbuotojų diskomfortu, kurį patiria darbuotojai. Ergonominiai patobulinimai yra svarbūs darbo vietose. Tai apima įvairius koregavimus, kad būtų pagerintas suderinamumas tarp darbų reikalavimų ir darbuotojo galimybių tai atlikti [2]. Kiekvienoje įmonėje kuriant darbo vietas, planuojant naujus įrenginius ar jų išdėstymą būtina atsižvelgti į keletą veiksnių: žmonės yra skirtingi, žmonės yra su ribotomis galimybėmis ir žmogaus reakcija yra nenuspėjama. Šių veiksnių nustatymas ir vertinimas gali pagelbėti suplanuoti prevencines priemones. Tuo pačiu bus sukuriamos ergonomiškos darbo sąlygos. Siekiant atlikti ergonomikos tyrimą reikia atsižvelgti į darbuotojo darbo pozą, nešamus svorius, judesių pasikartojimą bei rankų darbo apimtis. Šis tyrimas atliekamas stebint darbo procesą ir darbuotojo darbo aplinką, darbo krūvį ir jo veiksmus [3]. Ergonominių rizikos veiksnių tyrimai atliekami vadovaujantis Ergonominių rizikos veiksnių tyrimo metodiniais nurodymais, patvirtintais LR sveikatos apsaugos ministro ir LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. V-592/A1-210 [3]. Remiantis šiuo dokumentu, bet kurioje įmonėje, užsiimančia ekonomine veikla, ir jų darbo vietose, kur kyla ar galėtų kilti darbuotojams ergonominių veiksnių sukeltos sveikatos sutrikdymo problemos, turi būti organizuotai atliktas ergonominių veiksnių rizikos nustatymo tyrimas [2]. Ergonomika apibrėžiama trimis lygmenimis. Šiuos lygmenis apibrėžia ir Tarptautinė ergonomikos asociacija [4]: • Fizinė ergonomika. Tai susiję su tam tikromis charakteristikomis, tokiomis kaip žmogaus anatominės, antropometrinės, fiziologinės ir biomechaninės charakteristikos. Taip pat priskiriami fizinio darbo statiniai ir dinaminiai parametrai. Visi šie faktoriai turi būti tarpusavyje suderinti. Problema susijusi su darbo poza, krovinių kėlimu rankomis bei pasikartojančiais judesiais. • Pažinimo ergonomika. Ji nagrinėja procesus susijusius su žmogaus protu. Tai siejama su žmogaus suvokimu, informacijos imlumu ar motoriniu atsaku. Šiuo atveju nagrinėjamas suvokimas, dėmesio sutelkimas, darbo krūvis, sprendimų priėmimas, motorinis atsakas, įgūdžiai ir atminties problemos. O tai svarbu projektuojant žmogų į sistemą. • Socialinė (organizacinė) ergonomika. Tai darbo sistemų optimizavimas, įtraukiant jų organizuotas struktūras, politiką ir gamybos procesus. Šiuo atveju nagrinėjama sistemos sąsaja su žmogumi, stebima visos komandos išteklių vadyba, stebimi komandos darbo trūkumai ir privalumai, organizuotumas, projektavimas ir valdymas. Mokslininkas Giedraitis siūlo modelį, kurio procesas yra pasikartojantis. Šis modelis padeda atlikti ergonominių rizikos veiksnių tyrimą (1 pav.). 1.1 pav. Ergonominių rizikos veiksnių tyrimo modelis Ergonominė analizė darbo vietoje atliekama keliais etapais (Giedraitis, 2014): • Pirmasis etapas. Pirmiausia atliekamas ergonominių rizikos veiksnių (ERV) nustatymas darbo vietoje, kurie gali kelti riziką darbuotojo saugai ir sveikatai. • Antrasis etapas, į kurį įeina pirmasis sprendimas. Vertinama esama (darbo vietos, darbo sąlygų ir nelaimingų atsitikimų) būklė remiantis numatytais teisės aktais. • Trečiasis etapas. Jo metu vertinama pagal antrąjį sprendimą, kai yra parenkamos prevencinės priemonės, kurios kiek įmanoma sumažintų riziką arba ją pašalintų. • Ketvirtasis etapas. Jo metu atliekamas prevencinių priemonių taikymas. Prevencinės priemonės (techninės, medicininės, teisinės, organizacinės ir