Šv. Vincento Pauliečio brolija

Pasirinkome aprašyti Šv. Vincento Pauliečio brolijos veiklą, nes ši organizacija buvo viena iš pirmųjų Lietuvos nevyriausybinių organizacijų, atkreipusių dėmesį į skurstančiųjų problemas, teikusių pagalbą žemiausio sluoksnio asmenims. Mūsų referato tikslas išnagrinėti Šv. Vincento Pauliečio brolijos, veikusios Vilniuje, prieš I – ąjį Pasaulinį karą, įsikūrimo aplinkybes, veiklą pagalbos žmonėms srityje ir apžvelgti žlugimo priežastis.
Šios brolijos veikloje galima įžvelgti net šiuolaikinėse organizacijose naudojamus pagalbos teikimo būdus, tokius kaip individualus darbas su klientu, konsultavimas, materialinės paramos teikimas. Tos pačios problemos aktualios ir šiandieninėje visuomenėje, todėl nagrinėjant ikikarinės organizacijos veiklą galima pasinaudoti jos patirtimi bei akcentuojamomis vertybėmis, palyginti anuomet teiktą pagalbą su dabartine socialinės paramos teikimo situacija Lietuvoje.
1. Brolijos įsteigimas
Šv. Vincentas Paulietis (1576 - 1660) ypač rūpinosi nuskriaustais ir ligoniais, skatino krikščioniško gyvenimo būdą. Jo vardu remiasi ne viena socialinės paramos teikimo organizacija. Dėl savo pasišventimo rūpintis kitais jis laikomas socialinio darbo pradininku. Buvusiose LDK žemėse XIX a. 7 – ajame dešimtmetyje Vilniuje įsteigta Šv. Vincento Pauliečio labdaringųjų ponių brolija. Ši organizacija priskirtina prie seniausiai veikiančių tokio pobūdžio organizacijų.
Bažnyčios vykdyta labdaringa veikla svarbi feminizmo kontekste, nes tarp steigėjų pavardžių vyrauja moterys. Ponia Matilda Giunter Bučinska, vėliau tapusi brolijos prezidente, ypač prisidėjo prie brolijos steigimo. Ji kilusi iš garbingos šeimos, kurios gyvenime svarbią vietą užėmė kultūrinio paveldo puoselėjimas bei labdaringa veikla. Visi šeimos nariai domėjosi daile, tapyba. Jautė pareigą padėti vargstantiems. Motina, Aleksandra Tyzenhauzaitė – Giunter, rūpinosi sergančiaisiais, gydė juos iš savo patirties ar remdamasi jau parašytais veikalais. Namuose visada buvo paskirta rūbų ir patalynės neturtingiems atklydėliams. Tėvas, Adomas Giunteris, buvo aktyvus nuo 1807 m. Vilniuje veikusios Labdarybės draugijos narys1. Akivaizdu, kad gailestingumo vargstantiems jausmas buvo ugdomas nuo vaikystės.
6 – ojo dešimtmečio pabaigoje Paryžiuje veikė Šv. Vincento Pauliečio draugija. Manoma, kad šios organizacijos pavyzdžiu, gavusi Misionierių vienuolijos generolo Joanu Etjenu palaiminimą, Matilda Bučinska nusprendė įsteigti Vilniuje vargšais besirūpinančią Šv. Vincento Pauliečio broliją.
Vilniuje labdara buvo teikiama...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!