Tarptautinės teisės principai

8. žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių;
9. sienų neliečiamumo;
10. teritorijos vientisumo;
11. nusiginklavimo.
2. TARPTAUTINIŲ GINČŲ TAIKAUS SUREGULIAVIMO PRINCIPAS
Tarptautinėje teisėje ir anksčiau buvo normų, numatančių ginčų, kylančių tarp valstybių sureguliavimą. 1907 m. 44 valstybių Hagos konferencijoje buvo priimta konvencija “Dėl tarptautinių ginčų taikaus sprendimo”.
Ginčų taikaus sureguliavimo principas susijęs su jėgos ir grasinimo jėga nenaudojimo principu ir reiškia valstybių pareigą ginčus tarp savęs spręsti taikiomis priemonėmis siekian, kad nebūtų keliama grėsmė tarptautinei taikai bei saugumui ir teisingumui.
Tarptautinės teisės doktrinoje dauguma autorių palaiko tarptautinio teisingumo teismo pateiktą ginčo difiniciją:
Ginčas – tai nesutarimas fakto ar teisės normos atžvilgiu, kai konfliktas tarp šalių interesų, tarp situacijos teisinio įvertinimo.
Dar ginčai skirstomi į: juridinius ir politinius.
3. NESIKIŠIMO Į KITŲ VALSTYBIŲ VIDAUS REIKALUS PRINCIPAS
Šis principas buvo paskelbtas Prancūzijos buržuazinės revoliucijos dokumentuose. Nepaisant valstybių savitarpio santykių, draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai, individualiai ir kolektyviai kištis į vidaus ir užsienio reikalus, priklausančius kitos valstybės vidaus kompetencijai. Šis draudimas apima gimkluotą kišimąsi, grasinimą tokiu įsikišimu, politinius, ekonominius ar kitus prievartos aktus, kuriais siekiama priversti tarnauti savo interesams įgyvendinimą kitos valstybės teisių būdingų jos suverenumui ir tokių būdu garantuoti bet kokius pranašumus, tiesioginės ir netiesioginės pagalbos teikimą teroristinei ar ardomajai veiklai, kuria siekiama nuversti smurtu kitos valstybės režimą.
Kištis į kitos valstybės reikalus neturi teisės ir tarptautinės organizacijos.
4. TAUTŲ LYGIATEISIŠKUMO IR APSISPRENDIMO
PRINCIPAS
Šio principo idėjos buvo skelbiamos pagrindinių buržuazinių revoliucijų, vykusių XVII – XVIII a., dokumentuose. Šio principo turinį sudaro visų tautų teisė laisvai, be kišimosi iš kitur, nustatyti savo faktinį statusą, vystyti ekonomiką, kulturą. Kiekviena valstybė turi gerbti šį teisę, bendrais ir pavieniais veiksmais prisidėti prie tautų lygiateisiškumo ir apsisprendimo principo įgyvendinimo. Tautų apsisprendimo teisės įgyvendinimo būdai yra suverenios ir nepriklausomos valstybės sukūrimas, laisvas prisijungimas prie nepriklausomos valstybės, susijungimas su ja arba kurio nors kito tautos laisvai pasirinkto politinio statuso nustatymas. Kiekviena valstybė turi susilaikyti nuo prievartinių veiksmų, tukdančių tautoms įgyvendinti jų teisę į apsisprendimą, laisvę...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!