Teisinės valstybinio valdymo formos

Kiekviena pasaulio valstybė turi savo valstybinio valdymo formą. Tų valdymų įvairovė yra gana didelė, su savo privalumais ir trūkumais. Galima teigti, kad valstybės valdymo forma priklauso nuo ekonominio ir politinio išsivystymo, nuo klasinių santykių ypatybių. Svarbu kokių valstybių organų padedama klasė įgyvendina savo valdžią. Valstybės valdymo formą pasirenka viešpataujanti klasė savo interesų naudai. To paties tipo valstybėse gali būti įvairių valdymo formų valstybės.
2. palyginti parlamentinę ir prezidentinę sistemas.
4
VALSTYBINIO VALDYMO FORMOS
Apie valstybės valdymo formą sprendžiama pagal tai, kokie yra aukščiausios valdžios organai. Istorinės valstybinio valdymo formos: Senovės Graikijoje – monarchija, teokratija, aristokratija, tironija, demokratija (laisvų piliečių renkamos įstaigos), Senovės Romoje – monarchija ir respublika (aukščiausiasis valstybės ir įstatymų leidimo organas buvo Senatas, vykdomoji valdžia priklausė renkamiems konsulams).
Pagal valdymo formą būna monarchijos arba respublikos. Vakarų valstybėms būdingos dvi pagrindinės formos: konstitucinė monarchija ir respublika. Monarchija yra tokia valstybinio valdymo forma, kai aukščiausioji valstybinė valdžia formaliai priklauso vienam asmeniui – monarchui (pvz., karaliui, carui, imperatoriui, šachui, kaizeriui), įgyjančiam ją iki gyvos galvos sosto paveldėjimu arba tam tikrais rinkimais. Vergvaldinė monarchija (Senovės Romoje, Senovės Rytų valstybėse) daugiausia reiškėsi neribota despotija.
Luominė monarchija būdinga feodalizmui ir pereinamajam į kapitalizmą laikotarpiui: joje greta karaliaus veikė ir luomų atstovavimo taryba turėjusi patariamąjį balsą dėl mokesčių, kartais ir dėl įstatymų leidimo (pvz., XIII-XV a. Anglijoje, XIV-XV a. Prancūzijoje, XVI-XVII a. Rusijoje, XV-XVIII a. Lenkijoje).
Irstant feodalizmui ir formuojantis kapitalizmui, luominę monarchiją daugumoje Europos valstybių pakeitė absoliutinė monarchija. Absoliutizmas – tai tokia valstybinio valdymo forma, kai visa aukščiausioji valdžia priklauso monarchui, kuris leidžia įstatymus, kontroliuoja vykdomąją valdžią, yra aukščiausiasis teisėjas ir jo sprendimai nekontroliuojami. Esant absoliutizmui, nėra nei konstitucinių aktų, apribojančių monarcho įgaliojimus, nei visos tautos renkamo parlamento. Absoliutizmas sukūrė didelį centralizuotą biurokratinį aparatą, nuolatinę kariuomenę, policiją, padidino mokesčius. Tam tikrą laiką absoliutizmas buvo pažangus; kovojo su feodalinės aukštuomenės separatizmu, bažnyčią prijungė valstybei, panaikino politinį susiskaldymą, vykdė merkantilizmo politiką. Tuo jis...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!