Sutarčių analizė

PIRKIMO-PARDAVIMO SUTARTIS Sąvoka ir reikšmė Tai toks susitarimas, kuriuo viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti turtą kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybėn arba turto patikėjimo teise (jei pirkėjas valstybinė organizacija), o pirkėjas įsipareigoja priimti tą turtą ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą. (253str.) Sutartis yra konsensualinė, nes laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl visų sąlygų. Kai numato įstatymas ar sutartis, susitarimas turi būti išreikštas specialia forma (pvz., dėl nekiln. turto). Sutartis dvišalė, nes abi šalys turi teises ir pareigas. Iš šio susitarimo atsiranda sutartinė pirkimo pardavimo prievolė, teisinis pirkimo pardavimo santykis. Sutartis atlygintinė. Sutartis labai paplitusi, 1 iš atlygintinių nuosavybės į turtą perdavimo sutarčių. Reikšmė, kad taip tenkinami žmonių poreikiai. Naudoja ir FA, ir JA. Tai labiausiai sureguliuota sutartis. Šalys, turinys ir forma Šalys 2: pirkėjas ir pardavėjas. Turi atitikti civil. teis. santykių sub-ų reikalavimus. Prikl. nuo to, koks įgyjamo turto teisinis režimas, g.b. ribojimai (pvz. žemė, smukūs sandoriai). Pardavėjas turi daiktą turėti nuosavybės teise arba turto patikėjimo teise, turi turėti teisę daiktą naudoti bei disponuoti juo. Įstatymo numatytais atvejais pardavėjas g.b. ir ne daikto savininkas, gali jo neturėti turto patikėjimo teise (pvz. Kai nėra grąžinama paskola už lombarde įkeistus daiktus; svetimą turtą gali parduoti teismo antstoliai). Turinys. Jį sudaro tos sąlygos, dėl kurių susitaria pirkėjas ir pardavėjas; pirmiausia esminės (dalykas, kaina ir kt.), t. p. terminai, būdas ir pan. Forma. Sutartyje šalių valia įgauna konkrečią susitarimo formą tam tikromis sąlygomis, kurios sudaro sutarties turinį. Vidinė sutarties forma yra vidinė pagr. turinio elementų (sąlygų) sandara, tų elementų tarpusavio ryšiai, struktūra, kuri sudaro vidinę tam tikro reiškinio formą ir yra jo turinio sudėtinė dalis. Išorine forma turi būti laikoma tų sąlygų išreiškimo būdas (kaip sąlygos išreiškiamos išorėje): žodiškai, raštiškai, notariškai. Tai išorinė sutarties subjektų valios išraiškos forma. CK numatyta speciali forma, kai parduodamas nekiln. turtas ir nekiln. kultūros vertybės. Kitais atvejais taikomos bendros sandorių formos taisyklės. CK 255str. nekiln. turto PP sutartis turi būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitink. registravimo įstaigoje, jei įstatymai nenustato kitokio termino. Dėl svarbių priežasčių praleistą šį terminą gali atstatyti teismas. Šių taisyklių nesilaikymas daro nekiln. turto PP sutartį negaliojančią. Projekte kitaip.6.388 str.: sutartis turi būti sudaryta notarine forma. Nuosavybės teisė pirkėjui į nekilnojamąjį daiktą pereina nuo jo perdavimo momento. Įregistravimo reikšmė, kad prieš trečiuosius asmenis nekiln. daikto PP sutartis gali būti panaudota ir jiems sukelia teisines pasekmes tik įregistravus sutartį nekilnojamojo turto registre įstatymo nustatyta tvarka. Ginčo atveju bus ginamos teisės to asmens, kuris turtą įregistravo. Dėl nekiln. kultūros vertybių taip pat. Dalykas, kaina Dalyku gali būti civil. apyvartoje esantys daiktai, tiek individualūs, tiek rūš. požymiais apibrėžti daiktai. Rūš. požymiais apibrėžti daiktai turi būti individualizuoti, todėl prilygsta individualiems. Dalyku gali būti ir ribotai apyvartoje esantys daiktai, tik keliami tam tikri reikalavimai (žemė, šaudmenys, sprogstamosios medžiagos ir kt.). Dalyku tam tikrais atvejais gali būti ir vertybiniai popieriai. Kaina – tai valstybės ar šalių susitarimu nustatyta pinigų suma, kurią pirkėjas turi sumokėti už perkamą daiktą. T.t atvejais kainą gali nustatyti ir v-bė (aukšč. ir žemiausia kainų ribos), kuri apgintų subjektų teises. Pirkimo-pardavimo sutarties