kitos) turi būti skirtos darbuotojų darbingumui didinti, sveikatai ir gyvybei darbo vietoje išsaugoti. • Penktasis etapas. Šio etapo metu vykdoma rezultatų peržiūra. Darbas pradedamas vykdyti, tik tuo metu kai įsitikinama, kad prevencinės priemonės yra tinkamos ir pritaikytos darbuotojui, vykdančiam darbo procesą. Ergonominių veiksnių tyrimo analizę sudaro: rizikos veiksnių indentifikavimas, jų atsiradimo priežasčių nustatymas, rizikos veiksnių dydžio ir trukmės įvertinimas. Rizikos veiksnių dydžiai, vertės , matavimo vienetai ir rekomendacijos pateiktos 1.2 lentelėje. [5] Ergonominis veiksnys Matavimo vienetas Ribinė vertė Matavimo metodika Vienkartinis rankomis keliamo krovinio svoris, kai krovinys nuolat nešiojamas per pamainą ar dirbant kitą darbą kg Vyrams – 70 70 Krovinio masės kg Krovinio masės kg 2 13 55 >30 >21 >18 5 >35 >21 >15 >13 1.2 lentelė. Krovinių kėlimui rankomis keliami reikalavimai. Nustatant rodiklius pateikiama keletas nurodymų: 1. Nustatomas keliamo krovinio aukštis. Yra du kėlimo rodikliai: normalusis ir žemas kėlimo aukštis. Esant žemam kėlimo aukščiui kėlimo zona yra žemiau nuleistos rankos krumplių, o normalaus – esant tarp nuleistos rankos krumplių ir pečių. 2. Krovinys pasveriamas ir vertinamas pagal didžiausią dydį. 3. Matuojamas atstumas, horizontalioje padėtyje, nuo kūno iki krovinio. 4. Pagal gautus duomenis lentelėje pasirenkamas lygis pagal normalų arba žemą kėlimo aukštį. Žinant laikomo krovinio atstumą nuo kūno randamas krovinio svoris. Vertinama balais nuo 1 iki 5 [5]. Nustatymas atliekamas įvertintinus darbo pozą ir kūno atliekamus judesiu, kurie atskirai įvertinami kaklui, pečiams, nugarai, riešui, alkūnei, klubams bei kojoms. Analizuojama sunkiausia darbo poza ir judesiai. 1.3 lentelėje pasirenkama pati sunkiausia poza [5]. 1.3 Patiriamos traumos dėl netaisyklingo daiktų kėlimo Neteisingas krovinių tvarkymo darbų atlikimas geriausiu atveju pasibaigs darbuotojo sužeidimu arba trumpalaikiu darbingumo netekimu, blogiausiu – žmonių aukomis [6]. Rizika vertinama pagal atitinkamus esminius ir individualius rizikos veiksnius, kurie numatyti LR socialinės apsaugos ir darbo ministro ir LR sveikatos apsaugos ministro 2006 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. A1-293/V-869 patvirtintuose reikalavimuose „Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai tvarkant krovinius rankomis“. Esminiai veiksniai: 1. Krovinio savybės. Krovinių krovimo rankomis metu gali atsirasti rizika susižaloti nugarą. Šis veiksnys pavojingas jei krovinys yra per sunkus arba per didelis, nepatogu paimti, nestabilus ir jo turinys gali judėti, per didelis atstumas, kad galima jį būtų paimti ar padėti. Taip pat gali būti pavojingas dėl savo konsistencijos [5]. 2. Fizinės jėgos naudojimas. Krovinių kėlimas reikalaujantis fizinės jėgos gali turėti įtakos rizikos veiksnio atsiradimui. Šis veiksnys gali pasireikšti, tuo metu kai naudojama pernelyg daug jėgų ar staigiai pajudėjus kroviniui, sukant liemenį ar esant nestabiliai kūno padėčiai [5]. 3. Darbo aplinkos savybės. Rizika padidėja kai darbo aplinkos savybės neatitinka reikalavimų. Kai nėra pakankamai vietos atlikti darbus, ypatingai kai darbas atliekamas vertikaliai, esant nelygioms ar slidžioms grindims, esant nepatogiam aukščiui ar darbuotojo kūno padėčiai, taip pat esant skirtingiems grindų aukščiams ar atramų nestabilumui, neatitinkant temperatūrai ar drėgmei, nevykstant patalpų oro mainams [5]. 