Sveikatos būklės vertinimas

Kontroliniai klausimai Ligonio padėtis, variantai, reikšmės 1. Aktyvioji a. Aktyvioji laisva – pacientas lasvai be jokių pastangų gali keisti savo kūno padėtį b. Aktyvioji priverstinė – pacientui pakeisti kūno padėtį reikia nemažai pastangų ir jam patogiausia viena kūno padėtis. ▪ Sėdimoji (astmos priepoliai, plaučių edemai, širdies astmai…) ▪ Gulimoji I. Gulimoji ant nugaros (peritonitas, apendicitas...) II. Gulimoji ant pilvo (stuburo ligos, kasos galvutės vėžys, pragulos...) III. Gulimoji ant šono (būdingas pacientams sergantiems kvėpavimo sistemos ligomis (sausasis pleuritas, pneumonija, plaučių infarktas, plaučių abscesas, pacientai dažniausiai guli ant nesveiko šono) ▪ Klūpimoji (eksudacinis perikarditas...) 2. Pasyvioji – pacientas pats negali pakeisti savoi kūno padėties (nesąmoningi pacientai,po insult, esant galūnių paralyžiams…) Sąmonės sutrikimas: priežastys, variantai, reikšmės. Sąmonės sutrikimo laipsniai: 1. Dezorientacija (pritemusi sąmonė) – su pacientu galima palaikyti pokalbį, tačiau į klausimus atsako pavėluotai, sutrikusi savivoka, laiko ir erdvės suvokimas. 2. Stuporas - pacientas giliai miega, o pažadintas nerišliai ir netinkamai atsako į klausimus. Vyzdžių ir kelių refleksai normalūs. 3. Soporas - miega neprižadinamai, tačiau vyzdžių ir kelių refleksai išlieka . 4. Koma - miega neprižadinamai. Vyzdžių ir kelių refleksai išnykę. Sąmonė gali sutrikti, pažeidus smegenis arba sutrikus gyvybiškai svarbių organų funkcijai. Pagrindinės smegenų pažeidimo priežastys 1. Smegenų kraujotakos sutrikimas 2. Smegenų traumos 3. Nuodingų medžiagų poveikis a. egzogeniniai toksinai – alkoholis b. endogeniniai toksinai – ketoacidozė, uremija 4. smegenų infekcijos 5. smegenų navikai Sergančiųjų kvėpavimo sistemos ligomis nusiskundimai. 1. Kosulys 2. Skrepliavimas 3. Kraujo atkosėjimas 4. Krūtinės ląstos skausmas Būdingi keturi skausmų tipai: a. Pleurinis Būdinga: i. Jaučiamas apatinėje krūtinės ląstos dalyje arba pažastyje ii. Neplinta iii. Sustiprėja giliai įkvėpiant, kosint, lenkiantis į sveiką pusę, susilpnėja gulint at sveiko šono iv. skausmui būdingas sausas refleksinis kosulys b. Užkrūtinkaulinis Būdinga: i. Vieta yra už krūtinkaulio ii. Jis būna gniaužiančio, deginančio pobūdžio iii. Ši skausmą sukelia tarpuplaučio organų pažeidimas (trachėjos, stemplės...) taip pat išeminė širdies liga c. Raumeninis. Stiprėja kosint, lenkiantis į sveiką pusę d. Neuralginis, jį sukelia tarpšonkaulinių nervų uždegimas. Būdingas plitimas pagal šonkaulius bei skausmingi taškai prie krūtinkaulio ir stuburo. 5. Dusulys 6. Švilpimas (švokštimas), birzgimas krutinėje 7. Karščiavimas Plaučių auskultacijos metu išklausomi patologiniai garsai, reikšmės. Galimi keturių tipų normalūs kvėpavimo garsai: 1. Bronchinis – skardus garsas, susidarantis gerklose. Girdimas ties trachėja iš priekio ir tarp menčių ties III-IV krūtinės slanksteliais. 2. Bronchovezikulinis. Girdimas priekyje ties I ir II tarpšonkauliniame tarpe, prie krūtinkaulio, taip pat nugaroje tarp menčių ties stuburu. 3. Vezikulinis – švelnus, žemas garsas. Jis girdimas visuose klausymosi taškuose išskyrus tuos taškus, kur girdimas bronchinis arba bronchovezikulinis kvėpavimas. 