Teisės aktai reglamentuojantys beviltiškų skolų ir sąnaudų pripažinimo tvarka

Įvadas Temos aktualumas. Darbe daugiausiai dėmesio skiriama beviltiškų skolų ir jų sąnaudų pripažinimo tvarkos praktiniams aspektams. Beviltiškų skolų ir jų sąnaudų pripažinimo tvarka bei jų atspindėjimo finan­sinėje atskaitomybėje pastaraisiais metais nepaskelbta daug naujovių, todėl šį klausimą nagrinėsime plačiau, juolab kad jie nėra išsamiai aptariami specialioje literatūroje. Paminėsime pagrindi­nius abejotinų skolų ir beviltiškų skolų sąnaudų pripažinimo klausimus, akcentuodami svarbiausius šios tvarkos aspektus bei išaiškin­dami skirtumų tarp mokestinės ir finansinės beviltiškų skolų sąnaudų apskaitos registravimą finansinėje apskaitoje ir jų atspindėjimą mokestinėje bei finansinėje atskaitomybėje. Pirmiausia pažymėtina, kad abejotinų skolų ir beviltiškų skolų sąnau­dų apskaita turi būti vedama nebūtinai laikantis šios apskai­tos taisyklių, reglamentuojančių beviltiškų skolų sąnaudų, mažinančių apmokestinamąjį rezul­tatą, apskaičiavimą. Kita vertus, negalima igno­ruoti ir apskaitos optimalumo principo: jeigu be­viltiškos skolos gali būti pripažintos mokesčių apskaičiavimo tikslais, tai jos be abejo turi būti atspindėtos ir finansinėje apskaitoje bei atskai­tomybėje. Be to, nesant didelių finansinės atskai­tomybės iškraipymų, beviltiškų skolų sąnaudas finansinėje apskaitoje galima atspindėti pagal taisykles, reglamentuojančias mokesčių apskai­čiavimą. Darbo pradžioje darbo autorius apžvelgs norminius aktus, reglamentuojančius abejotinų skolų ir beviltiškų skolų sąnaudų pripažinimo tvarką. Darbo objektas – teisės aktai reglamentuojantys beviltiškų skolų ir sąnaudų pripažinimo tvarka. Darbo tikslai ir uždaviniai. Analizuojant ir sisteminant Lietuvos Respublikos teisės aktus reglamentuojančius beviltiškų skolų ir sąnaudų pripažinimo tvarką išanalizuoti esamos tvarkos probleminius aspektus atsižvelgiant į priimtus paskutinius LR pelno ir gyventojų pajamų įstatymus bei kitus teisės aktus bei pasaulio praktika šiuo klausimų. Atsižvelgiant į šio darbo uždavinius, šiame darbe buvo keliami tokie tikslai: Išanalizuoti pagrindinius teisės aktus reglamentuojančius beviltiškų skolų ir sąnaudų pripažinimo tvarka; - nustatyti beviltiškų skolų ir sąnaudų pripažinimo tvarkos problemas ir jiems darančius įtaką veiksnius ir apibrėžti jų poveikio savybes ir mastą; Siekiant nurodytų tyrimo tikslų, buvo sprendžiami tokie uždaviniai: - apibrėžiami beviltiškų skolų ir sąnaudų pripažinimo tvarkos teorinius principus ir tūrinį; - sistemiškai aprašyti beviltiškų skolų ir sąnaudų pripažinimo tvarkos efektyvumo lemiančias sąlygas; • parinkti teisinės priemonės, būtinos beviltiškų skolų ir sąnaudų pripažinimo tvarkos tobulinimui Lietuvoje. Tyrimo metodai. Suformuluota problema buvo sprendžiama Lietuvos praktinės patirties ir kiekybinių metodų pagalba. Dėl šios priežasties darbe vyrauja loginė ir palyginamoji analizė. Darbe naudojamasi istoriniais, loginiais, analitiniais ir lyginamaisiais tyrimo metodais. Tiriant beviltiškų skolų ir sąnaudų pripažinimo tvarkos funkcionavimą ir jos plėtros perspektyvas, taip pat buvo atliekama statistinių duomenų analizė, sisteminama ir apibendrinama surinkta informacija. Vertinant Lietuvos beviltiškų skolų ir sąnaudų pripažinimo tvarka tobulinimo perspektyvas. Mokslinis naujumas. Remiantis teoriniais beviltiškų skolų ir sąnaudų pripažinimo tvarkos tyrimais ir pripažintomis teorijomis, ES šalių mokesčių sistemų ir jose vykstančių procesų lyginamąja bei statistine analize, Lietuvos beviltiškų skolų ir sąnaudų pripažinimo tvarkos tyrimais, šiame darbe siūloma palaipsniui tobulinti beviltiškų skolų ir sąnaudų pripažinimo tvarką atsižvelgiant į bendra Lietuvos Respublikos mokesčių sistema bei nusistovėjusia mokesčių administravimo praktiką. 1.Beviltiškų skolų pripažinimo esmė bei pagrindiniai principai 1.1. Skolų pripažinimas beviltiškomis tvarkos esmė ir svarba Trečiųjų asmenų skolos įmo­nei išties labai svarbi sudedamoji trumpalaikio įmonės turto da­lis. Trumpalaikės skolos įmonei pavaizduojamos balanso Turto dalies Trumpalaikio turto skyriaus Per vienerius metus gauti­nų sumų grupėje. Šioje grupėje yra tokie straipsniai: Pirkėjų įsiskolinimas, Kitos gautinos sumos (iš jų Pareikalautas, bet neįmokėtas kapitalas ir Kitos skolos). Jau žinote, kad tolygiai besikaupiančios debitorinės skolos atspindimos balanso „C” da­lyje Sukauptos (gautinos) pajamos ir ateinančio laikotarpio sąnaudos. Šis trumpalaikis turtas reikšmingas tuo, kad yra pas trečiuosius asmenis, todėl jį saugoti, tiksliau