Lazerio šviesos difrakcija ir bangų ilgiai

Darbo tikslas: Nustatyti lazerio spinduliuojamos šviesos bangos ilgį, bei ištirti Fraunhoferio difrakcijos maksimumų intensyvumus tiesinėje difrakcinėje gardelėje, plyšyje ir Frenelio difrakciją plyšyje. Teorinė dalis: Šviesos difrakcija – tai reiškinys, kai šviesos bangos, sutikdamos mažas kliūtis, angas arba siaurus plyšius, pastebimai užlinksta. Skiriame du šviesos bangų difrakcijos atvejus: 1. Plokščiųjų bangų – Fraunhoferio difrakcija, 2. Sferinių bangų – Frenelio difrakcija Apšvietus tiesinę difrakcinę gardelę plokščiąja monochromatine banga, ekrane pasirodo difrakcinis vaizdas Žinant difrakcinės gardelės konstantą d ir nustačius k-tos eilės difrakcinio maksimumo kampą k iš difrakcijos maksimumo sąlygos apskaičiuojamas bangos ilgis: d*sin k =  k , k = 0,1,2, … Kai k = 0, k = 0, difrakcinei gardelei statmena kryptimi išsidėsto centrinis, intensyviausias maksimumas. Jo atžvilgiu išsidėsto aukštesniųjų eilių maksimumai, kurių intensyvumas didėjant k staigiai mažėja. Tada bangos ilgis:  = d sin k / k Darbo rezultatai: Lazerio bangos ilgio nustatymas Difrakcinės gardelės periodas d= 0,01 mm k ∆ xk, m L, m k k, nm , nm 0 0 0,65 0 1 0,085 0,65 3,65° 6,37 6,31 2 0,164 0,65 7,19° 6,25 Gardelės difrakcinių maksimumų paskirstymas: Difrakcinio maksimumo eilė k Pro fotovaržą tekančios srovės stiprumas Difrakcinio maksimumo padėtis skalėje, Xk , m Srovės stiprumų vidurkis, Ik , µA Tamsinės srovės stiprumas, It , µA Fotosrovės stiprumas, If , µA I′k , µA I′′k , µA -2 16 16,5 -0,082 16,25 10 6,25 -1 19 19,5 -0,041 19,25 9,25 0 33 34 0 33,5 2,35 1 18,5 18 0,041 18,25 8,25 2 15 14,5 0,082 14,75 4,75 Kokybinis difrakcinių intensyvumo pasiskirstymo Fraunhoferio difrakcijos plyšyje tyrimas: Fraunhoferio plyšys pastatytas atstumu L=37.5 cm. nuo ekrano. Keisdami plyšio plotą pastebime: Didinant plotą, tarpai tarp interferencinių maksimumų didėja. Mažinant plotą, tarpai tarp interferencinių maksimumu mažėja. Išvados: Nustatėme lazerio spinduliuojamų šviesos bangų ilgius, ištyrėme maksimumų apšviestumus plyšio difrakciniame vaizde Fraunhoferio difrakcijos atveju ir susipažinome su plyšio difrakciniu vaizdu Frenelio difrakcijos atveju. Stebint Frenelio difrakciją centre matėme tai minimumą tai maksimumą Naudota literatūra 1. Tamašauskas A., Vosylius J. Fizika. – Vilnius : Mokslas, 1989. T.2. – P.152-163 2. Javorskis B.,Detlafas A. Fizikos kursas. – Vilnius: Mintis, 1975. – T.3.– P.125-142, 410-421.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!