Sveikatos psichologijos samprata. Biopsichosocialinis sveikatos modelis
Sveikata – visiškos fizinės, psichikos ir socialinės gerovės būsena, o ne tik ligos ar negalios nebuvimas.
Sveikatos psichologija – ypatingas mokomųjų, mokslinių ir profesinių psichologijos disciplinos indėlių darinys, skirtas sveikatai išsaugoti, ligų prevencijai ir gydymui, etiologiniams bei diagnostiniams ryšiams tarp ligos ir sveikatos nustatyti, sveikatos priežiūros sistemai analizuoti ir tobulinti bei sveikatos politikai formuoti.
Sveikatos psichologija – šaka, skirta paaiškinti psichologinių procesų įtaką sveikatai, ligoms bei jų įveikai.
Sveikatos psichologijos tikslai apima du aspektus:
Teorijos supratimas, aiškinimas, plėtojimas ir tikrinimas.
Teorijos pritaikymas praktikoje.
Sveikatos psichologo funkcijos:
Psichologinių paslaugų teikimas pacientams/klientams.
Ligų prevencija.
Moksliniai tyrimai.
Psichologinis įvertinimas.
Elgesio keitimas.
Kt.
Sveikatos psichologijos tyrimų metodai:
Mokslinių tyrimų metodai (kiekybiniai, kokybiniai, eksperimentai, kvazieksperimentai).
Psichologo tyrimai, atliekami sveikatos priežiūros įstaigoje (anamnezė, asmenybės vertinimas, nuostatų vertinimas, diagnozės tikslinimo tyrimai).
Biomedicininis modelis
Biomedicininis modelis ligą aiškina organų funkcijų ar kūno sistemų sutrikimu. Pagrindinis dėmesys skiriamas biologiniams veiksniams: liga lokalizuojasi kūne. Modelis ignoruoja psichosocialinių faktorių įtaką žmogaus sveikatai, didesnė reikšmė skiriama ligai, o ne sveikatai.
Biopsichosocialinis modelis
Pradininkas – G.L. Engel 1977m.
Pasak šio modelio, pacientų su tokia pačia diagnoze ir laboratorinių tyrimų rezultatais ligos eiga ir prognozė gali skirtis. Dėmesys telkiamas ne į ligą, o į sergantį asmenį.
Sveikatą ir ligą lemia sąveika tarp:
Biologinių veiksnių (genetikos, organo funkcijos sutrikimų, lyties, amžiaus, traumų, kt.).
Psichologinių veiksnių (subjektyvaus suvokimo, asmenybės, gyvenimo būdo, kt.).
Socialinių veiksnių (šeimos, bendruomenės, socialinio palaikymo, kt.).
Žmogaus kūno sistemos
Nervų sistema
Neuronas – pagrindinis nervų sistemos funkcinis vienetas, nervinė ląstelė.
Neurono funkcijos – informacijos apie išorinės ir vidinės aplinkos pakitimus fiksavimas, apdorojimas, perdavimas, įsiminimas ir elgesio formavimas.
Glijos ląstelės atlieka neuronų atraminę ir maitinimo funkcijas.
Sinapsė – jungtis nerviniams signalams perduoti.
Neuromediatoriai – organizme susidarantys cheminiai junginiai, pernešantys nervinį impulsą tarp neuronų sinapsėse. Jie reguliuoja nervų sistemos funkcionavimą.
Nervų sistemos sandara
Nervų sistema: centrinė ir periferinė
Šį darbą sudaro 4413 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!