4. Darbo reikalavimai. Rizikos didėjimui turi įtakos: netrumpos ir per dažnos fizinės pastangos, per trumpas pertraukos laikas, kai nespėjama pailsėti ir atgauti jėgas, per ilgi krovinio pernešimo atstumai bei per didelis tempas [5]. Individualūs rizikos veiksniai. Šiuo atveju darbuotojo saugai ir sveikatai turi įtakos, jeigu: darbas atliekamas neturint tinkamų drabužių, avalynės arba kitų asmeninių daiktų apsaugai; neturima tinkamų ar reikiamų žinių apie atliekamus veiksmus; nėra supažindinti su darbo 17 specifika; ar neturima fizinių galimybių atlikti priskirtą darbą [5]. Kiti veiksniai turintys įtakos traumų rizikai darbo aplinkoje yra individualūs rizikos veiksniai. Šiuo atveju darbuotojo saugai ir sveikatai turi įtakos, jeigu: darbas atliekamas neturint tinkamų drabužių, avalynės arba kitų asmeninių daiktų apsaugai, neturima tinkamų ar reikiamų žinių apie atliekamus veiksmus, nėra supažindinti su darbo specifika ar neturima fizinių galimybių atlikti priskirtą darbą [5]. Lietuvos Respublikos profesinių ligų valstybiniame registre oficialiai registruojamos Lietuvoje patvirtintos profesinės ligos. Nuolatos vykdomas statistinis vertinimas, lyginami duomenys tarp metų. Gauti duomenys naudojami planuojant prevencines priemones dirbantiems ir įgyvendinant profesinio sergamumo mažinimo profilaktinius planus. Duomenys taip pat naudojami ir išsiaiškinti naujoms profesinėms ligoms bei naujiems profesinės rizikos veiksniams [7]. Remiantis Higienos instituto duomenimis pateikiu 2015-2019 m. profesinių ligų atvejai pagal ligų grupes (1.4 lentelė), profesinių ligų atvejų skaičius pagal ligų priežastis (1.5 pav.) ir profesinių ligų atvejai pagal ekonominės veiklos rūšis (1.5 lentelė). 1.2 pav. Profesinių ligų atvejų skaičius ir jų procentinė dalis pagal ligų grupes 2015-2019 m. (Higienos institutas, 2020) Registro duomenimis 2015 metai užregistruotos 437 profesinės ligos, 2016 m. – 461, 2017 m. – 536, 2018 m. – 415 ir 2019 m. – 366. Kaip matoma, didžiausias profesinių ligų užfiksuota 2017 metais. Tačiau jau 2019 metais šis skaičius sumažėjo beveik 32 %. Iš 1.4 lentelės duomenų galima pastebėti, kad didžiausias skaičius pagal profesinių ligų grupes visais metais yra ligų grupėje, kur sužalojama jungiamasis audinys ir raumenys bei skeletas. Kiekvienais metais jo procentinė dalis yra apie 60 %. Iš to galime spręsti, jog dėl nepatogaus darbo ar jaučiamo diskomforto atliekant darbinius veiksmus, didėja rizika sužaloti jungiamuosius audinius, raumenis ar skeletą. Apie 60 % kasmet Lietuvoje užfiksuojamų profesinių ligų priežastimi yra ergonominiai veiksniai. 1.4. Raumenų darbas ir jų fiziologiniai principai atliekant kėlimą Raumens sandara. Turėdamas raumenų sistemą, kuri sudaro 40% visos žmogaus masės, žmogus gali laisvai judėti. Kiekvienas raumuo sudarytas iš daugybės raumenų skaidulų, kurių ilgis gali būti nuo 5 mm iki 140 mm, atsižvelgiant į raumens dydį. Raumens skaidulos skersmuo yra apie 0,1 mm. Raumenyje gali būti nuo 100 tūkst. iki 1 mln. tokių skaidulų. Kartais ilgųjų raumenų skaidulos yra susijusios. Kiekvienas raumuo gale sujungtas į kietą, be-veik neelastingą sausgyslę, kuri tvirtai priaugusi prie kaulo [4]. Raumenų susitraukimas. Svarbiausia raumenų charakteristika yra gebėjimas perpus sutrumpinti normalų poilsio laiką - tai išskirtinis reiškinys, vadinamas raumenų susitraukimu. Darbas, kurį atlieka raumuo, visiškai susitraukdamas, priklauso nuo jo ilgio, todėl mes dažnai