4. Trachėjinis garsas girdimas ties kakliniu trachėjos segmentu. Tai yra stiprus labai aukštas garsas. Patologiniai kvėpavimo garsai: 1. Susilpnėjęs vezikulinis kvėpavimas (susilpnėja dėl broncho okliuzija, skystis pleuros ertmėje, oras pleuros ertmėje, vienpusis diafragmos paralyžius...) 2. Sustiprėjęs vezikulinis kvėpavimas (pneumonija) 3. Išnykęs vezikulinis kvėpavimas (bronchiolių obstrukcijos gleivėmis sunkaus astmos priepuolio metu, oro pleuros ertmėje (pneumotoroksas), didelio skyscio kiekio pleuros ertmėje...) 4. Trukščiojantis kvėpavimas (pacientas netolygiai kvėpuoja) 5. Bronchinis kvėpavimas (ten kur jo neturėtu būti) a. Labai pagerėje garso plitimo sąlygos – plaučių audinio konsolidacija dažniausiai dėl pneumonijos b. sutrumpėja garso plitimo kelias kai plaučiuose susidaro ertmių sergant kavernine tuberkulioze, išsivalius plaučių abscesui. Bronchinis kvėpavimas girdisi tik tada kaip bronchas yra laisvas. 6. Bronchovezikulinis kvėpavimas (ten kur jo neturėtų būti). Šis kvėpavimas yra girdimas, esant vidutinio laipsnio plaučių audinio konsolidacijai – židininė pneumonija, išsivalanti skiltininė pneumonija. 7. Amforinis kvėpavimas. Primena garsą,kuris susidaro, pučiant į tuščia butelį. Jį galima išgirsti, sergant kavernine ir fibrokavernine tuberkulioze, išsivalius plaučių abscesui. Samprata apie kvėpavimo nepakankamumo sindromą Tai kvėpavimo būklė, kai neužtikrinama normali kraujo duju sudėtis (deguonies trūkumas, CO2 perteklius) arba kompensuojama sustiprėjusia kvėpavimo organu veikla. NK gali būti: 1. Ūminis. Prasideda arba progresuoja per kelias minutes, valandas ar dienas, gali išnykti arba pereiti į lėtinę formą. 2. Lėtinis. Progresuoja lėtai ir neišnyksta, prasidėjus komai gali būti mirties priežastis. Požymiai: 1. Dusulys – pagrindinis NK požymis 2. Tachipnėja – ankstyvasis NK požymis 3. Dalyvauja pagalbiniai kvėpavimo raumenys 4. Paviršinis kvėpavimas (būdingas restrikcinėms ligoms) 5. Centrinė cianozė 6. Priverstinė sėdimoji padėtis 7. Psichinis susijaudinimas 8. Galvos skausmas (kai dėl hiperkapnijos išsiplečia smegenų kraujagyslės) 9. Koma Priežastys: 1. Obstrukcinio arba restrikcinio tipo ventiliacijos sutrikimas 2. Duju difuzijos arba plaučių perfuzijos sutrikimas 3. Kvėpavimo centro slopinimas 4. Krūtinės ląstos patologija 5. Nutukimas arba nepakankama mityba Sergančiųjų širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis nusiskundimai, reikšmės. Širdies ir kraujagyslių sistemos patologijai būdinga: 1. Juntamas širdies plakimas Ligonis gali skųstis: a. Širdies permušimais, kurie atsiranda dėl ekstrasistolių; b. Dažnu, neritmišku širdies plakimu, kuris gali būti sąlygotas prieširdžių virpėjimo ar netaisyklingo prieširdžių plazdėjimo; c. Labai dažnu, ritmišku širdies plakimu, kuris gali staiga prasidėti ir staiga savaime praeiti-paroksizminės tachikardijos priepuolis; Saikingai padažnėjusi širdies veikla (sinusinė tachikardija); Saikingai retesnė širdies veikla (sinusinė bradikardija); Labai reta širdies veikla (atrioventrikulinė blokada, skilvelinis ritmas); 2. Dusulys Širdies dusulys gali būti kelių tipų: a. Nuolatinis(atitinkantis fizinį krūvį dusulys). Tikslinga nustatyti, ar dusulys yra patologinis, ar ne. Normoje – fizinio krūvio metu kvėpavimas padažnėja. Jei šis padažnėjimas labai didelis – jis suvokiamas kaip dusulys. b. Patologiniu vadinamas dusulys, atsirandantis saikingo fizinio krūvio metu (pvz. lipant į antrą į trečią