Tarptautinės prekybos tendencijos Lietuvoje

Įvadas Darbo aktualumas. Lietuvos užsienio prekybos raida per pastaruosius nepriklausomus penkiolika metų buvo permaininga. Prisijungimas prie Pasaulinės prekybos organizacijos (PPO), pasirašytos laisvosios prekybos sutartys su daugeliu šalių, sudarytos sąlygos laisvam kapitalo judėjimui į ir iš Lietuvos, galiausiai įstojimas į Europos Sąjungą, teigia, kad mūsų valstybė tapo atviros ekonomikos šalimi. Atvirose ir nedidelėse šalyse ūkio augimui lemiamos reikšmės turi užsienio prekybos ir ypač eksporto plėtra. Palyginti su kitomis Baltijos šalimis, Lietuvoje užsienio prekybos paslaugų dalis yra mažesnė, todėl mūsų šalies ekonomika ypač priklauso nuo prekių eksporto. Darbo objektas. Užsienio prekybos tendencijos Lietuvoje. Darbo tikslas. Išanalizuoti 2006-2008 metų Lietuvos užsienio prekybos svarbiausius aspektus. Darbo uždaviniai: Ištirti pasirinkto makroekonominio rodiklio priklausomybę (BVP) nuo kitų makroekonominių rodiklių (eksporto ir importo): ◦ Aprašomoji statistika (lentelės, analizuojamų rodiklių grafikai, statistiniai indikatoriai (vidurkis, dispersija, standartinis nuokrypis)); ◦ Modeliavimas ir prognozavimas (vienmatis regresijos modelis, daugiamatis regresijos modelis). 1. Teotinė dalis Užsienio prekyba – tai prekyba su užsienio partneriais, apimanti prekių ir paslaugų eksporto ir importo operacijas, įskaitant prekių reeksportą bei reimportą ir atsakomąją prekybą. Dar palyginti nesenai užsienio prekyba buvo suvokiama kaip paprasta prekių ir paslaugų pasikeitimo tarp valstybių visuma. Šiuo metu tai nepalyginti sudėtingesnis fenomenas. Jis suvokiamas kaip tarptautinių integracinių prosesų svarbiausia sfera. Istoriniai duomenys teiga, kad Lietuvos teritorijoje vykę užsienio procesai siekia labai senus laikus. Buvo prekiaujama su Bizantija, Romos valstybe, Skandinavijos šalimis, Vakarų Europos kraštais. Užsienio prekybos ryšiai ypač suklestėjo Vytauto Didžiojo laikais. Didesnio dėmesio verta 1919- 1940 metais Lietuvos Respublikos vykdyta užsienio prekybos politika. Šiuo laikotarpiu mūsų krašto prekybos partneriai buvo daugiau kaip 50 šalių. Pirmaisiais nepriklausomos Lietuvos metais svarbiausias užsienio prekybos uždavinys buvo eksporto didinimas. Naujai valstybei, jos netvirtai ekonomikai savo prekėmis reikėjo užimti pasaulinėje rinkoje nors ir ne dominuojančią, bet ir ne paskutinę vietą. Prekybą tvarkančios įmonės įvairiomis priemonėmis stengėsi supažindinti kitas šalis su Lietuvos gaminais. Eksporto prekės iš Lietuvos daugiausia buvo išleidžiamos be muito mokesčių. Valstybė rūpinosi ne tik išplėsti eksporto apimtį, bet ir visoms pagrindinėms eksporto prekėms nustatė standartus, griežtai kontroliavo, kaip jų paisoma. Lietuvai tapus sudėtine TSRS dalimi, visos užsienio prekybos operacijos buvo vykdomos per centrines šios šalies įstaigas. Per daug nesigilinant į TSRS užsienio prekybos raidą galima konstatuoti, kad čia trūko dinamizmo ir lankstumo.Toks centralizuotas užsienio prekybos valdymas, suprantama, nebuvo efektyvus ir nedavė respublikai naudos, kurią galima gauti savarankiškai tvarkantis. Nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje pasikeitė ekonominė situacija. Liberalizavus santykius su užsienio šalimis, Lietuvos užsienio prekybos apyvarta su Vakarų Europos ir kitomis pasaulio šalimis ėmė sparčiai plėtotis. Vis intensyviau augančius Lietuvos užsienio prekybos rodiklius neplanuotai sustabdė 1998m rugpjūčio mėn. įvykusi Rusijos krizė bei rublio devalvavimas. Pagal tarptautinės prekybos statistikoje taikomą eksporto ir importo operacijų klasifikaciją eksporto operacijos apima: • šalyje pagamintų, užaugintų ar išgautų, taip pat anksčiau laikinai iš užsienio įvežtų ir papildomai apdorotų prekių išvežimą iš šalies; • reeksporto operacijos, t.y. anksčiau įvežtų iš užsienio (importuotų) ir papildomai neperdirbtų prekių eksportą. Pasitaiko, kai dėl kainų skirtumo prekės reeksportuojamos, net neįvežant jų į reeksportuotojo šalį. Reeksporto operacijos atliekamos parduodant prekes tarptautiniuose aukcionuose ir prekių biržose; • prekių iš laisvųjų ekonominių zonų ir muitinės sandėlių išvežimą į užsienį. Importo operacijos apima: • užsienio prekių įvežimo vidaus vartojimui, laikinojo prekių įvežimo perdirbti operacijas; • reimporto operacijas, t.y. anksčiau išvežtų į užsienį (eksportuotų) ir ten papildomai neperdirbtų prekių importą (reimporto operacijų pavyzdžiu gali būti užsienio partnerių grąžinamos išbrokuotos bei aukcionuose ar konsignacijos sandėliuose neparduotos prekės); • įvežimo į laisvąsias ekonomines zonas ir muitinės sandėlius operacijas. 