Taikomosios biologijos praktiniai darbai

biologinės sistematikos principus.
Priemonės: schemos, paveikslėliai, sąsiuvinys, pieštukai, liniuotė.
daug neaprašytų augalų, bestuburių gyvūnų, kerpių rūšių.
1 lentelėje pateiktas žinomų rūšių skaičius pasaulyje atskirose kategorijose. Didžiausia rūšių
įvairovė yra vabzdžių grupėje (apie 1 mln. rūšių).
1 lentelė. Dabartinis aprašytų organizmo rūšių skaičius (IUCN, 2010)
Kategorija Rūšių skaičius
Stuburiniai gyvūnai
Žinduoliai 5 490
Paukščiai 9 998
Ropliai 9 084
Varliagyviai 6 433
Žuvys 31 300
Viso stuburinių 62 305
Bestuburiai gyvūnai
Vabzdžiai 1 000 000
Moliuskai 85 000
Vėžiagyviai 47 000
Koralai 2 175
Voragyviai 102 248
Kiti 68 827
Viso bestuburių 1 305 250
Augalai
Dumbliai (žaliadumbliai, raudondumbliai) 10 134
Samanos 16 236
Plikasėkliai 1 021
Žydintys augalai (gaubtasėkliai) 281 821
Sporiniai induočiai 12 000
Viso augalų 321 212
Kita
Kerpės 17 000
Grybai 31 496
Rudadumbliai 3 067
Viso 51 563
VISO 1 740 330
2
Organizmų inventorizacija tęsiasi ir kasmet rūšių sąrašas pasipildo gausybe rūšių. Dėl šios
priežasties manoma, kad pasaulio biologinė įvairovė susideda iš maždaug šešis kartus didesnio
rūšių skaičiaus nei patikrintų ir taksonomiškai revizuotų rūšių yra dabar.
Tokioje didelėje įvairovėje neįmanoma būtų susigaudyti. Tuo tikslu organizmai grupuojami,
suskirstant juos į atskiras grupes. Sistematika yra organizmų įvairovės ir ryšių tarp jų nustatymo
mokslas. Pagrindinis sistematikos tikslas – nustatyti visas evoliucinio gyvybės medžio šakas,
patvirtinti evoliucinius pokyčius ir aprašyti kiek galima daugiau rūšių.
Sistematikai siekia atkurti visą evoliucinių įvykių seką, įskaitant populiacijų išsiskyrimą į
skirtingas linijas ir organizmų požymių pokyčius, susijusius su šiais šakojimosi įvykiais bei
periodais tarp šakojimosi. Antrasis, bet pagrindinis sistematikos mokslo tikslas – perteikti šias
žinias tokioje klasifikacijos sistemoje, kuri leistų susiorientuoti pasaulio gyvybės įvairovėje.
Evoliucinių įvykių sekos informacija yra nagrinėjama sistematikų, kurie atkuria filogenetiką –
organizmų grupės evoliucinę praeitį. Norint nustatyti ryšius, konstruojamos kladogramos
(evoliucijos medis arba filogenetinis medis). Kladograma – būdas pateikti numanomus ryšius tarp
organizmų. Ji turi du struktūrinius elementus. Pirmasis apytiksliai parodo, kuriuo laikotarpiu
išsiskiria dvi organizmų grupės; antrasis – kokios grupės išsivystė, joms atsišakojus nuo bendro
protėvio. Kiekviena grupė (šaka) apibūdinama vienu ar keliais naujai įgytais požymiais, kurių
tolimesni giminaičiai neturi. Taigi, organizmai skirstomi pagal požymius, bet faktiškai du
organizmai gali turėti daugelį tokių pačių požymių ir nebūti tos pačios grupės nariais. Pavyzdžiui,
medūza, jūros...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!