sakant, stebėti kiek­viena įmonė privalo dar labiau nei likvidžiausią-piniginį - turtą. Mat tam, kad šis turtas „materializuotųsi” virstu pinigais, skolininkai privalo juos pervesti ar kaip kitaip perduoti įmonei, o jie šito ne visada nori. Lietuvoje kol kas iš viso nėra gerų atsiskaitymo su kontrahentais tradicijų, už parduotas prekes (suteiktas paslaugas) dažniausiai reikalaujama sumokėti palyginti greitai, vidutinis atsi­skaitymų laikotarpis, kurio pageidauja debitoriai, pusantro mėnesio, vadinasi, verslas nekredituo­ja savęs, įmonės nelinkusios leisti partneriams nemokamai naudotis net joms pačioms laikinai nereikalingomis lėšomis. Antra vertus, kaip nustatyta tyrimais, sutartyse aptarti atsiskaitymo ter­minai dažnai pažeidžiami, ir dėl to faktiškas visuotinis atsiskaitymų laikas pailgėja beveik iki 70 dienų. 1 Taip uždelsiamą dėl įvairiausių priežasčių, iš jų tik 15% tenka buhalterijos klaidoms, beveik 40% kontrahentų neatsiskaito dėl to, kad sąmoningai vilkina mokėjimo terminą arba nė nemano atsiskaityti su skolintojais, likę (jų daugiau nei pusė) todėl, kad jiems patiems pritrūksta pinigų. Verslininkai įvairiais būdais stengiasi susigrąžinti skolas, pavyzdžiui, skatina skolininkus įvairiais diskontais, reikalauja už prekes sumokėti iš anksto, naudoja faktoringą (sko­lų perpardavimą) bei iš anksto tikrina potencialius skolininkus. Pagaliau susikuria vis daugiau firmų, besispecializuojančių pradelstų skolų išieškojimu. Tačiau visais atvejais pirmiausia turi būti nepriekaištingai vedama debitorinių skolų apskaita. Todėl šioje darbo dalyje autorius skirs nemažai dėmesio teoriniams beviltiškų skolų problemos Lietuvos įmonėse. Neteisinga būtų teigti, kad įmonių tarpusavio įsisko­linimai stabdo verslą. Netgi atvirkščiai - galimybė pasi­naudoti kitų įmonių laikinai laisvomis lėšomis kaip sa­vitas neprocentinis kreditas skatina verslo plėtotę, nes leidžia įskaičiuoti į pajamų uždirbimą lėšas, už kurias nereikia mokėti jokių palūkanų. Tačiau toks šių lėšų panaudojimas, savaime suprantama, skatintinas ir pa­teisinamas tik tuo atveju, jeigu jis vykdomas abiejų verslo kontrahentų - skolintojo ir skolininko – tarpusavio susitarimu ir gera valia. Tačiau dažniausiai skolininkas paprasčiausiai vengia sugražinti skola arba tiesiog negali tai padayti dėl ekonominių priežasčių. Tokios skolos ilgainiui tampa beviltiškomis ekonominę prasme (de facto) bei tinkamai įforminus ir teisinę prasme (de jure). Reikia pažymėti, kad abejotinų skolų pri­pažinimas, kaip ir beviltiškų skolų sąnaudų nurašymas, -labai svarbus finansinės apskaitos baras. Jo tinkamas atilikimas nemaža dalimi nulemia tikslų ir teisingą apskai­tos vedimą įmonėje. Neatsižvelgiant į valdžios nustaty­tas apmokestinimo taisykles, kiekvienos įmonės buhal­terijos turi nuolatos stebėti debitorinius įsiskolinimus, laiku nurašydamos tuos, kuriuos atgauti yra beviltiška. Beje, svarbu atkreipti įmonių vadovų dėmesį į vieną la­bai reikšmingą aplinkybę: dar neretai pasitaiko, kad iš­ieškoti abejotinas skolas įpareigojami pardavimų sky­riai. Tačiau šito negalima daryti, nes pardavėjai yra per arti pirkėjų - debitorinių įsiskolinimų subjektų. Visi verslo apgaulių tyrinėtojai nurodo, kad ši aplinkybė gali būti lemiama ne tik turto grobstymo požiūriu, bet dar ir todėl, kad pardavimų skyrių darbuotojai tokiu atveju beveik neišvengiamai darys įvairias nuolaidas potencialiai nemokiems pirkėjams.2 Trumpalaikės trečiųjų asmenų skolos - ne vėliau kaip per kitą po ataskaitinių finansinių metų ataskaitinį laikotarpį gautinos iš pirkėjų sumos - paprastai sudaro didžiausią per vienerius metus gautinų sumų dalį. Pirkėjų skolos - viena likvidžiausių įmonės turto sudedamų­jų dalių - atsiranda, kai įmonė prekes kontrahentams (pirkėjams) parduoda skolon. Prekes parduo­dančios įmonės taiko tokią lengvatą pirkėjams, norėdamos kuo daugiau jų pritraukti. Pirkėjui šitaip prekes pirkti visada naudinga, nes iš esmės tai beprocentis kreditas: nereikia sumokėti iš karto, taigi sutaupoma pinigų, kuriuos skolinantis iš banko reikėtų mokėti palūkanas. Už prekybines skolas jokių palūkanų pirkėjas nemoka, išskyrus tuo atveju, kai prekės perkamos išsimokėtinai. Svarbus skiriamasis trumpalaikio turto - debitorinių skolų- bruožas, kad beveik visada yra tam tikra tikimybė, jog skolininkai gali jų negrąžinti. Kitaip sakant, visada būna tam tikra dalis abejotinų pirkėjų skolų, kurios kartais vadinamos „blogomis skolomis”. Suprantama, dėl to įmonė gali patirti nuostolių, kurie vadinami beviltiškų skolų sąnaudomis. 