Taksonomija praktikoje

Pagal M.Adansono principus visi duomenys, neišskiriant nė vieno požymio, turėtų būti panaudoti klasifikacijų kūrimui. Praktiškai,trūkstant laiko, dauguma taksonomistų priversti išsirinkti požymius. Daug diskusijų sukelia vertingiausių požymių parinkimas. Skaitmeninės taksonomijos atstovai mano, kad mes dar nepasiekėme tokios pakopos, kad tradicinius metodus išstumtų taksometriniai.
Ankstyvieji taksonomistai manė, kad kai kurie požymiai (ESMINIAI POŽYMIAI, nusakantys organizmo esminę kilmę) taksonomiškai svarbiausi. Tai buvo nustatoma dedukciniu metodu, dažnai atkreipiant dėmesį į svarbias ar esmines organų ar požymių funkcijas. Taip gaubtasėklių žiedai buvo laikomi esminėmis struktūromis: jie suteikė didelę požymių dalį, klasifikuojant augalus. Tokį taksonominį metodą propagavo botanikai A.Čezalpinas, A.P. Dekandolis, primenantį Teofrasto laikus.
Nustojus ieškoti esminių požymių, daug ginčytasi, kiek FUNKCINIAI POŽYMIAI, evoliuciškai veikiami stiprios atrankos, taksonomiškai svarbesni, nei nefunkciniai. XX amžiuje dauguma augalų taksonomistų išvengė aiškių funkcinių požymių, paveiktų evoliucinių procesų. Tuos požymius veikė konvergencija, paralelizmas, ypač greita divergencija, kas nėra geras visumos panašumo matas. Tokį poveikį atstovauja sukulentiškumas, pteridofitų ir plikasėklių indai, vainiklapių nebuvimas ar suaugimas. Šie požymiai griežtai atmetami, kaip turintys mažą taksonominę vertę. To pakanka taksonomistams, ypač siekiantiems sukonstruoti filogenetinę klasifikaciją, ko negalima pasakyti apie fenetinės sistemos kūrėjus. Nepaisant to, dauguma augalų taksonomistų laikosi tokio požiūrio, nekreipiant dėmesio į keleto jaunų mokslininkų pastangas. Pastangas parodyti, kad nėra išankstinio pagrindo funkciniams požymiams aprašant suteikti didesnę ar mažesnę vertę.
Per daug kreipti dėmesio į matomą taksonominių požymių funkcinę reikšmę pavojinga. Ypač, kai nežinoma, ar aptariamieji požymiai yra – nėra adaptyviniai. Bet požymis, kuris, kaip atsakas į evoliucinį spaudimą, aiškiai išsivystė daugiau nei kartą, privalo būti laikomas ribotos vertės, nusakant tiek fenetinius, tiek filetinius ryšius.
Nors žiedai nenagrinėjami kaip “esminiai”, taksonomiškai ypač svarbūs požymiai, jie dar suteikia didžiąją informacijos dalį, pateikiamą gaubtasėklių taksonų diagnozėje. Tai lemia didesnis žiedų, nei kitų organų, konservatyvumas. Dažnai teigiama, kad endomorfiniai vegetatyviniai požymiai konservatyvesni, nei egzomorfiniai.
KONSERVATYVŪS ORGANAI ar POŽYMIAI yra tie, kurie turi tendenciją išlikti santykinai nepakitę per ilgą evoliucijos laikotarpį. Artimai giminingų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!