Technikos pažangos poveikis personažo moralei (rašinio lentelė)

Technikos pažangos poveikis personažo moralei Pagrindinė mintis. Visgi dauguma XX a. lietuvių rašytojų įžvelgia neigiamą technikos pažangos ir visuomenės modernėjimo poveikį žmogui. Pavyzdžiui, Marius Katiliškis romane „Miškais ateina ruduo“ parodo, kad technikos pažangos sukeltas žmogaus ir gamtos ryšio praradimas priveda prie individo moralinės degradacijos. O Antanas Škėma romane „Balta drobulė“ vaizduoja meniškos prigimties žmogų, kuriam vienintelis būdas atitrūkti nuo autentiškumą naikinančios industrinės visuomenės tvarkos yra beprotystė. Teiginys Visų pirma, XX a. II pus. išeivijos rašytojas Marius Katiliškis romane „Miškais ateina ruduo“ atskleidžia, kad technikos pažanga, priverčianti žmogaus ir gamtos ryšį nutrūkti, priveda prie individo moralinės degradacijos. Kontekstas Emigravus į JAV, Katiliškiui buvo svetimas didmiesčio gyvenimas. Ieškodamas ramybės ir artimesnio ryšio su gamta, nusipirko sklypelį Čikagos užmiestyje Lemonte, pats pasistatė namą, prisodino medžių ir įsikūrė sodyboje. Pasijuto arčiau žemės. Pasak literatūros kritiko Rimvydo Šilbajorio, kol žmogus neprievartauja gamtos, nesistengia jos paveikti, tol ir pats jaučiasi tvirtas. Pradėjęs keisti gamtą, irgi neišvengiamai ima keistis, dažniausiai rieda žemyn, menkėja ir išsigimsta, o „tada jau lauk nelaimės“. Argumentai Tokios idėjos yra perteikiamos Mariaus Katiliškio romane „Miškais ateina ruduo“. Romane gausu modernėjančios tarpukario Lietuvos vaizdų. Mažame Virsnių kaimelyje prasideda dinamiški pokyčiai: vykdoma žemės reforma, nutiesiamas vieškelis, vyksta miško kirtimo, pelkių sausinimo, upės vagos platinimo darbai. Tačiau kartu pasikeičia ir žmogaus požiūris į gamtą: nuo jos yra atitolstama, ji yra išnaudojama, tampa pasipelnymo šaltiniu. Todėl žmogaus ir gamtos ryšys nutrūksta. Individas praranda dvasinę pusiausvyrą, vidinę harmoniją. Dėl šios priežasties jis morališkai degraduoja – nesugeba kontroliuoti geismo ir gaivališkos prigimties. Būtent tokia yra Monika Doveikienė (gamta jai atrodo svetima ir bauginanti, gyvenimas tarpmiškėje prilygsta kalėjimui, ji galvoja tik apie savo gerovę). Baigusi aukštesniąją pienininkystės mokyklą, ji atvyksta į Virsnių kaimą. Čia ji neketina ilgai užsibūti, tačiau tėvų paskatinta išteka už Petro Doveikos – turtingo, bet garbaus amžiaus Basiuliškių sodybos šeimininko. Visgi net ir tapusi Doveikiene Monika nesijaučiau laiminga (jų nejungia nei kūniškas, nei dvasinis ryšys). Juk už Petro Doveikos ji išteka tik iš išskaičiavimo – dėl jo turto, norėdama išsivaduoti iš skurdo ir gyvenimo pilkumos. Ji visą gyvenimą „darė tai, ko nenorėjo“, „ėmė tai, ką skyrė kiti“. Todėl Monika su tokia gaivališka jėga pasisavina sau Tilių, Doveikos pasamdytą darbininką („Pačiame vidudienyje ji atėjo pas jį. Įsiveržė kaip vėjo blūškis, ir padvelkė baisia kaitra.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!