1.2. Abejotinų pirkėjų skolų ir beviltiškų skolų sąnaudų apskaita Pirkėjų skolos turi būti pripažįstamos abejotinomis nuolatos peržiūrint debitorių sąrašus, susipažįstant su didžiausių skolininkų finansinė padėtimi iš skolintojui prieinamos finansinės atskaitomybės duomenų, kitais įmanomais būdais renkant informaciją apie potencia­liai nemokius pirkėjus. Jų skolos turi būti iškeltos iš normalių Pirkėjų skolų sąskaitų į Abejotinų pirkėjų skolų sąskaitą. Toks įrašas nieko nepakeičia nei balanse, nei pelno (nuostolio) ataskaitoje. Jis taip pat nepakeičia ir mokesčių, kuriuos privalės sumokėti įmonė, dydžio. Šiuo įrašu tik atkreipiamas įmonės valdytojų dėmesys į potencialiai nemokius skolininkus. Todėl jis gali būti daromas pačios buhalterijos iniciatyva, išrašant buhal­terinę pažymą. Kokių nors ypatingų potencialiai bevil­tiško skolininko nemokumo įrodymų visiškai nereikia, nes, kaip minėjome, skolos perkėlimas į Abejotinų skolų sąskaitą iš esmės nieko nekeičia, tik signalizuoja apie – Mokesčiai potencialius „blogus" skolininkus, siekiant ateityje iš­vengti beviltiškų skolų sąnaudų. Įmonės vadovas turėtų nustatyti kriterijus, kuriais re­miantis vienas ar kitas skolininkas skelbiamas kaip abe­jotinas. Geriausia tai patvirtinti specialiu įsakymu, nes beviltiškų skolų apskaitos baras yra potencialiai labai pa­vojingas — šioje srityje itin dažni piktnaudžiavimai ir netgi grobstymai. Todėl visuomet reikėtų vadovautis nuostata: geriau priskirti abejotiniems dešimt mokių ir sąžiningų skolininkų nei neįtraukti į Abejotinų skolų sąskaitą vieno nemokaus ar nesąžiningo kontrahento. Darbo autoriaus nuomonę tai yra per daug pavojinga. Teisininkai žino keletą būdų, kaip įvertinti potencia­liai beviltiškų skolų sąnaudas. Pats paprasčiausias ir pa­tikimiausias yra tiesioginis būdas, kai šioms sąnaudoms priskiriamos tam tikrų skolininkų konkrečios skolos, kurių sugrąžinimu abejojama. Tik šitokius būdus pripažįsta ir vyriausybė, nes tik tokių skolų sumomis leidžia­ma sumažinti apmokestinamąjį pelną. Tačiau savinin­kams ir kitiems išoriniams vartotojams skirtoje finansi­nėje atskaitomybėje abejotinų skolų sumos gali būti įvertintos ir vadinamaisiais netiesioginiais būdais, kai daroma prielaida, kad tam tikra skolų dalis (pavyz­džiui, 5 proc. bendros įsiskolinimų sumos) nebus padengta. Tai - tikimybiniai metodai, kurie leidžia tiks­liau įvertinti įmonės finansinę būklę, pavyzdžiui, esant šimtams ar net tūkstančiams debitorių, iš kurių, kaip ro­do ankstesnių laikotarpių patirtis, tam tikra dalis savo skolų neapmokės. Tačiau reikia žinoti, kad vyriausybė neleidžia taikyti netiesioginių skolų metodų mokes­čių apskaičiavimo tikslais. Ji nustatė griežtas taisykles, kuriomis remiantis galima sumažinti apmokestinamąjį pelną ankstesniųjų laikotarpių beviltiškų skolų sumomis. Abejotinų skolų ir beviltiškų skolų sąnaudų pripažinimo tvarka, darbo autorius, nagrinės remdamasis preky­bos skolų pavyzdžiu, tačiau visos išdėstytos nuostatos taikomos ir kitoms debitorinėms skoloms. Suprantama, kad įmonės parduoti prekes skolon stengiasi tik mokiems pirkėjams, dėl to įvairiomis priemonėmis siekia nustatyti, ar pirkėjas sugebės laiku apmokėti sąskaitas už skolon nupirktas prekes. Didesnės įmonės netgi kuria specialius skyrius, kurie tiria klientų mokumą, arba kreipiasi į specialias firmas, prekiaujančias informacija apie įmonių finansinę būklę, mokumą bei atsiskaitymų su kontrahentais drausmės laikymąsi. Galima pasiteirauti su įmone pirkėja susijusių kontrahentų nuomonės arba imtis dar kokių nors priemonių, kad minimaliai sumažėtų nesumokėjimo už skolon parduotas prekes rizika. Remdamiesi šia informacija, atsakingi už pardavimus pareigūnai sprendžia, kokiam pirkėjui parduoti prekes skolon.3 Kad ir kas būtų kaltas dėl neapmokėjimo už parduotas prekes, jas pardavusi įmonė patiria nuostolį, tiksliau sakant, paaiškėja, kad ji neuždirbo pajamų, kurias buvo užregistravusi apskaitoje ir galbūt pavaizdavusi atskaitomybėje. Pavyzdžiui, įmonė 2002 metais pardavė prekių už l mln. litų ir tais pačiais metais sužinojo, kad už 100 000 Lt prekių nebus sumokėta, nes vienas, jokio turto neturintis pirkėjas bankrutavo. Taigi, kaip vėliau paaiškėjo, įmonė, pardavusi šias prekes, neturėjo registruoti l mln. pardavimo pajamų, nes iš tikrųjų pardavė prekių už 900 tūkst. litų (l mln. Lt -100 tūkst. Lt = 900 tūkst. Lt). Taigi įmonė pardavėja patiria ne tik sąnaudų, susijusių su par­duotų prekių gamyba (arba perparduodamų prekių pirkimu), bet ir 100 tūkst. litų sąnaudas dėl to, kad už šią sumą pardavė prekių nemokiam pirkėjui. Dar kebliau, kai pirkėjo nemokumas išaiškėja ne ataskaitiniais metais, o