dalykas ir kaina sudaro šios sutarties pagrindu atsiradusio teisinio santykio objektą. Pirkėjo ir pardavėjo teisės bei pareigos Pirkėjo ir pardavėjo teisės bei pareigos detalizuoja pirkėjo ir pardavėjo tarpusavio santykius, numato konkrečias jų galimo ir privalomo elgesio ribas. Pardavėjo pareigos: 1. Pagrindinė pardavėjo pareiga – perduoti (tiesiogiai ar per kitą asmenį /priklausomai nuo sutarties/) turtą pirkėjo nuosavybėn ar turto patikėjimo teise. Jei įstatymu ar sutartimi nenustatyta ko kita, laikoma, kad nuo perdavimo momento pirkėjas įgyja NT arba TPT. Teisės literatūroje dažnai reiškiama nuomonė, kad pirkimo-pardavimo/PP/ momentu pardavėjo NT pasibaigia ir ją įgyja pirkėjas. Visgi NT tokiu atveju nepasibaigia, o pereina pirkėjui (vadovėlis → PP yra išvestinis NT atsiradimo būdas, pagrįstas teisių perėmimu: pirkėjui lieka galioti nupirkto daikto įkeitimo, nuomos ir kitos sutartys; be to CK 258 str. kalbama ne apie NT pasibaigimą, o perėjimą). Tam tikrais atvejais, šalims susitarus, perkamo-parduodamo daikto NT arba TPT pirkėjui gali pereiti dar iki jo perdavimo momento. Tokiu atveju įstatymas įpareigoja pardavėją saugoti tą daiktą ir neleisti jam pablogėti (258str.). Tam reikalingas išlaidas pirkėjas privalo pardavėjui atlyginti /jeigu taip numato sutartis/. 2. Kita svarbi pardavėjo pareiga – perduoti geros kokybės daiktą. Daikto kokybė turi atitikti sutarties sąlygas (261 str.). Jei tokios sąlygos sutartyje nenumatytos, tai daikto kokybė turi atitikti paprastai tokiems daiktams keliamus reikalavimus, standartus /daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį/. Daikto trūkumus pardavėjas privalo nurodyti prieš parduodamas jį pirkėjui. 3. Sudarydamas sutartį pardavėjas privalo įspėti pirkėją dėl visų trečiųjų asmenų teisių į parduodamą daiktą /apie nuomininko teises, įkeitimo, naudojimosi iki gyvos galvos teisę/. Jeigu neperspėja, pirkėjas gali reikalauti sumažinti kainą arba nutraukti sutartį ir atlyginti nuostolius. 4. Pardavėjas taip pat turi užtikrinti, kad parduotas daiktas pagal trečiojo asmens reikalavimą nebus paimtas iš pirkėjo. Šią pareigą jis turi įvykdyti gindamas byloje pirkėjo interesus (266str.). Pardavėjas gali būti atleistas nuo atsakomybės už parduoto daikto paėmimą iš pirkėjo tik tuo atveju, kai pirkėjas nepatraukia jo dalyvauti byloje, o pardavėjas įrodo, kad dalyvaudamas joje būtų užkirtęs kelią parduoto daikto paėmimui. Pirkėjo pareigos: 1. Priimti nupirktą daiktą; 2. Sumokėti už jį nustatytą arba sutartą pinigų sumą. Pirkimo-pardavimo sutarties vykdymas ir atsakomybė už sutarties pažeidimą Jei įstatymu ar PP sutartimi nenumatyta kitaip, pardavėjas ir pirkėjas savo pareigas turi vykdyti tuo pačiu metu (182 str.). Pardavėjas gali atsisakyti perduoti daiktą, kol pirkėjas nesumokės už jį atitinkamos pinigų sumos; pirkėjas gali atsisakyti sumokėti pinigų sumą, kol pardavėjas neperduos daikto. Pirkėjui ar pardavėjui pažeidus savo sutartines prievoles atsiranda pažeidėjo atsakomybė. Jei pardavėjas neperdavė pirkėjui daikto, pirkėjas turi teisę (259str.): 1. reikalauti perduoti daiktą ir atlyginti nuostolius, padarytus įvykdymo uždelsimu; 2. arba atsisakyti sutarties ir reikalauti atlyginti nuostolius. Pardavėjui praleidus daikto perdavimo terminą, jam tenka daikto atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika. Jei parduotas daiktas pagal trečiojo asmens ieškinį iš pirkėjo paimamas, pardavėjas privalo pirkėjui grąžinti jo sumokėtus pinigus ir atlyginti jam visus turėtus nuostolius (267 str.) /ši nuostata netaikoma, kai pirkėjas nepatraukė pardavėjo dalyvauti byloje/. Šalių susitarimas panaikinti arba apriboti pardavėjo atsakomybę negalioja, jei pardavėjas, žinodamas, kad trečiasis asmuo turi teisių į parduodamą daiktą neįspėja apie tai pirkėjo. Įstatymu nustatyta griežta