Teisėto ir teisingo teismo sprendimo koncepcijos paieška

Teisingumas – tai vertinimo kriterijus, kuris yra grindžiamas dorinėmis kategorijomis tokiomis kaip: gėris, lygybė, žmogiškumas, protingumas, sąžiningumas. Teisingumo reikalavimus turi atitikti socialinės organizacijos, elgesio taisyklės, asmenų poelgiai ir vidiniai apsisprendimai. Jie gali būti formuluojami visoms valstybės (parlamento, teismo) ir žmogaus (asmeninių apsisprendimų) veiklos sritims arba tik kuriai nors specifinei sričiai (socialinei, etinei, teisinei, baudžiamajai, konstitucinei, materialinei, paskirstymo, procedūrinei ir kitoms). Teisingumo turinys priklauso nuo ekonominės, politinės, socialinės, kultūrinės raidos ir įvairiose valstybėse, visuomenėse, tautose vyraujančių papročių, tradicijų, pasaulėžiūros ypatumų. Dėl abstraktumo ir apibrėžimų įvairovės teisingumo turinys dažniausiai apibūdinamas via negativa (lot. eiti neigimo keliu) – apibrėžiant tai, kas neteisinga, o ne tai, kas teisinga1. Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsniu teismai yra vienintelė institucija, šalyje vykdanti teisingumą. Lietuvoje yra priskiriamos dvi teismų sistemos, tai bendrosios kompetencijos ir specializiuoti teismai.
Viena iš pagrindinių teisingumo problemų yra, tai ar pateisinama žmonių santykių nelygybė. Daug kur matome didelę turtinės, politinės ir socialinės padėties nelygybę. Kiekvienos iš šių dimensijų nelygybės lygis yra skitingas. Tačiau tai negali pakeisti fakto, kad kiekvienoje visuomenėje yra tie, kurie įsakinėja, ir tie, kurie įsakymams paklūsta; tie, kurie turi daugiau nei gali suvartoti, ir tie, kurie turi mažiau nei jiems reikia; tie, kurie naudojasi privalumais, ir tie, kurie padengia išlaidas ir gauna naudą. Taigi, nepriklausomai nuo to, ar minėta nelygybė gali būti pateisinta, jos egzistavimas neišvengiamai kelia teisingumo klausimą.
Nagrinėjant teisėtų ir teisingų teismų sprendimų sampratą, atsispindi 2015m. Vasario 17 d. Lietuvos Aukščiausiaojo Teismo nuosprendyje. Nutarė atmesti Šiauliuose vadinamųjų kanibalių nužudytos nepilnametės tėvų apeliacinį skundą, kuriame buvo reikalaujama V. L ir V. V skirti maksimalią bausmę2. Bausmės skyrimas – viena svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo ir baudžiamosios bylos užbaigimo stadijų3, tačiau taip pat – sunki ir sudėtinga užduotis. Tai tarsi nepalyginamų ir dažnai prieštaringų dalykų, tokių kaip visuomenės apsauga, sulaikymas, žalos atlyginimą, reintegracija. Vietoj 20 metų laisvės atėmimo – laisvės atėmimą iki gyvos...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!