vėliau. Pavyzdžiui, 2002 metais pardavusi prekių už l mln. Lt įmonė tik 2003 metais sužino, kad už 100 tūkst. litų prekių nupirkusi įmonė nesumokės. Tuo tarpu 2002 metų finansinė atskaitomybė jau parengta ir patvirtinta savininkų. Taigi tais metais įmonė parodė atskaitomybėje šimtu tūkstančių litų didesnes pajamas ir pelną, todėl šią sumą tegali pripažinti 2003 metų ypatingaisiais praradimais (netekimais). Kad išvengtų iškraipytos informacijos, įmonių vadovai turi stengtis iš anksto numatyti skolų, kurių nepadengs pirkėjai, sumą ir ja padidinti ataskaitinio laikotarpio finansines veiklos sąnaudas. Pirkėjų nesumokėtos skolos (kaip ir kitų kontrahentų nepadengti įsiskolinimai) visada priskiria­mos finansinės veiklos sąnaudoms, jeigu tik šie nesumokėjimai nesusiję, pavyzdžiui, su prasta prekių kokybe. 4 Tai, darbo autoriaus manymu, visiškai teisinga nuostata, nes atsiskaitymai, be abejo, yra finansinės veiklos sritis, - tik finansiniais svertais galima priversti kontrahentus anksčiau sumokėti už patiektą produkciją ar suteiktas paslaugas, pavyzdžiui, suteikiant diskontus įmonėms, anksčiau sumokančioms už nupirktas prekes. Svarbiausias įmonių uždavinys - kuo tiksliau apskaičiuoti kiekvieną ataskaitinį laikotarpį uždirbtų pajamų, kurios nebus padengtos pinigais, sumą. Šioje srityje visuomet naudojamasi tikimybi­niais apskaičiavimais. Todėl skolos, kurios, įmonės valdytojų nuomone, nebus padengtos pini­gais ar kokiu nors kitu turtu, vadinamos abejotinomis skolomis norint pabrėžti, kad ši skola vis dėlto dar gali būti atgauta. Remiantys galiojančiais Lietuvos Respublikos teisės aktais galima pabrėžti, kad abejotinos pirkėjų skolos nereiškia, jog ta skola nurašoma, įmonės darbuotojai ir toliau turi stebėti, ar ši skola bus grąžinta, - ji tik perkeliama į specialią skolų įmonei, dėl kurių grąžinimo abejo­jama, sąskaitą. Be abejo, ši sąskaita, kaip ir visos pirkėjų sąskaitos, turi būti vedama ne tik sintetiniu, bet ir analitiniu pjūviu - turi būti atskirai apskaitomas kiekvienas įmonės skolininkas. Kita labai svarbi aplinkybė, kad ši sąskaitų korespondencija atliekama nebūtinai finan­siniams metams ar ketvirčiui pasibaigus. Skolos į abejotinų skolų sudėtį perkeliamos tada, kai manoma, kad jos gali būti negrąžintos. Kitas toks pat svarbus „blogų” skolų apskaitos aspektas -jos įskaičiuojamos į to laikotarpio finansinės veiklos sąnaudas, kada šios skolos turėjo būti sumokėtos, bet paaiškėja, kad tai nepada­ryta. Tai vadinamosios beviltiškų skolų sąnaudos. Jos nurašomos panaudojant kontrarinę skolų sąskaitą Nr. 249 Nurašyta beviltiškų prekybos skolų dalis (-). Šios sąskaitos likutis atimamas iš bendros skolų įmonei sumos, todėl šios, kaip ir kiekvienos kitos kontrarinės, sąskaitos pavadinime yra minuso ženklas. Šiuo įrašu debetuojant sąskaitą Nr. 6310 Beviltiškų prekybos skolų sąnaudos padidinamos ataskaitinio laikotarpio beviltiškų skolų sąnaudos, o per sąskaitos Nr. 249 Nurašyta beviltiškų pre­kybos skolų dalis (-) kreditą nurašomas beviltiškas pirkėjų įsiskolinimas, kurio įmonė nebesitiki atgauti. Skolos nurašomos į beviltiškas (kartu pripažįstamos ir beviltiški} skolų sąnaudos) pap­rastai pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui, kai koreguojamos visos sąskaitos. Kaip matome, atlikus šias korespondencijas, apskaitos lygybė nepažeidžiama. Abejotinos skolos ir beviltiškų skolų sąnaudos tokiu būdu registruojamos, kai taikomas vadinamasis tiesioginis abejotinų skolų dydžio nustatymo būdas, t.y. tais atvejais, kai įmonė įvertina abejotinas konkrečių pirkėjų skolas. Pailiustruosime pavyzdžiu. Tarkime, įmonėje „Ra­tas”, pasibaigus 20X2 metams, beviltiškomis buvo pripažintos tokios abejotinos skolos, kurios turėjo būti padengtos 20X2 metais: visa „Santakos" įmonės 20 000 Lt skola ir 40% įmonės „Rieduva" skolos, kurių bendra suma - 30 000 Lt, vadinasi, beviltišku pripažintas 12 000 Lt įmonės „Rieduva" įsiskolinimas. Ši operacija sąskaitoje turėjo būti užregistruota tokiais įrašais. Paaiškiname schemos sąskaitų korespondencijas: 1), 2) gavus informaciją, kad gali būti negrąžinta visa įmonės „Santaka" skola ir 40% įmonės „Rieduva" skolų, visa abejotinų skolų suma iškeliama iš sąskaitos Nr. 240 Pirkėjai (ją kre­dituojant) į sąskaitą Nr. 247 Abejotinos pirkėjų skolos (pastarąją debetuojant). Sąskaitoje Nr. 247 užfiksuotoms pirkėjų skoloms apskaitininkai ir kiti įmonės darbuotojai skiria ypatin­gą dėmesį-nuolat kontroliuoja, ar skolininkai laiku j aš apmoka; 3a) kadangi žinoma, kad jokio turto neturinti įmonė „Santaka" bankrutavo, visa jos skola nurašo­ma į finansinės veiklos