Teisės normos ir principai

Teisinis pozityvizmas siūlo sunkiųjų bylų teorija. Kai tam tikros bylos neapima aiški teisės norma, jau nustatyta kokios nors institucijos, tuomet, pagal šia teoriją, teisėjas turi „diskreciją“ spręsti bylą vienaip ar kitaip. Jo nuomonė surašoma tokia kalba, kuri iš pažiūros atrodo besiremianti prielaida, kad viena arba kita iš bylos šalių turi jau egzistuojančią teisę laimėti bylą, tačiau ši idėja tėra fikcija. Iš tikrųjų teisėjas sukuria naujas juridines teises ir tada jas retrospektyviai pritaiko sprendžiamajai bylai.
Net tada, kai jokia nustatyta norma neįgalina išspręsti bylos, viena iš šalių vis vien gali turėti teisę laimėti bylą. Teisėjo pareiga, net sunkiosiose bylose, lieka ta pati: atskleisti, kokios yra šalių teises, o ne retrospektyviai kurti naujas. R.Dworkin teigia, kad ši teorija neteigia, kad egzistuoja kokia nors mechaninė procedūra, leidžianti įrodyti, kokios yra šalių teisės sunkiosiose bylose, o priešingai mąstantys teisininkai ir teisėjai dažnai nesutars dėl juridinių teisių. Jeigu neegzistuoja iš principo jokia procedūra, leidžianti įrodyti, kokias juridines teises turi šalys sunkiosiose bylose, iš to darytina išvada, kad jos neturi jokių teisių.
Teisėjai privalo taikyti teisę, kurią sukūrė kitos institucijos; jiems nedera kurti naują teisę. Tai yra idealas, tačiau dėl įvairių priežasčių jo neįmanoma visiškai realizuoti praktikoje. Įstatymai ir bendrosios teises normos dažnai būna migloti ir turi būti interpretuojami prieš juos taikant naujoms byloms. Taigi teisėjai kartais turi kurti naują teisę, ekspicitiškai ir neatvirai. Tačiau tai darydami jie turi elgtis kaip atitinkamo įstatymų leidėjo pavaduotojai – išleisti įstatymą, kurį, jų manymu, jis būtų priėmęs, jeigu būtų numatęs iškilusią problemą. Taip pat anot išankstinio įsitikinimo, kai teisėjai kurs teise, jie esą veiks ne tik kaip įstatymų leidėjo pavaduotojai, bet kaip pavaduojantis įstatymų leidėjas. Jie kurs teisę atsižvelgdami į tokius įrodymus ir argumentus, kokiais savo veiksmus remtų ta aukščiausioji institucija.
Būdinga perskyra tarp principo argumentų ir politinės nuostatos argumentų. Politinės nuostatos argumentai pateisina politinį sprendimą, parodydami, kad sprendimas tarnauja kokiam nors...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!