Tarptautinės bankininkystės plėtros kryptys, to naudos ir pavojai

Įmonių internacionalizacijos procesas buvo intensyviai tyrinėjamas nuo 1960-ųjų metų. Dėl didėjančių tarptautinių kapitalų srautų, tiesioginių užsienio investicijų ir tarptautinės prekybos tuo metu pradėjo aktyviai plėtotis tarptautinė bankininkystė. Besivystančių rinkų šalyse tarptautiniai bankai veiklą pradėjo tik nuo 1990-ųjų metų pradžios po reikšmingų finansinių rinkų liberalizavimo ir patekimo į rinką kliūčių pašalinimo.
Bankų internacionalizacijos termino reikšmė skirtingais laikotarpiais buvo nevienoda. Pasak Aliber (1984), mažai bankų, kurie yra tikrai tarptautiniai, dauguma „tarptautinių“ bankų yra tik vidaus bankų filialai užsienyje. 1975 m. buvo tik 84 tarptautiniai bankai, kurie turėjo penkis ar daugiau filialus skirtingose šalyse (Aliber 1984). Edwards (1975) kaip tarptautinius apibrėžė tuos bankus, kurie veikia euro rinkose. Williams (1997) pateikė tokį apibrėžimą: „tarptautinė bankininkystė apima bankų veiklą tiek užsienio, tiek ir priimančiosios šalies valiuta“ (Willams, 1997, p. 73).
Bankų internacionalizacija nėra naujas reiškinys. 1913 m. buvo apie 2600 užsienio bankų filialų visame pasaulyje. Tuo metu dominuojantis internacionalizacijos veiksnys buvo kolonizacija, daugiau kaip 80 proc. šių filialų priklausė britų bankams. Trečdalį bankų turto Lotynų Amerikoje sudarė užsienio bankai ir daugiau nei pusę turto tokiose šalyse kaip Pietų Afrika, Turkija ar Kinija (Goldsmith, 1969). Laikui bėgant, finansinių priemonių naujovės, telekomunikacijos, informacinės technologijos, organizavimo naujovės ir vis sudėtingėjantys klientų poreikiai lėmė dramatišką bankininkystės, verslo ir klientų santykių transformaciją.
Darbo problema – kokios yra tarptautinės bankininkystės plėtros formos, ir kokią naudą (pavojus) ji atneša vietos bankų sektoriui.
Darbo objektas – tarptautinė bankininkystė.
Darbo tikslas – išsiaiškinti, tarptautinės bankininkystės veiklos formas, plėtros veiksnius bei nurodyti, kokie yra bankų veiklos užsienio šalyse ypatumai.
3. išsiaiškinti, kokie veiksniai lemia tarptautinių bankų stiprėjimą;
4. išanalizuoti tarptautinių bankų užsienio šalyje ypatumus (privalumai ir rizikos) bei pateikti užsienio bankų atnešamus pavojus vietos bankų sektoriui;
5. supažindinti su bankų konsolidacijos ir koncentracijos procesais;
6. pristatyti pagrindines tarptautinės bankininkystės naujoves – bankininkystę „be sienų“ ir elektroninę bankininkystę;
7. pateikti išvadas.
Darbo metodika: mokslinės literatūros, elektroninių dokumentų (straipsnių) turinio analizė.
1. TARPTAUTINĖS BANKININKYSTĖS VEIKLOS FORMOS
Bankus galime apibūdinti kaip...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!