aukštą); Jei anksčiau lengvai pakeliamas fizinis krūvis sukelia dusulį – toks dusulys laikytinas patologiniu. c. Ortopnoe - stipresnis gulint, palengvėja atsisėdus(būdinga kairiosios širdies nepakankamumui) d. Paroksizminis dusulys Skiriami 2 tipai: e. Paroksizminis naktinis dusulys – širdinė astma; Ūminis kvėpavimo nepakankamumas, kuriam būdinga dusulys, hiperventiliacija, sausi švilpaujantys karkalai su bronchospazmu. Širdinę astmą sukelia kairiojo skilvelio nepakankamumas. f. Plaučių edema. Sukelia ūminis kairiosios širdies nepakankamumas; Plaučių edema dažnai prasideda kosuliu ir gargimo jutimu gerklėje. Dusulio intensyvumo klasifikacija: g. I° - dusulio nėra; h. II° - dusulys atsiranda didelio fizinio krūvio metu; i. III° - dusulys žmogaus įprastinio fizinio krūvio metu; j. IV° - ramybės dusulys 3. Kosulys Gali atsirasti esant: a. Ūminiam kairiojo skilvelio nepakankamumui; i. Kardialinei astmai; ii. Plaučių edemai; b. Mitralinei stenozei ir dėl to atsiradus ūminiam kairiojo skilvelio nepakankamumui; c. Plaučių infarktui 4. Pabrinkimai. Būdingi galūnėms, o jei žmogus guli tai nugaroje. 5. Šlapinimosi sutrikimai: nikturija, oligurija Bendras šlapimo išskyrimo sumažėjimas ir jo padidėjimas naktį būdingas dešiniosios širdies ir visiškam nepakankamumui, edemoms; Nikturija atsiranda, nes gulint pagerėja kraujotaka, sumažėja kraujo sąstovis inkstuose ir išsiskiria daugiau šlapimo. 6. Sumažėjęs darbingumas, bendras fizinis silpnumas 7. Dešnės pašonės skausmas 8. Kojų skausmas (protarpinis šlubavimas) Jo priežastis yra kraujotakos nepakankamumas kojose, sumažėjus stambiųjų arterijų spindžiui (aterosklerozės plokštelė); Požymiai: a. Skausmo vieta blauzda, skausmas gali būti vienpusis ir abipusis; b. Jis nusakomas kaip traukuliai, spaudimas, gniaužimas; c. Plinta į pėdas; 9. Skausmas širdies plote Skausmų priežastys: a. Miokardo patologija: i. Krūtinės angina; ii. Miokardo infarktas; b. Aortos patologija- disekuojanti aortos aneurizma; c. Trachėja ir stambieji bronchai- tracheobronchitas; d. Pasieninė (parietalinė) pleura- pleuritas, perikarditas; e. Stemplė – stemplės spazmai (kardiospazmas), refliuksezofagitas; f. Krūtinės ląstos sienos patologija; g. Greta esančių organų patologija Skausmai dėl širdies ir kraujagyslių sistemos ligų skirstomi į 4 tipus: h. Išeminis širdies ploto skausmas (stenokardija arba krūtinės angina ar miokardo infarktas) • Priežastis – nepakankamas miokardo aprūpinimas deguonimi • Jaučiamas už krutinkaulio ar kairiau jo kartais epigastriume • Būdingas spaudžiantis, gniaužiantis skausmas • Plinta į kairį petį, ranką, apatinį žandikaulį • Atsiranda emocinio ar fizinio krūvio metu ar ramybėje • KA trunka iki 15-20 min MI – valandomis • KA praeina pailsėjus ar nuo nitroglicerino, MI – nepraeina • MI būdingas lydintis silpnumas ir mirties baimė i. Perikardialgija • Skauda už krūtinkaulio vidurinės dalies arba kairiau jo • Neplinta • Sustiprėja giliai kvėpuojant • Skausmas trunka ilgai – valandomis ar dienomis • Nitroglicerinas jo nesumažina, padeda analgetikai • Skausmas labai stiprus primenantis į peilio dūrį j. Stambiųjų kraujagyslių patologijos nulemti skausmai; i. Dėl plaučių arterijos embolijos ii. Dėl aortos atsisluoksniavimo k. Atipiniai krūtinės skausmai; l. Kardialgija • Skausmas duriantis • Miekur neplinta • Nitroglicerinas nepadeda • Tarpšonkaulinių nervų uždegimas Kraujagyslių tyrimas: pulso charakteristika, pulso deficitas. Arterijos čiuopiamos ir klausomos. Paviršiuje esančios arterijos ir apžiūrimos. A. radialis pulsas čiuopiamas abiejose rankose vienu metu. Nustačius kad jis yra vienodas (simetriškas) toliau čiuopiamas vienoje rankoje. Nustatomas: 1. Pulso ritmiškumas ir dažnis. A. radialis yra ritmiškas, simetriškas, 60-80 k/min. a. Saikingai padažnėjęs 80-100 k/min gana stabilus, adekvatus atliekamam fiziniam krūviui ir emocinei itampai, ritmiškas pulsas paprastai rodo esant sinusinei tachikardijai b. Saikingai dažnas 100-120 k/min arba daugiau adekvatus fiziniam krūviui ir emocinei itampai, ritmiškas pulsas dažnai taip pat rodo sinusinę tachikardiją c. Staiga labai padažnėjęs pasiekiantis 150 k/min ir daugiau ritmiškas pulsas rodo esant paroksizmine tachikardiją arba prieširdžių virpėjimą Kai pulsas neritmiškas , atliekamas sinchroninis pulso ir širdies tonu auskultacinis tyrimas, įgalinantis nustatyti vadinamąją pulso deficitą. d. Saikingai suretėjęs apie 50-60 k/min stabilus pulsas būdingas sisteminei bradikardijai, nors dažniausiai turėtų būti vertinamas kaip normalus. e. Labai retas 20-40k/min ir staiga atsiranda esant visiškai atrioventrikulinei blokadai ir kitiems laidumo sutrikimams. 2. Prisipildymas, vertinamas atsižvelgiant į kraujo bangos dydį ir priklauso nuo kairiojo skilvelio sistolinio tūrio Gali būti: a. gero b. vidutinio c. blogo prisipildymo d. labai blogo prisipildymo pulsas dar kitaip vadinamas siūliniu, jis rodo labai mažą širdies debitą ir būdingas dideliam kraujospūdžio sumažėjimui 3. Kietumas, vertinamas pagal jėgą, reikalinga pulso bangai perspausti, kraujo tėkmei tiriamąja kraujagyslę nutrukti. a. Normalus pulsas yra vidutinio kietumo b. Kietas pulsas būdingas arterinei hipertenzijai c. Minkštas pulsas hipotenzijai 4. Kvėpavimo įtaka, kvėpavimo įtaka sveikų žmonių pulsui yra maža – pulsas nedaug padažnėja gilaus įkvėpimo metu. Ryškus pulso padažnėjimas įkvėpus rodo respiracinę aritmiją, ji pranyksta nustojus kvėpuoti. Pulsas vadinamas paradoksiniu jei įkvėpimo metu pulso prisipildymas mažėja, o dažnis beveik nekinta. Paradoksinis pulsas atsiranda ir sergant sunkia plaučių emfizema. Kai širdies veikla neritmiška - skaičiuojame pulso deficitą. Tuo pat metu (sinchroniškai) išklausoma širdis bei čiuopiamas a.radialis pulsas ir yra skaičiuojami pulsinių bangų iškritimai. Respiracinė aritmija - ryškus pulso dažnėjimas įkvėpimo metu. Paradoksinis pulsas - jei įkvėpimo metu pulso prisipildymas sumažėja (taip pat ir AKS), o dažnis beveik nekinta (širdies tamponada). AKS matavimo technika, normatyvai, patologinės reikšmės Arterinis kraujospūdis (AKS) matuojamas spyruokliniu tonometru Kurotkovo metodu. Kategorija Sistolinis AKS Diastolinis AKS Optimalus 30 min.) angininis skausmas, jaučiamas už krūtinkaulio, beveik nesumažėjantis nuo nitroglicerino 2. ligonį išpila šaltas prakaitas 3. atsiranda bendras silpnumas, mirties baimė 4. gali kartu būti ir pykinimas, vėmimas EKG pakitimai: 1. ST segmento dislokacija – pažeidimas 2. Patologinio Q dantelio atsiradimas – nekrozė 3. T dantelio pokyčiai – išemija EKG miokardo infarkto raidos fazės: 1. Ūmiausia, praėjus kelioms minutėms, valandoms nuo MI pradžios. EKG –horizontalus ST segmento poslinkis aukštyn, teigiamas T, Q nepakitęs. 