sąnaudas, debetuojant sąskaitą Nr. 6310 Beviltiškų prekybos skolų sąnaudos. Ta pačia sąskaitų korespondencija per sąskaitos Nr. 249 Nurašyta beviltiškų pre­kybos skolų dalis (-) kreditą nurašoma ir įmonės „Santaka" skola, nes pastaroji įskaičiuota į sąnaudas, taigi jos nebėra; 3b) Ši sąskaitų korespondencija analogiška aptartajai, skiriasi tik į sąnaudas nurašytos sumos dydis. Kadangi manoma, jog įmonė „Rieduva" nepadengs tik 40% įsiskolinimo, į 20X2 metų sąnaudas nurašoma ne visa jos skola, o 12 000 Lt (30 000 Lt x 40%); Atlikus 3a) ir 3b) sąskaitų korespondencijas, užregistruojamos teisingos 20X2 metų sąnaudos, nes į jas įskaičiuojamos ir skolos, kurios turėjo būti, bet nebuvo padengtos tais me­tais. Be abejo, toks skolų įvertinimas visada yra tikimybinis, todėl ir apytikslis (niekas negali garantuoti, kad įmonė „Rieduva" 20X3 metais padengs likusią 18 000 Lt (t. y. likusius 60%) skolos dalį), tačiau, kai kitos išeities nėra, telieka remtis apytiksliais apskaičiavimais, tai geriau negu abejotinų skolų ir jų sąnaudų neįvertinti apskritai; 4), 5) gavus patvirtinimą dokumentais (pavyzdžiui, teismo sprendimą), kad įmonė „Santaka" tikrai nebepadengs 20 000 Lt, o „Rieduva" - 12 000 Lt skolų įmonei „Ratas", pastarosios buhalterija nurašo atitinkamas sumas nuo sąskaitų Nr. 247 ir Nr. 249, nes toliau jas kontroliuoti nebėra prasmės; Kaip matote, sąskaita Nr. 249 Nurašyta beviltiškų prekybos skolų dalis (-) yra tranzitinė, atlie­kanti tik tarsi sąskaitų Nr. 247 ir Nr. 6310 tarpininko vaidmenį. Todėl kartais praktikoje jos atsisakoma nurašant abejotinas skolas kaip beviltiškų skolų sąnaudas tiesiogiai per sąskaitos Nr. 247 Abejotinos pirkėjų skolos kreditą ir sąskaitos Nr. 6310 Beviltiškų prekybos skolų sąnaudos debetą. Be abejo, taip galima daryti, bet neišvengiamai prarandama svarbi informacija, koks kontrahentas kokios sumos negražino įmonei, o tai labai svarbu sudarant naujas sutartis su pirkėjais ar siunčiant jiems prekes; 6) šia Jums gerai žinoma sąskaitų korespondencija registruojamas 60% įmonės „Rieduva" sko­los (30 000 Lt x 60% - 18 000 Lt) padengimas. Šitaip sąskaita Nr. 247 Abejotinos pirkėjų skolos („Rieduva") uždaroma. 20X3 metais gali paaiškėti, kad 20X2 metų įsiskolinimo nepadengia kuri nors įmonė, tačiau tai nebuvo numatyta iŠ anksto (pasibaigus 20X2 metams). Tada reikia atlikti mūsų anksčiau nagri­nėtas korespondencijas, 20X3 metais registruojant nebe sąnaudas, bet praradimus (XX Lt pažymė­tas 20X2 metais padengtinas pirkėjų įsiskolinimas, nustatytas kaip beviltiška skola 20X3 metais): Debetas 247 Abejotinos pirkėjų skolos XX Lt Kreditas 240 Pirkėjai XX Lt Debetas 6460 Per mažai nurašytų beviltiškų prekybos skolų nurašymai XX Lt Kreditas 249 Nurašyta beviltiškų prekybos skolų dalis (-) XX Lt Debetas 249 Nurašyta beviltiškų prekybos skolų dalis (-) XX Lt Kreditas 247 Abejotinos pirkėjų skolos XX Lt Vienintelis šios sudėtinės sąskaitų korespondencijos skirtumas nuo nagrinėtosios tas, kad į sąnaudas beviltiškos skolos patenka jau ne per finansinės veiklos sąnaudų sąskaitą Nr. 6310, o per sąskaitą Nr. 6460, kurioje kaupiami netekimai (ypatingieji praradimai). Tai paaiškinama palyginimo principu: 20X2 metų padengtinos pirkėjų skolos (taigi ir tų metų pardavimų pajamos), paaiškėjus, kad jos yra beviltiškos 20X3 metais, yra ne kas kita kaip tų metų netekimai. Galimas ir atvirkščias variantas: 20X2 metais nurašytas kaip beviltiškas įsiskolinimas atei­nančiais, 20X3 metais, netikėtai padengiamas. Tokiu atveju būtina atkurti anksčiau kaip beviltišką nurašytą įsiskolinimą. Tokios įmonei pardavėjai netikėtos pinigų įplaukos ir pajamos, taip pat vadovaujantis palyginimo principu, pripažįstamos 20X3 metų pagaute (ypatingosiomis pajamo­mis), ta pačia korespondencija atkuriant ir per daug nurašytą pripažintos beviltiška skolos dalį (debetuojant sąskaitą Nr. 249). Debetas 27 Pinigai bankuose ir kasoje XX Lt Kreditas 247 Abejotinos pirkėjų skolos XX Lt Debetas 249 Nurašyta beviltiškų prekybos skolų dalis (-) XX Lt Kreditas 5440 Per daug nurašytų beviltiškų prekybos skolų atkūrimas XX Lt Kaip matote, šioje sudėtinėje korespondencijoje yra vienu įrašu mažiau negu nagri­nėtoje todėl, kad šiuo atveju nereikia atkurti pirkėjų įsiskolinimo sąskaitoje Nr. 240 Pirkėjai. 