Šviesos bangos ilgio nustatymas Niutono žiedais

 ŠVIESOS BANGOS ILGIO NUSTATYMAS NIUTONO ŽIEDAIS Darbo užduotis. Niutono žiedų optine sistema nustatyti monochromatinės šviesos bangos ilgį. Teorinė dalis. Klasikinis vienodo storio interferencinių juostų pavyzdys yra Niutono žiedai. Niutono žiedų optinę sistemą sudaro tam tikro kreivumo spindulio R plokščiai iškilas lęšis, padėtas ant stiklinės plokštelės (1.6 pav.). Vienodo storio juostų interferencinį vaizdą galima stebėti nuo oro sluoksnio, kurį sudaro plokštelė ir ją liečiantis taške A plokščiai iškilas lęšis. Stebint atsispindėjusią šviesą, interferencinio vaizdo centre bus matomas minimumas (tamsi dėmė), nes lęšio ir plokštelės lietimosi taške A, susidaro nykstamai plonas oro tarpelis (jo storis yra žymiai mažesnis už šviesos bangos ilgį). Dėl to netenkama pusbangės. Aukštį D taške (1.6 pav.), iš kur išeina 1’ ir 2’ spinduliai, pažymime raide h, t.y. DE = h. Sakykime, kad oro sluoksnio, plokštelės ir lęšio lūžio rodikliai yra: n0, n1 ir n2. 1’ ir 2’ šviesos spindulių nueitų kelių skirtumas  = 2hn0cosr  /2 Ženklas prieš /2 priklauso nuo to, kur (N taške, ar D taške) prarandama pusbangė. Jeigu lęšis ir plokštelė yra stikliniai, o jų sudaromas sluoksnis - orinis, t.y. n1 = n2 > n0; tada /2 lygtyje imamas su pliuso ženklu (kadangi pusbangės netenkama apatiniame oro sluoksnį ribojančiame paviršiuje). Spinduliui krintant statmenai, r  00 ir cos r  1. Laikydami, kad n0 = 1, gauname šią išraišką:  = 2h + /2. Sakykime, kad aukštis DE = h atitinka k-osios eilės minimumą, t.y. 2hk + /2 = (2k + 1) /2, kur k = 0, 1, 2,... ir DE = BF = hk . Tada k-osios eilės minimumo (tamsaus žiedo) spindulys AE = AF = rk. Iš stataus trikampio OBC (remiantis Pitagoro teorema) ir atsižvelgiant į tai, kad hk, 10-9 m Raudona k1= 6 1,783 3,865 1,0420 609 620 n1= 3 2,066 3,581 0,7575 k2= 5 1,864 3,781 0,9585 632 n2= 2 2,189 3,434 0,6225 Mėlyna k1= 6 1,900 3,727 0,9135 481 488 n1= 3 2,149 3,460 0,6555 k2= 5 1,970 3,650 0,8400 496 n2= 2 2,271 3,346 0,5375 Sutapdinę vertikalų brūkšnį su tų pačių eilių žiedų dešiniosios dalies viduriu, atskaitome mikroskopo padėtį td. 3. 2-ame punkte nurodytus matavimus atliekame su kitos spalvos filtru. Gautų matavimų rezultatus surašome į lentelę. 4. Pagal  = apskaičiuojame bangos ilgius. Išvados: Matavimai pavyko, apskaičiuoti bangų ilgiai sutampa ar labai artimi duotiems žinynuose. Literatūra 1. Javorskis B., Detlafas A. Fizikos kursas. - Vilnius: Mintis, 1975. - T.3. - P. 101 - 117. 2. Tamašauskas A., Vosylius J. Fizika. - Vilnius: Mokslas, 1989. -T.2. - P.142 - 150.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!