2. Ūmi, praėjus kelioms valandoms. EKG –sumažėja ar išnyksta R, atsiranda patologinis Q ar QS, išlieka ST segmento pakilimas. 3. Poūmė, praėjus daugiau savaitei. EKG –ST grįžta į izoliniją, atsiranda neigiami, gilūs T, Patologiniai Q ar QS nekinta. 4. Randas po persirgto MI, praėjus keliems mėnesiams. EKG –lieka patologiniai Q ar QS, ST segmentas izolinijoje, T dantelis teigiamas. EKG pakitimai, esant ūmiai miokardo išemijai 1. ST segmento pakilimas: naujai atsiradęs ST segmento pakilimas ≥0,2mV vyrams arba ≥0,15mV moterims V2-V3 derivacijose ir/ar ≥0,1mV kitose derivacijose 2. ST depresija ir T bangos pasikeitimai: nauja ST depresija ≥0,05 mV dviejuose gretimose derivacijose; ir/ar T bangos inversija ≥0,1 mV dviejose gretimose derivacijose su dominuojančia R banga ar R/S santykiu >1 Būdingi EKG pakitimai po buvusio miokardo infarkto 1. Q banga V2-V3 deivacijose ≥0,02sek ar QS kompleksas V2 ir V3 derivacijose 2. Q banga ≥0,03sek ir ≥0,1mV gylio ar QS kompleksas I, II, aVL, aVF derivacijose ar V4-V6 ar kitose gretimose derivacijose 3. R banga ≥0,04sek V1-V2 derivacijose ir R/S ≥1 su teigiama T banga (nesant laidumo sutrikimų) Miokardo infarkto lokalizacijos diagnostika 1. Priekinis pertvarinis (antereoseptalis) V1 V2 (V3) 2. Priekinis viršūninis (anteroapicalis) V2 V3 V4 3. Šoninis (lateralis) I avL V5 V6 4. Priekinis išplitęs (anteroseptalis-apicalis-lateralis) I avL V1-V6 5. Apatinis (inferior) II III avF ŪMI galimos komplikacijos: 1. 1. Aritmijos: a. skilvelinės ekstrasistolės, b. skilvelinė paroksizminė tachikardija, c. skilvelių virpėjimas, d. prieširdžių virpėjimas. 2. 2. Laidumo sutrikimai: a. II-III laipsnio atrioventrikulinė blokada b. Intraskilvelinio laidumo sutrikimai. c. Ūminė plaučių edema. d. Kardiogeninis šokas. e. Kairiojo skilvelio remodeliavimas. f. Širdies aneurizma. g. Širdies plyšimas. h. Insultai. i. Veninės trombozės. j. Autoimuninis perikarditas Gydimas: 1. nuraminti skausmą į veną opiatai (4-8 mg morfijaus) 2. deguonis (2-4 l/min -1) jei yra dusulys ar širdies nepakankamumas 3. intraveniniai beta – blokatoriai ar nitratai, jei opiatai nenumalšina skausmo 4. trankviliantai Samprata apie arterinės hipertenzijos sindromą Arterinė hipertenzija – širdies ir kraujagyslių ligų rizikos faktorius Arterinės hipertenzijos efektyvus gydymas sumažina: 1. Širdies ir kraujagyslių bei bendrą mirtingumą 2. Insulto riziką 35-40 % 3. Miokardo infarkto riziką 20-25 % 4. Širdies nepakankamumo riziką 50 % Arterinės hipertenzijos gydymo gairės 1. AH gydymo tikslas – pasiekti AKS 2000ml/24h a. Inkstų ligų metu mažėjant pabrinkimams b. Ūminio inkstų nepakankamumo poliurijos stadijai c. Cukriniam ir necukriniam diabetui d. Vartojant diuretikus e. Išgėrus daug skysčių 8. Šlapimo nelaikymas – CNS pažeidimai, traumos 9. Šlapimo susilaikymas – prostatos adenoma, CNS ligos, lytinių organų ligos Enuresis nocturna (nevalingas šlapinimasis naktimis) – psichinės traumos, brendimas, CNS pažeidimai Pabrinkimų priežastys, charakteristika. Nefritiniai: 1. veide, vokų srityje 2. rytiniai 3. simetriški 4. nepriklauso nuo fizinio krūvio Nefroziniai: 1. apatinėse galūnėse 2. simetriški 3. nepriklauso nuo fizinio krūvio Inkstų kilmės pabrinkimų atsiradimas aiškinamas šiais mechanizmais: 1. Vandens ir Na reabsorbcijos suaktyvėjimas distaliniuose inkstų kanalėliuose Sumažėjus cirkuliuojančio kraujo kiekiui skatinama aldosterono gamyba didėja Na koncentracija kraujo serume, suaktyvėja vandens reabsorbcija distaliniuose kanalėliuose. 