20X2 m. jis kaip abejotinas buvo iškeltas į sąskaitos Nr. 247 Abejotinos pirkėjų skolos debetą, o dabar nurašo­mas per šios sąskaitos kreditą, debetuojant sąskaitą Nr. 27 gauta iš pirkėjo abejotina laikyta pinigų suma. Dažniausiai netikėtai sumokamos skolos, kurios dar nebuvo nurašytos iš sąskaitos Nr. 247 Abejo­tinos pirkėjų skolos debeto, nes aptartoji korespondencija D 249 - K 247 atliekama tik tada, kai užtikri­nama, jog skola nebus padengta. Jei vis dėlto sumokamas visiškai nurašytas įsiskolinimas ar jo dalis, gautąją sumą reikia atkurti, aptariamą sudėtinę sąskaitų korespondenciją papildant dar vienu įrašu: Debetas 247 Abejotinos pirkėjų skolos XX Lt Kreditas 249 Nurašyta beviltiškų prekybos skolų dalis (-) XX Lt Šitokiu būdu sąskaitoje Nr. 249 iš esmės atliekami atvirkšti įrašai nei pavaizduoti 1 schemoje, kai buvo registruojamas beviltiškų skolų sąnaudų nurašymas. Skirtumas tik tas, kad, taikant periodiškumo principą, nebegalima mažinti praėjusių metų beviltiškų prekybos skolų sąnaudų (20X2 m. atskaitomybė jau parengta!), todėl pripažįstama 20X3 metų pagaute. Iki šiol kalbėjome apie tiesiogini abejotinų skolų nustatymo būdą, kai abejotinais pripažįstami tam tikrų pirkėjų konkretūs įsiskolinimai. Tačiau ne visos įmonės gali iš anksto įvertinti kiekvieno pirkėjo įsiskolinimą. 1.3. Abejotinų skolų dydžio apskaičiavimas Daugelis įmonių turi tūkstančius ar net dešimtis tūkstančių smulkių pirkėjų. Ataskaitiniam laiko­tarpiui pasibaigus praktiškai nebeįmanoma įvertinti kiekvieno pirkėjo skolų sumokėjimo tikimybės. Tuomet finansinėje apskaitoje taikomi netiesioginiai abejotinų skolų vertinimo būdai. Dėl to, kad sudarant finansinę atskaitomybę kartais neįmanoma tiksliai nustatyti, kokios skolos nebus sumokėtos, būtina apytiksliai apskaičiuoti bendrą nesumokėtinų skolų sumą ir priskirti ją atitinkamo laikotarpio sąnaudoms. Suprantama, šie vertinimai gali gerokai skirtis nuo tikrovės. Prognozuojant optimistiškai nurašomi nuostoliai būna mažesni už realius, o suma, kurią įmonė gauna klientams sumokant skolas, didesnė nei laukiant pesimistinių rezultatų. Atitinkamai ir grynasis pelnas išvedamas didesnis, kai prog­nozuojama optimistiškai, nes prognozuojamos beviltiškų skolų sąnaudos būna mažesnės, Įmonės ap­skaitininkai šiuos apskaičiavimus atlieka remdamiesi ankstesniųjų metų patirtimi, turėdami galvoje ir dabartines ekonomines sąlygas. Pavyzdžiui, ekonominio nuosmukio laikotarpiais beviltiškų skolų nuos­toliai paprastai didesni nei ekonominio pakilimo metais. Tačiau, neatsižvelgiant į šiuos išorinius veiks­nius, prognozuojami abejotinų skolų nuostoliai turi būti kiek įmanoma realesni.5 Naudojami du netiesioginiai ataskaitinio laikotarpio abejotinų skolų dydžio apskai­čiavimo metodai: 1) procentų nuo neto pardavimų pajamų (pelno ataskaitos) ir 2) skolų amžiaus (balanso). Procentų nuo grynųjų pardavimų (pelno ataskaitos) metodas (angl. percentage ofnet sales method). Jį taikant abejotinos skolos nustatomos atsižvelgiant į pardavimų skolon apimtį ir į tai, kiek pirkėjų skolų buvo nesumokėta ankstesniais ataskaitiniais laikotarpiais. Pavyzdžiui, 20X6 metais grynieji įmonės pardavimai skolon sudarė 30 000 Lt. Tarkime, bevil­tiškų skolų sąnaudos per pastaruosius 5 metus buvo tokios, remiantis įmonėje sukaupta bendradarbiavimo su pirkėjais patirtimi, galima padaryti išvadą, jog apy­tiksliai 2,64% pardavimų pajamų „nevirsta pinigais", nes tokia lyginamoji skolų dalis nesumokama. 1 lentelė. Pardavimų pajamų neapmokėjimo analizė Metai Grynieji pardavimai skolon (Lt) Faktiškos beviltiškų skolų sąnaudos (Lt) Beviltiškų skolų sąnaudų procentas 20X1 22 000 500 2,27 20X2 23 000 700 3,04 20X3 26 000 600 2,31 20X4 26 000 650 2,50 20X5 28 000 850 3,04 Iš viso: 125 000 3300 2,64 Jeigu įmonė 20X6 m. pardavė skolon prekių už 30 000 Lt, galima daryti gana pagrįstą išvadą, kad už 792 Lt (30 000 Lt x 2,64%) parduotų prekių nebus sumokėta. Todėl net ir nežinant, kokie konkretūs pirkėjai gali nesumokėti įmonei, remiantis veiklos patirtimi, 20X6 m. sąnaudas reikėtų šia suma padidinti, taip pat sumažinti tais metais uždirbtą pelną. Tai atliekama tokia sąskaitų korespon­dencija: Debetas 6310 Beviltiškų prekybos skolų sąnaudos 792 Lt Kreditas 249 Nurašyta beviltiškų prekybos skolų dalis (-) 792 Lt 20X6 m., paaiškėjus konkretiems skolininkams, būtų atliekamos visos aptartos korespon­dencijos su konkrečių skolininkų sąskaitomis Nr. 240 ir Nr. 247. Kadangi šiuo metodu beviltiškų skolų sąnaudos vertinamos remiantis uždirbtų pajamų suma, jis vadinamas pelno ataskaitos metodu. Skolų sumokėjimo terminų (balanso) metodu (angl. accounts receivable aging method) abejotinų skolų sąnaudos nustatomos pagal pirkėjų įsiskolinimų terminus, sudarant vadinamąsias skolų amžiaus lenteles. Jį taikant, apskaitoje gautinos sumos grupuojamos pagal sumokėjimo ir vėlavimo sumokėti terminus. Jeigu pirkėjas neatsiskaitė laiku, tikėtina, kad jo skola