Tautosakinio bernelio ir Girdvainio lyginimas

Kazio Borutos žymiausia apysaka yra "Baltaragio malūnas", parašytas vokiečių okupacijos metais (1945) Vilniuje. "Baltaragio malūnas" - tai kūrinys apie liaudies dvasinį grožį, parašytas pasinaudojant tautosakinių dainų, pasakų motyvais, tačiau kartu išlaikant ir tikrovišką pagrindą. Kurinyje galima pastebėti daug lietuvių liaudies dainų, pasakų, padavimų ir kitų kūrinių motyvų. Kazio Borutos tikslas, rašant šią knygą, buvo sukurti lietuvišką epą.
Mokykloje teko skaityti kūrinių, kuriuose minimas ir plačiai aprašomas tautosakinis bernelis. Bernelis vaizduojamas darbštus, šviesių plaukų vaikinas.
Kątik perskaitėme Kazio Borutos apysaką ,, Baltaragio malūnas“apie- liaudies dvasinį grožį ir išdidumą, parašytas pasinaudojant pasakų motyvais, tačiau kartu išlaikant ir realų, tikrovišką pagrindą Šio kūrinio vienas iš pagrindinių veikėjų- Girdvainis primena tautosakinį bernelį, todėl šio referato tikslas yra dar netyrinėta tema- palyginti Kazio Borutos „Baltaragio malūno“ veikėjq Girdvainį su tautosakiniu berneliu.
2
Girdvainio ir bernelio palyginimas
Lietuvių liaudies dainose svarbią vietą užima bernelis. Bernelis vaizduojamas šviesių plaukų, melsvų akių vaikinas. Jis nešiojasi šveitrų kardelį, dėvi trumpą švarką su sidabro pentinėliais. Dainose bernelis lyginamas su ąžuolėliu, dobilėliu:
„- Brolužėli dobilėli,
Balnokie žirgelį,
Josiu, josiu pažiūrėti,
Kaip ją vinčavoja“
,, Augo girioj ąžuolėlis,
Pas tėvelį sūnatėlis”
,,Štai ir atjojo bernelis,
Ir atjojo bernužėlis,
Baltas gražus dobilėlis,
Dobilas, dobilas.”
Jis visuomet lydimas žirgu :
,,Aš papuošiu žirgo galvą pinavijom,
Apkaišysiu pavadėlį žaliom rūtom.
Ir valdovui tartum tėvui,
Nusiėmęs kepurėlę,
Nusilenksiu.”
,,Vai žirge žirge,
Žirgeli mano,
Ar nuneši mane jauną
Per pusantros valandėlės
Šimtą mylių?”
,,Balnokim, broliai žirgus,
Reiks karan joti. “
,, Jojo bernelis, žirgo girdyt
Sustok, palauk, mergužėle, duok
žirgui vandens”
Šioje Kazio Borutos apysakoje Jurgis Girdvainis vaizduojamas su obuolmušiais žirgais. Tuos žirgus jam mirdamas paliko tėvas ir įsakė juos saugoti kaip savo akį. Girdvainis labai rūpinosi savo žirgais, nes jie buvo visas jo mandrumas ir pasididžiavimas.
Kitaip nei liaudies dainose, Girdvainis aprašomas kaip šaunus, išdidus ir mandras, skriejantis per gyvenimą obuolmušiais žirgais į visas keturias puses. Dėl savo mandrumo niekaip negalėjo sau mergos susirasti, nors buvo apvažiavęs su piršliu septynias mylias aplinkui su savo geriausiais žirgais.
3
Girdvainio meilė
Girdvainis buvo ,,šaunus ir išdidus jaunikis, kuris niekaip negalėjo sau mergos susirasti”, kuri...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!