Teisės istorijos paskaita “Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės statutai”

• XVI a. pradžioje LDK jau buvo susiformavusi, nors ir negausi, bet galinga feodalų viršūnė. Ji valdė didžiulius žemės plotus ir gausius turtus.
• Valstybės visuomeninis-politinis gyvenimas darėsi vis sudėtingesnis ir įvairesnis.
• 1492 m. Ldk Aleksandro privilegija – įtvirtino Ponų tarybos galias, o Ldk Žygimantas Senasis 1506 m. jas dar labiau išplėtė.
• Radvilų, Goštautų bei kitos ponų giminės, jau XVI a. buvo suinteresuotos juridiškai įteisinti dominuojančią savo padėtį visoje valstybėje.
• Taip pat galingi ponai stačiatikiai nenorėjo kęsti jų politinio statuso suvaržymų, jiems reikėjo naujo teisinio dokumento, kuris bent formaliai sulygintų stačiatikių ir katalikų teise valstybėje.
LDK teisės kodifikavimo istorinės sąlygos ir priežastys:
• Dvasiniai feodalai tarpusavio santykius reguliavo pagal kanonų teisės normas. Tačiau savo latifundijų nuosavybės teises bei savo statuso prioritetą LDK visuomenėje siekė įteisinti visos valstybės įstatymų sąvade.
• Privilegijos negalėjo pakankamai visapusiškai užfiksuoti tos aukštos visuomeninės padėties, kurią buvo pasiekęs feodalų elitas. Tik valstybės įstatymų sąvadas turėjo galią visiškai ir ilgam įteisinti visas ponijos teises bei privilegijas, sulyginti įvairių feodalų grupių, pirmiausia – katalikų ir stačiatikių, dvasininkų ir pasauliečių – teises.
• Įstatymais pradėjus reguliuoti turtinius santykius – išaugo bendrosios teisės normų poreikis, be to vienodų visai valstybės teritorijai.
• Teismams ir administracijos įstaigoms iškildavo vis daugiau praktinio darbo sunkumų.
• Siekis sustiprinti LDK politinį valstybinį identitetą, sukurti luominės santvarkos teisinę sistemą.
•
1522 m. pradžioje Gardino Seime į prašymą rengti ir priimti Lietuvos Statutą reaguota labai greitai. Kokios priežastys tai lėmė?
• Statuto priėmimo klausimas iškylantis jau nuo XVI a. pradžios (pirma kart užsiminta apie statuto rengimo būtinybę 1501 m., 1514 m. – įstatymų ir teisių suteikimo problema svarstoma Vilniaus seime, tik tam buvo labai nepalankios sąlygos – karas su Rusija).
• XVI a. 3 dešimtmečio pabaigos gilūs ir spartūs socialinių bei politinių struktūrų pokyčiai .
• Sutapo LDK feodalų ir karališkosios šeimos interesai – Bona Sforca pareikalavo vos 2 metų Žygimantą Augustą paskelbti LDK sosto paveldėtoju, o už...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!