ir nebus sumo­kėta, - kuo ilgiau vėluojama, tuo didesnė tikimybė, kad nebus sumokėta. Įmonės gautinos iš pirkėjų sumos, t,y. pirkėjų skolos, parodytos 1 lentelėje. Kiekvienas įsiskolinimas paprastai priskiria­mas vienai šių grupių: sumokėjimo terminas dar nepasibaigė, klientas pavėlavo sumokėti nuo l iki 30 dienų, nuo 31 iki 60 dienų, nuo 61 iki 90 dienų arba daugiau kaip 90 dienų.6 1.4. Įmonės pirkėjų skolų beviltiškumo pripažinimas Tarsi norėdama kompensuoti ištiso dešimtmečio ne­veiklumą, pradedant 2000-aisiais vyriausybė leido mažinti apmokestinamąjį pelną ne tik tais metais, bet ir anks­tesniais laikotarpiais atsiradusiomis beviltiškų skolų su­momis. Tačiau šitoks skolų priskyrimas apmokestina­mąjį pelną mažinančioms sąnaudoms yra ribojamas ke­leto veiksnių: • 2000 m. ir vėliau realizavimo pajamomis pripažin­tos sumos į beviltiškų skolų sąnaudas gali būti įskai­čiuotos praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo tų skolų atsiradimo (jų pripažinimo realizavimo paja­momis), jeigu tinkamai įrodomas jų beviltiškumas. • Iki 1995 m. gruodžio 31 d. atsiradusios ir vėliau tapusios beviltiškomis skolos negali būti įskaičiuojamos į mokestines sąnaudas, mažinančias apmokestinamąjį pelną. • Nuo 1996 m. sausio l d. iki 1999 m. gruodžio 31d. atsiradusios ir vėliau beviltiškomis tapusios skolos gali būti nurašomos į beviltiškų skolų sąnaudas po 1/5 sko­los dydžio 2000-2004 m. laikotarpiu. Jeigu skolos be­ viltiškumą pavyko įrodyti vėliau (pavyzdžiui, 2002 ar 2003 m.), tai jos suma į apmokestinamąsias sąnaudas galės būti nurašyta lygiomis dalimis, pradedant tais me­tais, kai buvo įrodytas skolos beviltiškumas. Supranta­ma, tokia nuostata valdžios pasiryžimo naikinti pelno mokestį kontekste atrodo labai keistai. Tačiau įmonės negali pažeisti šių taisyklių, nes už nepagrįstą skolų priskyrimą mokestinėms beviltiškų skolų sąnaudoms nu­matytos gana rimtos bausmės: skolos sumos įskaičiavimas į apmokestinamąsias pajamas, bauda ir delspinigiai už visą laikotarpį nuo apmokestinamojo rezultato su­ mažinimo beviltiška laikyta skolos suma. Tačiau įmonių vadovai, pripažindami beviltiškų sko­lų mokestines sąnaudas, turėtų elgtis labai apdairiai, kad nepažeistų valdžios nustatytų apmokestinamojo pelno apskaičiavimo taisyklių. 2 lentelė Įmonės pirkėjų skolų analizė Pirkėjų pavadinimai Visa skola (Lt) Sumokėjimo terminas dar nesuėjo (Lt) Sumokėti vėluojama nuo 1 iki 30 dienų (Lt) Sumokėti vėluojama nuo 31 iki 60 dienų (Lt) Sumokėti vėluojama nuo 61 iki 90 dienų (Lt) Vėluojama daugiau kaip 90 dienų (Lt) A, K, L 1000 1000 M, S, A 1600 1000 600 K, L, N 400 400 M, R 2100 2000 100 V, A, K 15 000 13 000 700 400 600 300 Iš viso: 20 100 14 000 3300 1400 1000 400 Šaltynis: 2001 03 15 VMI aiškinamasis raštas Nr. 08-02-2515 dėl LR finansų ministro 2000 12 29 įsakymo Nr. 351. Remdamasi sukaupta pardavimų ir skolų padengimo patirtimi, įmone skoloms nustato, kokia tikimybė, kad jos bus sumokėtos. Pavyzdžiui, aptariamos įmonės ekspertai mano, kad iš bendros skolų, kurių sumokėjimo terminas dar nesuėjo, sumos nebus sumo­kėtas 1%, o skolų, kurių sumokėjimo terminas suėjęs daugiau kaip prieš 90 dienų, nebus padengta 35%. Šituo remiantis parengiama 2 lentelė, kurioje apskaičiuojama bendra prognozuo­jamų beviltiškų skolų suma. 3 lentelė Prognozuojamos beviltiškų skolų sąnaudų sumos Vėlavimo laikas Skolų suma (Lt) Skolos nepadengimo tikimybe (%) Prognozuojama beviltiškų skolų suma (Lt) Sumokėjimo terminas dar nesuėjo 14 000 1,0 140 Vėluojama sumokėti 01-30 dienų 3300 2,0 66 Vėluojama sumokėti 31-60 dienų 1400 5,0 70 Vėluojama sumokėti 61-90 dienų 1000 20,0 200 Vėluojama sumokėti gi kaip 90 dienų 400 35,0 140 Iš viso: 20 100 616 Šaltynis: 2001 03 15 VMI aiškinamasis raštas Nr. 08-02-2515 dėl LR finansų ministro 2000 12 29 įsakymo Nr. 351. Apskaičiuotos 3 lentelėje sumos pagrindu beviltiškų skolų sąnaudos ir pačios abejoti­nos skolos apskaitos sąskaitose registruojamos bendra tvarka, kaip aptarta šiame po­skyryje. Kadangi beviltiškų skolų suma šiuo atveju apskaičiuojama remiantis pirkėjų įsiskolinimų sumomis, kurios atsispindi balanse, šis metodas ir vadinamas balanso metodu. Lyginant pelno (nuostolio) ataskaitos ir balanso metodus, galima pagrįstai teigti, kad balanso metodas tikslesnis, nes šiuo atveju bent apytikriai atsižvelgiama į pirkėjų įsiskolinimų sumą bei į tai, kiek laiko skola nesumokama. Todėl jį ir taiko daugelis laisvosios rinkos šalių buhalterių. Tačiau apskaičiuojant pelno ataskaitos metodu, nors ir ne tokiu tiksliu, reikia kur kas mažiau darbo, nes pakanka apskaičiuoti vieną- per ataskaitinį