2. Ekonometrinis tyrimas DUOMENYS Atsižvelgiant į mūsų temą, mes nutarėm paimti tokius rodiklius, kaip eksportas, importas ir BVP, nes šie rodikliai turi didžiausią įtaką užsienio prekybos tendencijoms Lietuvoje. Duomenys buvo paimti iš Statistikos Departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės svetainės. (http://www.stat.gov.lt/lt/) Metai Eksportas Importas BVP mln. Lt mln. Lt mln. Lt Sausis 2008 3753,0 5527,3 26235,545 Vasaris 4255,8 5815,6 25312,859 Kovas 4572,3 6620,5 24461,046 Balandis 5030,9 6687,1 25908,852 Gegužė 4712,9 6166,2 27100,312 Birželis 5143,6 6587,2 28604,244 Liepa 5298,2 6785,6 28965,49 Rugpjūtis 4992,8 6069,4 29635,405 Rugsėjis 5243,9 6653,1 29854,577 Spalis 4774,9 5900,8 28685,917 Lapkritis 4162,5 5127,7 28578,811 Gruodis 3536,6 4652,7 20980,983 Sausis 2007 3116,2 4339,6 20568,251 Vasaris 2929,9 4500,0 20256,5 Kovas 3608,8 4876,4 20 222,904 Balandis 3405,2 5091,2 21587,268 Gegužė 3729,9 5509,5 23987,263 Birželis 3806,9 5266,9 24 384,836 Liepa 3903,9 5396,9 24987,254 Rugpjūtis 3934,8 5332,6 25784,255 Rugsėjis 3723,9 5238,0 26 195,071 Spalis 3843,5 5353,6 26458,369 Lapkritis 3537,4 5496,1 27100,874 Gruodis 3652,0 5102,7 27 335,913 Sausis 2006 2736,9 3455,9 20 121,067 Vasaris 2876,5 3624,0 18572,988 Kovas 3461,5 4780,7 17 335,285 Balandis 3139,4 4002,0 18987,258 Gegužė 3610,9 4762,9 19987,289 Birželis 3384,7 4587,9 20 250,705 Liepa 3163,2 4218,1 20987,315 Rugpjūtis 3402,0 4838,5 21987,458 Rugsėjis 3461,3 4872,2 22 205,947 Spalis 3434,4 4728,3 20458,259 Lapkritis 3163,7 4847,4 23584,69 Gruodis 3053,8 4556,7 23 000,864 APRAŠOMOJI STATISTIKA Aprašomoji statistika – tai duomenų sisteminimo ir grafinio vaizdavimo metodai. Aprašomosios statistikos metodų taikymas yra labai svarbus statistinio uždavinio sprendimo etapas. Dažnai išsamus surinktos informacijos aprašymas bei duomenų grafikai leidžia daryti pagrįstas išvadas apie visos populiacijos nagrinėjamas savybes. Vienas iš didžiausių aprašomosios statistikos privalumų yra tai, kad ji leidžia koncentruotai užrašyti informaciją, esančią dideliuose duomenų masyvuose. Todėl aprašomoji statistika gali būti taikoma ir visos populiacijos duomenims apdoroti. Mes naudosime aprašomąją statistiką apdoroti eksporto, importo ir BVP duomenims. IMPORTAS IMPORTAS Mean 5204.758 Median 5115.200 Maximum 6785.600 Minimum 3455.900 Std. Dev. 845.8430 Skewness 0.182556 Kurtosis 2.583576 Jarque-Bera 0.460073 Probability 0.794505 Sum 187371.3 Sum Sq. Dev. 25040761 Observations 36 EKSPORTAS BVP Modeliavimas Koreliacijos koeficientai Koreliacijos koeficientas parodo, ar matuojamų kintamųjų tiesinė priklausomybė stipri. Eksporto ir importo ryšys stipriausias ir lygus 0.936932077082595. Vienmatis regresijos modelis Regresijos modelis – statistinis modelis, leidžiantis vieno kintamojo reikšmes prognozuoti pagal kito kintamojo reikšmes. Dependent Variable: EKSPORTAS Method: Least Squares Date: 05/18/09 Time: 20:34 Sample: 1 36 Included observations: 36 Variable Coefficient Std. Error t-Statistic Prob.   BVP 0.161033 0.020859 7.720111 0.0000 C -28.83717 503.9877 -0.057218 0.9547 R-squared 0.636753     Mean dependent var 3821.072 Adjusted R-squared 0.626069     S.D. dependent var 715.4093 S.E. of regression 437.4721     Akaike info criterion 15.05386 Sum squared resid 6506984.     Schwarz criterion 15.14183 Log likelihood -268.9694     F-statistic 59.60012 Durbin-Watson stat 0.796392     Prob(F-statistic) 0.000000 Regresijos modelis -28.83717+0.161033*BVP=eksportas Hipotezė apie koeficientą b lygybę 0. Žinodami koeficientų įverčių skirstinius, galime tikrinti statistines hipotezes apie pačių koeficientų reikšmes. Nulinė hipotezė atmetama jeigu p – reikšmė p

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!