2. Sumažėjusi baltymų koncentracija kraujo serume (būdinga nefroziniam sindromui) 3. Sumažėjusi glomerulų filtracija Normalus šlapimo tyrimas. Normalaus šlapimo ypatybės: 1. Paros kiekis maždaug 1-1,5 l 2. Normali diurezė 1ml/kg/val 3. Gelsvos spalvos (šlapimo spalva priklauso nuo koncentracijos ir priemaišų. Esant poliurijai, šlapimas gelsvas, primenantis į šiaudų spalvą, esant oligurijai – tamsesnis.) 4. Skaidrus 5. Specifinio kvapo Patologiniai šlapimo pakitimai (hematurija, piurija, albuminurija). Patologija: 1. Oligurija, anurija, poliurija (renkant paros šlapimą) 2. Rausvas ar raudonas, rudas – hematurija, hemoglobinurija, mioglobinurija. G.b. augalinės kilmės pigmentai, pvz.: burokėliai. Būdinga: a. Glomerulių, kanalėlių, intersistinio inkstų audinių pažeidimui b. Inkstų akmenligei c. Tuberkuliozei d. Navikams e. Šlapimo pūslės, šlaplės, šlapmtakių pažeidimams f. Padidėjus kraujagyslių pralaidumui g. Esant krešumo sutrikimas 3. Tamsaus alaus spalvos – bilibinurija 4. Pieno spalvos – piurija, vyrauja neutrofilai. Būdinga: a. Šlapimo takų infekcija (pielo nefritas, cistitas, inkstų tuberkuliozė, prostatitas...) 5. Drumstas – proteinurija, druskos, bakterijos 6. Geltonos nuosėdos – šlapimo r. druskos 7. Raudonos nuosėdos – uratai 8. Baltos nuosėdos – tripelfosfatai 9. Žalsvas – pūliai 10. Puvimo kvapas – yrantis navikas, šlapimo pūslės divertikuliozė, amoniako kvapas – infekcija 11. Putotas – proteinurija (padidėja baltymo albumino kiekis – albuminurija) Būdinga: a. Esant dideliam fiziniam krūviui b. Karščiuojant c. Pirminės, antrinės glomerulių ligos d. Pielo nefritas, intersistinis nefritas Samprata apie šlapimo takų infekcijos sindromą. Šlapimo takų infekcijų klasifikacija: • Nekomplikuotos apatinių šlapimo takų infekcijos: cistitas (ūmus, atsitiktinis, pasikartojantis). • Nekomplikuotos viršutinių šlapimo takų infekcijos: pielonefritas. • Komplikuotos šlapimo takų infekcijos su ar be pielonefrito (nėščioms, pomenopauzinio amžiaus moterims, vyrams, esant inkstų akmenligei, gretutinėms ligoms ir būklėms). Simptomai: 1. Skausmas arba deginimas šlapinantis 2. Dažnas šlapinimasis ir nuolatinis noras šlapintis 3. Nedidelis kiekis šlapimo šlapinantis 4. Kraujo pėdsakai šlapime 5. Tamsus, drumstas ar aitraus kvapo šlapimas 6. Šalčio pojūtis, nors ir nekarščiuojant 7. Staigus šlapimo nelaikymas Skiriama: 1. Besimptomė bakteriuirija (šlapime bakterijos, o leukociturijos nėra) 2. Simptominė bakteriurija ir leukociturija: a. Cistitas ir uretritas: i. vyrauja šlapinimosi surikimai, ii. nėra karščiavimo, iii. uždegiminių kraujo pokyčių, iv. neigiamas patrankymo simptomas b. Ūminis pielonefritas: i. vyrauja strėnų vienpusis skausmas, ii. didelis karščiavimas, iii. uždegiminiai kraujo pakyčiai c. Lėtinis pielonefritas: i. būdingi paūmėjimai, ii. gali vystitis lėtinis inkstų nepakankamumas. Samprata apie lėtinio inkstų funkcijos nepakankamumo sindromą. Lėtiniu inkstų nepakankamumu vadinamas dėl negrįžtamosios nefronų žūties iš lėto trinkant insktų funkcijai, kai palaipsniui mažėja kanalėlių filtracija, nepašalinamos su šlapimu įvairios baltyminės medžiagos, dėl to padidėja jų koncentracija