laikotarpį uždirbtų pajamų iš skolon parduotų prekių -sumą. Vis dėlto plačiai naudojantis skaičiavimo technika, taikytinas balanso metodas. Be to, kiekvie­na įmonė, nurašydama abejotinas skolas ir apskaičiuodama beviltiškų skolų sąnaudas, kuo tiksliau turėtų įvertinti bent jau svarbesnių pirkėjų pradelstus įsiskolinimus įmonei. Reikėtų pabrėžti, kad naujoji beviltiškų skolų sąnaudų pripažinimo maži­nančiomis apmokestinamąjį rezultatą tvarka ne tik sutei­kia įmonėms progą susigrąžinti senas skolas, bet ir kelia pavojų. Net maža tokių skolų įforminimo klaida ar netiks­lumas dėl joms priskaičiuotų baudų bei delspinigių gresia bankrotais įmonių, sugebėjusių išsilaikyti tada, kai skoli­ninkai negrąžindavo šimtatūkstantinių ar net milijoninių skolų. Juk mokesčių administratoriai verdiktus dėl jų pri­pažinimo beviltiškų skolų sąnaudomis gali paskelbti pra­ėjus ne vieneriems metams po apmokestinamojo pelno su­mažinimo, kai baudų ir delspinigių suma gali gerokai vir­šyti pačių skolų dydį. Tvarka, kaip ir kiti analogiški regla­mentai, nenumato galimybės įmonėms gauti Valstybinės mokesčių inspekcijos išvadas dėl konkrečių skolų nurašy­mo pagrįstumo. Tikrintojų išvados galbūt ne visuomet bus palankios: beviltiškų skolų sąnaudų pripažinimo tvarka -griežta, sudėtinga, o kartais ir paini, nors reglamentuoja iš esmės visus galimus šių sąnaudų pripažinimo atvejus. Apmokestinamąjį rezultatą ma­žinančių beviltiškų skolų sąnaudų pripažinimo skirtumus įmonėse le­mia ne tai, ar jos turi, ar neturi juri­dinio asmens teises, bei taikomas bendrųjų pajamų (įplaukų) pripaži­nimo būdas. Kadangi ši skola nebuvo pripažinta maži­nančia apmokestinamąjį pelną, tai jos suma turės (turėjo) būti atspindėta pelno mokesčio apy­skaitos 27 eilutėje Nurašytos beviltiškos skolos, mo­kestiniais metais nepripažintos beviltiškomis skolo­mis, įstatyme nustatyta tvarka. Vėliau jokių įrašų buhalterinės apskaitos sąskaitose atlikti nebe­reikės. Tokiu būdu turėtų būti nurašomos ne tik iki 1996 metų atsiradusios skolos, bet ir kitos beviltiškos skolos, atspindimos finansinėje ap­skaitoje, jeigu nesitikima įrodyti, kad šių sko­lų suma vėliau galės būti padidintos mokesti­nės sąnaudos. Reikėtų nepamiršti užregistruo­ti ir neterminuotų nukrypimų nuo pelno mo­kesčio sumos, nes apmokestinamasis pelnas šiuo atveju bus didesnis nei pelno (nuostolio) ataskaitoje išvestas pelnas prieš apmokestinimą. 1.4.1. Skolų pripažinimo tvarka, kai sutampa finansinės ir mokesčių apskaitos taisyklės Darbo autorius norėtų pabrėžti, kad tai palyginti retas atvejis vien dėl tos prie­žasties, kad mokestinės sąnaudos beviltiškų sko­lų suma dažniausiai gali būti didinamos praėjus vieneriems metams nuo tų skolų atsiradimo. Ši nuostata dažniausiai nepriimtina finansinės ap­skaitos požiūriu. Beje, ne tik dėl to, kad mokesčių apskaičiavimo tikslais skolos pripažįstamos vė­liau nei finansinėje apskaitoje. Labai dažnai gali­mas ir atvirkščias variantas, jeigu, pavyzdžiui, pir­kėjas įsipareigoja sumokėti už prekes daugiau nei per metus. Tačiau kartais finansinės ir mokesčių apskaitos taisyklės sutampa. Taip būna pirmiau­sia skolininko mirties (jo paskelbimo mirusiu), bankroto arba likvidavimo atvejais, nes tada mo­kesčius reglamentuojantys norminiai aktai nerei­kalauja laukti metų nuo skolos susidarymo mo­mento, kad būtų galima pripažinti beviltiškų sko­lų sąnaudas. Tarkime, 2000 metais pirkęs iš įmonės pre­kes ir su ja neatsiskaitęs pirkėjas bankrutavo, bankroto faktas patvirtintas dokumentais, atitin­kančiais Skolų beviltiškumo ir pastangų šioms sko­loms susigrąžinti įrodymo bei beviltiškų skolų sumų apskaičiavimo ir pranešimo apie beviltiškas skolas tvarkos reikalavimus. Šiuo atveju beviltiškų skolų, sąnaudos finansinėje ir mokestinėje apskaitoje bus apskaičiuojamos vienodai. Pirmiausia, įta­rus pirkėjo bankrotą, įmonės buhalterija visą sko­lą turi iškelti iš sąskaitos Nr. 240 Pirkėjai (sąskai­tą Nr. 247 Abejotinos pirkėjų skolos: D (debetas) 240 Pirkėjai K (kreditas) 247 Abejotinos pirkėjų skolos Svarbu suprasti, kad tokiam įrašui nereikia ypatingų įrodymų. Įrašas atliekamas buhalterinės pažymos pagrindu, jo priežastis gali būti ir straipsnis vietinėje spaudoje ar netgi nuogirdos, nes toks įrašas nieko nekeičia finansinėje apskai­toje, ką jau kalbėti apie mokesčių apskaičiavimą. skola iki mokestinio laikotarpio buvo įtraukta į įmonės - mokesčio mokėtojos pa­jamas. Apmokestinamo pelno sudėtį apibrėžia Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 11 straipsnis. 11 straipsnis. Ištrauka iš Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!