Tas pats siužetas, tragedija kita: Aischilas "Choėfora" ir Sofoklio "Elektra"

Aischilo „Orestėjos“ ir Sofoklio „Elektros“ tragedijų siužetas yra toks pats – pasakojami įvykiai, po Agamemnono nužudymo, kuomet jo sūnus Orestas sugrįžta atkeršyti savo motinai Klitaimnestrai ir jos meilužiui Egistui už šią žmogžudystę. Oresto sesuo Elektra karštai palaiko brolio veiksmus ir ketinimus. Šių tragedijų pagrindas – mitas apie Pelopo giminę, per amžius slegiamą baisaus prakeiksmo. Nepaisant to, kad šių tragedijų siužeto linija yra tokia pati, pačios tragedijos yra net labai skirtingos.
Pirmiausiai reikėtų aptarti, kieno tragedijos yra akcentuojamos. Taigi, pradedant nuo pirmosios tragedijos, „Choėforos“, kuri yra trilogijos „Agamemnonas“ antroji dalis, joje išryškinami Agamemnono sūnaus Oresto išgyvenimai, mintys ir planai. Tai jo tragedija, kadangi kūrinio pabaigoje jo laimę už pagaliau įvykdytą kerštą nustelbia prasidėjusios kančios (Orestui pradėjo vaidentis eriniuos, jam sutriko protas). Orestas daug išgyveno: buvo atskirtas nuo šeimos (Klitaimnestra tvirtino jį išsiuntusi geram šeimos draugui, kad jo nenužudytų sąmokslininkai, Agamemnonas tuomet dar buvo Trojos kare), tikra jo motina, susidėjusi su meilužiu, nužudė tėvą, sesuo Elektra buvo išnaudojama. Galų gale, sugrįžęs po kelių metų, jis įvykdo savo užmojus. Jo sesuo Elektra čia nėra itin akcentuojama, jos išgyvenimai atskleidžiami minimaliai. Orestas seserį sutinka prie tėvo kapo, papasakoja savo ketinimus, o ši, jam pritarusi, dangsto jį ir padeda jam. Visgi, šios tragedijos pabaiga, kaip ir pridera tokiam žanrui, yra nelaiminga, dramatiška – ji baigiasi Oresto kliedesiais.
O štai Sofoklio „Elektroje“ akcentuojami kito veikėjo išgyvenimai – Elektros. Ji skundžiasi savo sunkia dalia be vyro ir vaikų, be mylimo tėvo ir brolio, motinos išnaudojimu ir tuo, kad Orestas netesi savo pažado sugrįžti ir atkeršyti už Agamemnono nužudymą. Elektra laikoma uždaryta namie, Egistas jos niekur neišleidžia. Čia taip pat atsiranda dar viena svarbi persona – Elektros ir Oresto sesuo Chrisotemidė, kuri, priešingai nuo Elektros, paklūsta motinai, vaidina nuolankią ir įkalbinėja savo seserį elgtis taip pat. Elektra čia vaizduojama labai motiniška, globėjiška, kadangi ji pasakoja pati augūnus Orestą („Choėforose“ Orestą...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!