kraujo serume, palaipsniui sutrinka homeostazė. Dažniausios priežastys: 1. Lėtiniai glomerulonefritai 2. Lėtinis pielonefritas 3. Diabetinė ir hipertenzinė nefropatijos 4. Inkstų policistozė Pokyčiai organizme: 1. Tiesioginiai a. Hipoizostenurija b. Azotemija, hiperkreatinemija, hiperkalemija c. Sumažėjęs kratinino klirensas 2. Netiesioginiai a. CNS pažeidimas i. Encefalopatija ii. Miego ritmo sutrikimai iii. Sąmonės sutrikimai b. Širdies ir kraujagyslių sistema i. Ritmo ir laidumo sutrikimai ii. Arterinės hipertenzijos sąlygoti simptomai iii. Perikarditas iv. Širdies nepakankamumas c. Kvėpavimo sistemos pokyčiai i. Bronchų dirginimas ii. Kusmaulio kvėpavumas iii. Fibrininis pleuritas d. Virškinimo sistemos pokyčiai i. Anoreksija ii. Pykinimas, vėmimas iii. Žagsulys iv. Kraujavimas iš virškinamojo trakto e. Odos pokyčiai i. Blyškumas ii. Nukasymai iii. Hemoragijos f. Kraujo pokyčiai i. Anemija ii. Imuninės sistemos supresija, pasireiškianti polinkiu įvairioms infekcijoms g. Endokrininės sistemos pokyčiai i. Amenorėja ii. Impotencija iii. Spontaniniai lūžiai h. Raumenų ir sąnarių sistemos pokyčiai i. Miopatijos ii. Podagra Šlapimo tyrime: hipoizostenurija Kraujo tyrime: šlapalo, kreatinino, dažnai ir kalio kiekio padidėjimas Kraują gaminančių organų sistemos apklausa, apžiūra. Apklausa: 1. Anemija Anemijai būdinga (priklausomai nuo anemijos laipsnio, deguonies bado, CNS pakenkimo): a. Galvos skausmai b. Svaigimas c. Cypimas ausyse d. Mirgėjimas akyse e. Širdies plakimai f. Bendras silpnumas (taip pat ir navikų simptomas) 2. Kraujavimas iš vidaus organų (nosies, dantenų, inkstų, skrandžio, žarnyno...) ir kraujo išsiliejimai odoje. Kraujavimai: a. Tr sutrikimas – trombocitopatijos; b. Sutrinka krešėjimas – koaguliopatijos; c. kraujagyslių pralaidumo sutrikimas – vaskulopatijos. 3. Karščiavimas Gali būti: a. Febrilinis (būdingas ūminei leukemijai ir hemolizinėms krizėms b. Subfebrilinis (būdingas Hodžkino limfomai) c. Banguojantis 4. Niežulys, dažnai kartu būna gausus prakaitavimas. Būdingas: a. Hodžkino limfomai b. Lėtinei limfocitinei leukemijai c. polititemijai 5. Kaulų ir sąnarių skausmai 6. Virškinimo sutrikimai Būdinga: a. Disfagija (lįtinės geležies stygiaus anemijos sukelta stemplės gleivinės atrofija) b. Burnos gleivinės ir gerklės skausmai (nekrozinė angina, nekrozinis stomatitas) c. Skonio pokyčiai (geležies stygius) d. Dešinės ir kairės pašonės skausmai (hepatomegalija, splenomegalija...) 7. Peristezija 8. Liežuvio deginimai Apžiūra Apžiūra Bendroji apžiūra 1. Odos ir gleivinių pokyčiai: a. Blyški, su žalsvu atspalviu – Fe anemija b. Su gelsvu atspalviu – vit B12 anemija c. Su pilkšvu atspalviu – navikinė intoksikacija d. Vyšninė – eritremija 2. Nagai, plaukai – trapūs, lūžinėja, “žydi” – Fe anemija, hipotireozė, infekcija 3. Kraujosrūvos: a. Petechijos – Tr patologija, vaskuliopatija b. Ekchimozės – Tr patologija c. Hematomos – koaguliopatija 4. Burnos ertmės pokyčiai: a. Nekrozinė angina, nekrozinis stomatitas – leukemija, agranuliocitozė b. Hunterio glositas – B12 anemija c. Vyšninis liežuvis – eritremija d. Blyškumas - anemija Specialioji apžiūra 1. Limfamazgiai 2. Blužnis 3. Kepenys Normalus periferinio kraujo vaizdas. Eritrocitų kiekis (RBC) norma vyrų 4,5-5,9 x 1012/l, moterų 4,1-5,1 x 1012/l 1. Mažėja – anemija, hiperhidracija 2. Padaugėja – lėtinė hipoksija, dehidratacija, inkstų navikai Vidutinis Er tūris (MCV) norma 82-98 fl 1. Mažėja (mikrocitai)– Fe anemija, lėtinės ligos, nėštumas, maitinimas krūtimi 2. Didėja (makrocitai)– megaloblastinė anemija, alkoholizmas, citostatikai, vegetarai, kepenų patologija MCV ir sumažėjęs hemaglobinas priskiriama geležies stokos anemijai Sumažėjęs hemaglobinas ir MCV daugiau nei 100 B12 (magaloblastinė anemija) Hemoglobinas (norma vyrų 140-175 g/l, moterų 123-153 g/l) 1. Sumažėja: anemija, hiperhidratacija 2. Daugėja: hipoksija, eritremija, dehidratacija, inkstų navikai Hematokritas (norma vyrų 40-50 proc., moterų 35-47 proc.) 1. Mažėja: anemija, hiperhidratacija 2. Didėja: eritremija, dehidratacija Leukocitų rodikliai: (norma 4-10 x 109/l) 1. Mažėja: virusinė infekcija, tirotoksikozė, aplazinė anemija, medikamentai 2. Daugėja: bakterinė infekcija (Neu), virusinė infekcija (Limf), navikai, jungiamojo audinio ligos (Mo), alergija (Eo), leukemija, TBC (Limf) ENG – norma moterims 1-15 mm/h, vyrams 1-10 mm/h CRB – norma 0-10 mg/l Fe serume – norma moterų 6,6-30,4 mkmol/l, vyrams 8,8-32,4 mkmol/l Feritinas – norma vyrams 30-400 mkg/l, moterims 13-150 mkg/l Krešėjimo sistemos tyrimai: Trombocitai norma 150-350 x 109/l 1. Trombocitozė: fizinis krūvis, įtampa, eritremija, leukemija, lėt. uždegimai, navikai, splenektomija, kraujavimai, GK 2. Trombocitopenija: aplazija, splenomegalija, pirminė Tr purpura, medikamentai (heparinas, chinidinas), DIK Kraujavimo laikas (norma Ivy būdu 2-8 min) Ilgina trombocitopenija, aspirinas, NPV Samprata apie anemijos sindromą. Aneminiu sindromu vadinamas derinys simptomų, kuriuos sukelia sumažėjęs hemoglobino ir eritrocitų skaičius Pagrindiniai simptomai susiję su nepakankamu audinių aprūpinimu deguonimi (hipoksija). Būdinga: 1. Blyški oda ir gleivinė 2. Raudonas lyg nupoliruotas liežuvis (B12 stokos anemija) 3. Galvos svaigimas 4. Galvos skausmas 5. Mirgėjimas akyse 6. Dusulys 7. Krūtinės angina 8. Širdies plakimai 9. Plaukų nagų lūžinėjimas (geležies stygiaus anemija) MCV ir sumažėjęs hemaglobinas priskiriama geležies stokos anemijai Sumažėjęs hemaglobinas ir MCV daugiau nei 100 B12 (magaloblastinė anemija) Samprata apie hemoragimį sindromą. Hemoraginiu sindromu vadinamas derinys požymių, kurios sukelia išorinis arba vidinis kraujavimas. Ligoniai skundžiasi kraujo išsiliejimais (petechijomis, ekchimožės, hematomos), kraujavimas iš vidaus organų (nosies, dantėnų, skrandžio, žarnyno, inkstų...) Atlikus labaratorinius tyrimus randamas: 1. Sumažėjęs trombocitų skaičius 2. Ilgesnė kraujavimo trukmė 3. Sumažėjęs protrombino rodiklis 4. Prailgėjęs DATL 5. Sumažėjęs fibrinogeno kiekis Sergančiųjų judėjimo atramos sistemos ligomis nusiskundimai, semiotika. Pagrindiniai nusiskundimai: 1. Sąnarių, raumenų ir kaulų skausmai 2. Raumenų silpnumas 3. Rytinis sustingimas 4. Sąnarių, raumenų patinimas ir paraudimas 5. Akių ir burnos sausumas 6. Akių paraudimas 7. Sisteminiai simptomai a. Karščiavimas b. Silpnumas c. Svorio ritimas d. viduriavimas Samprata apie anafilaksinį šoką (priežastys, klinika, gydymas ir profilaktika). Sergančiųjų endokrininės sistemos ligomis nusiskundimai, reikšmės. Samprata apie hiperglikeminę ketoacidotinę komą, hipoglikeminę komą. Samprata apie tirotoksinį sindromą.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!