stengiamės įtempti raumenis prieš juos sutraukdami, pavyzdžiui, atlošiame ranką atgal prieš ką nors mesdami [4]. Raumens stiprumas. Kiekvieno raumens skaidula susitraukia tam tikra jėga, o viso raumens stiprumas yra šių raumens skaidulų jėgų suma. Didžiausia žmogaus raumens jėga skerspjūvyje yra nuo 0,3 N iki 0,4 N, tenkanti 1 mm2, todėl raumuo, kurio skerspjūvis yra 100 mm2, gali pasiekti nuo 30 N iki 40 N jėgą. Žmogaus įgimtas raumenų stiprumas pirmiausia priklauso nuo raumenų skerspjūvio. Vienodai besitreniruojantys vyrai ir moterys gali būti vienodai stiprūs, bet moterys turi plonesnius raumenis. Paprastai moterų fizinė jėga 1/3 silpnesnė nei vyrų, bet yra labai stiprių moterų, kaip ir labai silpnų vyrų. Didžiausia raumenų jėga yra susitraukimo pradžioje, kai raumuo ilgiausias. Kai trumpėja, jo gebėjimas „kurti“ jėgą mažėja. Dauguma šio skyriaus rekomendacijų, kaip pagerinti darbo efektyvumą, paremtos šia raumenų savybe [5]. Raumenų darbo reguliavimas. Aktyviai susitraukiančiųjų raumens skaidulų skaičius lemia jėgą, atsirandančią susitraukimo metu. Kaip pamatysime vėliau, raumens skaidulos susitraukia dėl ateinančių nervinių impulsų [4]. Taigi raumenų sukaupiama jėga priklauso nuo nervų impulsų skaičiaus, kurį sužadina tam tikras jaudinamojo raumens nervų ląstelių skaičius smegenyse. Raumenų susitraukimo greitis priklauso nuo jėgos pasiekiamo greičio per tam tikrą trukmę. Taigi judesio sparta priklauso nuo tam tikro skaičiaus intensyviai susitraukiančių raumens skaidulų [4]. Kai raumenys susitraukia lėtai arba ilgą laiką pastoviai (statiškas raumenų darbas), raumens skaidulos iš eilės aktyviai susitraukia ir gali kisti. Tai leidžia pavienėms skaiduloms kurį laiką pailsėti, atgauti jėgas. Raumens darbas atliekant kėlimą: Susitraukimo metu mechaninė energija gaunama naudojant cheminės energijos, esančios raumenyse, atsargas. Raumenų darbo metu cheminė energija transformuojama į mechaninę. Energija, gauta i. cheminės reakcijos, veikia proteino molekules, sudarytas i. aktino ir miozino siūlų, priversdama jas keisti vietą, t. y. sukelti susitraukimus. Raumenų susitraukimo energijos šaltinis yra fosfatų junginiai, kurie cheminės reakcijos metu pakeičiami iš aukštesnės energijos į žemesnės energijos būvį. Labiausiai paplitęs energijos šaltinis, kurį naudoja gyvi organizmai, yra adenozino trifosfatas (ATF). Jis išskiria tam tikrą energijos kiekį, kai skaidomas į adenozino difosfatą. Be to, ATF yra ne tik raumenyse, bet ir beveik visuose audiniuose, kuriuose jis taip pat yra energijos .altinis. Kitas raumenų skaidulų cheminės energijos .altinis yra fosfagenas, išskiriantis reikalingą energijos kiekį, kai skaidomas į fosforo rūgštį ir kreatiną. Šie mažos energijos fosfato junginiai yra nuolat verčiami į aukštos energijos būvį raumenyse taigi energijos atsargos, reikalingos raumenims, išlieka nepakitusios. Tačiau šiam kitimui reikia energijos, gautos suvirškinus maistą [4]. Deguonies trūkumas po fizinio darbo, kėlimo. Po intensyvaus raumenų darbo žmogus kvėpuoja sunkiau. Tai rodo, kad trūkstant deguonies kvėpavimas dažnėja. Šis deguonies trūkumas atsiranda dėl per greito energijos vartojimo. Papildomo deguonies kiekio reikia, kai norima iš pieno rūgšties vėl gauti piruvo rūgštį ir atkurti energiją, praturtinus fosfato junginius. Energija gali būti gauta oksidavimo metu skaidant piruvo rūgštį [4]. 