Šviesos atspindys, lūžimas, greitis, interferencija ir kiti šviesos reiškiniai

Šviesa yra elektromagnetinis spinduliavimas, kurio bangos ilgis yra matomas akiai.
Šviesos reiškinius nagrinėjanti fizikos dalis vadinama optika, o patys šviesos reiškiniai vadinami optiniais reiškiniais. Bendriausias optikos skirstymas yra į klasikinę ir kvantinę. Klasikinės optikos dėsniai seka iš Maksvelio lygčių. Jos pagrindiniai poskyriai yra geometrinė ir bangų optikos.
Krintanti į daiktus šviesa įgalina juos matyti ir orientuotis erdvėje. Šviesa be abejo turi energijos ir ją perneša erdvėje. Todėl būtina išnagrinėti šviesos reiškinius, kaip šviesos lūžimą, atspindį, greitį, stiprumą ir t.t. Kadangi energiją gali pernešti arba judantys kūnai, arba bangos, galimos dvi hipotezės apie šviesos prigimtį. Šviesos spindulius turi sudaryti arba srautas smulkiausių dalelyčių, I. Niutono pavadintų korpuskulėmis, arba sklindančios aplinka bangos.
Kalbant apie šviesos reiškinius būtina paminėti jos formas: interferenciją, difrakciją ir poliarizaciją. Įsigilinus į jas, bus lengviau suprasti kaip veikia šviesa įvairiuose kūnuose ir kur naudojami šie reiškiniai. Šiuos reiškinius tyrė ir daug prie jų prisidėjo labai garsūs fizikai, kaip Grimaldis, Hukas, Jungas, Arago, Briusteris ir kt.
Spektro pažinimas plėtėsi visą laiką, tačiau vienas žinomiausių ir įdomiausių yra regimasis spektras, kuris sudarytas iš įvairių spalvų paletės.
Šviesos reiškiniai mus lydi kasdien, su jais susiduriame kiekviename savo žingsnyje, todėl šie reiškiniai yra nepaprastai svarbūs žmogaus gyvenime.
Jau prieš daugelį metų žmogus pradėjo domėtis šviesos reiškiniais ir juos stebėti. Tačiau pirmosios mokslinės hipotezės apie šviesos prigimtį atsirado tik XVII a. Iki to laiko buvo atskleistos dvi įdomios šviesos savybės: vienalyte aplinka šviesa sklinda tiesiai; vienas šviesos pluoštas netrugdo sklisti kitam. Pirmąsias jau daugiau susistemintas ir apibendrintas žinias apie šviesos reiškinius ir jų aiškinimą senovės laikais užtinkame graikų filosofų raštuose. Viduramžiais Europoje optika vystėsi arabų mokslininkų pasiekimų įtakoje. Ją daugiausiai išvystė eksperimentinio mokslo skelbėjas R. Bekonas (1214 – 1294). Grimaldis (1618 – 1663) atrado šviesos difrakcijos reiškinį. Hukas (1635 – 1703) savo veikale ,,Mikrografija’’ (1665 m.) aprašo šviesos dikrakcijos ir interferencijos reiškinius.
XVIII a. atsirado labai svarbios dvi šviesos prigimties...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!