Svirnai statybose

Liaudies buityje svarbią reikšmę turi įvairių tipu masinės statybos ūkiniai ir gamybiniai trobesiai, dažnai pasižymintieji specifiniais vidaus įrengimais, konstrukcijomis, neretai skirtingomis architektūrinėmis formomis, proporcijomis ir išraiškos priemonėmis. Šių trobesių architektūra padeda geriau pasekti lietuvių liaudies statybos raidą skirtingų paskirčių pastatuose, nustatyti jų tarpusavio ryšius ir ypatybes.
Ūkiniai ir gamybiniai pastatai daugiausia buvo mediniai.
Jų statybos meistrai buvo vietiniai žmonės, mokėję šiuose trobesiuose racionaliai suderinti gamybos technologines ypatybes su specifinėmis architektūrinėmis išraiškos priemonėmis.
Šaltoko klimato sąlygomis sandariai ir gerai konstruktyviai įrengtas gyvenamasis būstas buvo labiausiai reikalingas pastatas. Kitų paskirčių pastatai gausėjo, sąlygojant tuometiniams ekonominiams-socialiniams veiksniams, ūkio gyvenimo formoms. Plintant gyvulininkystei, pradėta statyti tvartai gyvuliams. Intensyvėjant žemdirbystei, atsirado jaujos, vėliau ir kluonai. Pagausėjus žemės ūkio gaminių – grūdų, plito svirnai. Lietuvoje yra aiškios trys kaimo ūkinių trobesių grupės: 1) pastatai grūdams, maisto produktams, daržovėms, vaisiams laikyti (svirnai, viralinės, sandėliai) ; 2) pastatai gyvuliams ir paukščiams (tvartai, paukštidės); 3) trobesiai grūdinėms kultūroms apdoroti, šiaudams bei šienui laikyti (jaujos, kluonai, daržinės, žardinės).
Šios pastatų grupės, be konstrukcinių bendrybių, turi daug skirtumų funkcinėse ir architektūrinėse formose. Vieni iš jų (pavyzdžiui, svirnai) yra labai įvairūs ir architektūriškai-meniškai vertingų formų kiti- labai paprasti nesudėtingų konstrukcijų bei formų, bet gerai sutvarkyti funkciniu atžvilgiu.
Aš pasirinkau svirną, kaip lietuvių liaudies meno objektą susijusį su šeimos istorija. Svirnas užimdavo labai svarbų vaidmenį ūkininko gyvenime ir svarbią vietą sodyboje.
Tai grūdams laikyti pastatai , svarbūs švariojo kiemo užstatymo komponentai. Šiems pastatams vadinti lietuvių kalboje vartojami du žodžiai: svirnas ir klėtis, turintieji tą pačią reikšmę, bet skirtingai paplitę krašte.
Tyrinėjant svirno ir gyvenamojo būsto istorinį vystymąsi, susidarė dvi pažiūros: viena, svirnas buvo pirmasis gyvenamasis būstas iš kurio išsivystė tradicinis lietuvių gyvenamasis namas; antra, svirnas atsirado vėliau už gyvenamąjį namą, visą laiką jis buvo ūkinis pastatas ir tik atskirais momentais atlikdavo kai kurias gyvenamojo pastato funkcijas (buvo miegama, priimamas svečias). Mūsų klimato sąlygomis pastatas laikomas būstu, kai yra apšildomas ir...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!