1.5. Vaikų ergonomikos programų efektyvumas atliekant kėlimą Vaiko sveikata priklauso ne tik nuo genetinių veiksnių, gyvenimo sąlygų, mitybos, bet ir nuo sveikatos ugdymo šeimoje, vaikų darželyje ir mokykloje, nuo higienos sąlygų ir gyvenimo būdo. Pradėję lankyti mokyklą vaikai juda dvigubai mažiau negu ikimokyklinukai. Darydami namų darbus, mokydamiesi mokykloje vaikai ilgą laiką sėdi, o namuose daug laiko praleidžia prie televizoriaus ar kompiuterio [8]. Mokyklose daugiausia dėmesio skiriama kompiuterinės įrangos ir interneto prieigos įsigijimui, bet nepakankamai nagrinėjama darbo kompiuteriu ergonomika. Moksleiviai nepakankamai žino arba visai nežino, kiek kenkia neergonomiškas darbas klaviatūra, pele, netaisyklingas sėdėjimas ar ilgas darbas kompiuteriu laikysenos ugdymas užima svarbią vietą šiuolaikinėje ikimokyklinio ir jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų sveikatos ugdymo sistemoje [9]. Didžiausia atsakomybė tenka vaiko artimiems žmonėms – tėvams ir pedagogams. Nuo jų požiūrio, fizinio aktyvumo ir sveikos gyvensenos labai priklauso vaikų sveikata. Vaikų ugdyme naudojami įvairūs mokymo metodai: mokyklinė paskaita, aiškinimas, skaitymas, kūryba, žaidimai ir kt. Vaikams žaidimas – tai ne kas kita kaip suaugusiems kalba, o jų žaislai – nelyginant suaugusiųjų žodžiai. Žaidimo terapija pasaulyje pripažintas ir plačiai taikomas metodas vaikams [8]. Žaidimų terapija padeda vaikams keisti savo elgesį. Žaidimų pagalba vaikas gali išbandyti įvairias situacijas palankioje aplinkoje [8]. Šis metodas taikomas dažniau akcentuojant vaikų psichologinę būklę esant įvairioms ligoms ar pažeidimams. Aptarsime nagrinėjamo tyrimo tikslą vaikų ergonomikos mokymo programų efektyvumą, taikomų 9-13 metų vaikams, ergonomikos žinių įsisavinimo procese. Tyrime dalyvavo 9-13 metų amžiaus 50 pacientų, iš jų 28 (56 proc.) mergaitės ir 22 (44 proc.) berniukai. Pacientai buvo reabilituojami dėl nugaros skausmų. Pacientai atsitiktine tvarka, pagal mokymo programas, buvo suskirstyti į dvi grupes: I grupė (25 vaikai, iš jų 16 mergaičių ir 9 berniukai) - ergonomikos mokyti žodiniu metodu; II grupė (25 vaikai, iš jų 12 mergaičių ir 13 berniukų) - ergonomikos mokyti žaidimų terapijos metodu. Žodinio mokymo metu vaikams buvo teikiamos žinios žodžiu apie ergonomišką stovėseną, gulėjimą, kuprinės nešimą, daiktų kėlimą. Žaidimų terapijos metu vaikai praktiškai mokėsi pritaikyti išdėstytas ergonomikos žinias. Vaikai bandė stumdyti kėdes, stalus, kad pajaustų patogų ir taisyklingą sėdėjimą dirbant kompiuteriu, išbandė įvairias gulėjimo padėtis, reguliavosi kuprinių rankenas ir svorį, bandė kelti įvairius daiktus nuo įvairių paviršių ir aukščių. Vaikų ergonomikos žinios vertintos 2 kartus: reabilitacijos pradžioje ir reabilitacijos pabaigoje. Reabilitacijos trukmė 10-15 dienų. Mokymas vertintas pagal modifikuotą neformalų mokymo vertinimą Lietuvos vidurinėse mokyklose [8]. Dauguma tirtų pacientų (82,7proc.) teigia per mažai arba visiškai nieko nežinantys apie ergonomiką, esant nugaros skausmams. Gauti tyrimo duomenys parodė žinių trūkumą apie taisyklingą sėdėjimą, stovėjimą, daiktų kėlimą, nešimą, taisyklingai parenkamą ir nešiojamą mokyklinę kuprinę. 72 proc. tirtų pacientų nedaro pertraukėlių žaidžiant/ dirbant kompiuteriu. 75 proc. tiriamųjų įvardino, kad jų kuprinės yra sunkios ir nepatogios. Po ergonomikos mokymo tirti pacientai pradėjo daugiau domėtis ergonomikos principais [10]. Statistiškai reikšmingai (p

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!