pardavėjo atsakomybė už blogos kokybės daikto pardavimą. Pardavėjas atsako už visus pardavimo metu neaptartus parduoto daikto trūkumus, nors jų ir pats galėjo nežinoti. Pirkėjas, kuriam parduotas blogos kokybės daiktas, turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti (262 str.): 1. kad daiktas, sutartyje apibrėžtas rūšiniais požymiais, būtų pakeistas kitu geros kokybės daiktu; 2. kad būtų atitinkamai sumažinta perkamoji kaina; 3. kad pardavėjas neatlygintinai pašalintų daikto trūkumus ar atlygintų pirkėjo išlaidas jiems pašalinti; 4. kad būtų nutraukta sutartis ir pirkėjui atlyginti nuostoliai. Pirkėjas turi teisę pareikšti pardavėjui pretenziją dėl prekių kokybės tuoj pat, kai pastebi trūkumų, tačiau ne vėliau kaip per 6 mėn. nuo jų pardavimo dienos (dėl namo trūkumų - ne vėliau kaip per 1 metus nuo namo perdavimo arba nuo PP sutarties įregistravimo dienos). Pardavėjo atsakomybė už blogos kokybės prekių pardavimą pagal mažmeninės prekybos įmonių sudaromas sutartis nustatyta specialiomis taisyklėmis. Daugeliui prekių, parduodamų per mažmeninės prekybos įmones, yra nustatyti garantiniai terminai, kurie skaičiuojami nuo mažmeninio pardavimo dienos. Pirkėjas, pareiškęs pretenziją dėl daikto, kuriam nustatytas garantinis terminas, trūkumų, turi teisę savo pasirinkimu reikalauti, kad: 1. pardavėjas neatlygintinai pašalintų daikto trūkumus; 2. pakeistų jį kokybišku daiktu; 3. paimtų jį atgal ir grąžintų pirkėjui sumokėtą už jį sumą, jei neįrodo, kad trūkumai atsirado dėl to, kad pirkėjas pažeidė naudojimosi daiktu ar jo laikymo taisykles. Kai pretenzijai dėl parduoto daikto trūkumų yra nustatytas trumpesnis kaip 6 mėn. garantinis terminas, taikomas CK numatytas 6 mėn. terminas (264 str.). Ieškinys dėl parduoto daikto trūkumų gali būti pareiškiamas ne vėliau kaip per 6 mėn. nuo pretenzijos pareiškimo dienos. Jei pretenzija nebuvo pareikšta arba jos pareiškimo dienos negalima nustatyti, - nuo tos dienos, kai pasibaigia terminai, nustatyti pretenzijoms dėl šių trūkumų pareikšti (265 str.). Taigi pretenzinė tvarka, nustatyta reikalavimams dėl parduotų daiktų trūkumų, nėra privaloma. Tačiau kol terminas pretenzijai pareikšti nėra pasibaigęs, ieškinio pareikšti negalima. Šiam terminui pasibaigus, galima kreiptis su ieškiniu į teismą, arbitražą ar trečiųjų teismą. CK 260 str. nustatyta pirkėjo atsakomybė už atsisakymą priimti pirktą daiktą ir sumokėti už jį. Pirkėjui atsisakius priimti pirktą daiktą, pardavėjas gali: 1. reikalauti, kad jis priimtų daiktą, sumokėtų jo kainą ir atlygintų nuostolius, padarytus prievolės įvykdymo uždelsimu; 2. arba atsisakyti sutarties ir pareikalauti atlyginti nuostolius. Nekilnojamojo turto pirkimas-pardavimas Nekilnojamuoju turtu paprastai laikomi tokie daiktai, kurie yra susiję su žeme ir kurie negali būti perkeliami iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties bei esmės ir iš esmės nesumažinus jų vertės; pvz.: žemė, pastatai, fabrikai ir kitas turtas, kuris pagal savo prigimtį yra nekilnojamasis arba tokiu pripažįstamas įstatymuose. Dabartiniame CK yra numatyti tam tikri nekilnojamojo turto PP ypatumai (255; 2551 str): 1. Nekilnojamojo turto PP sutartis turi būti notariškai patvirtinta ir per 3 mėn. /jei įstatymai nenumato kito termino/ įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje. Dėl svarbių priežasčių praleistą šį terminą gali atstatyti teismas. Šių taisyklių nesilaikymas nekilnojamojo turto PP sutartį daro negaliojančią. 2. Nekilnojamųjų kultūros vertybių PP sutartis turi būti notariškai patvirtinta, per tris mėnesius įregistruota kultūros vertybių apsaugos įstaigoje ir, jei to reikalauja šis kodeksas, registruojama ir kitose turto registravimo įstaigose (255 straipsnis). Dar vienas ypatumas yra tas, kad pirkėjas dėl namo trūkumų turi teisę pareikšti pretenziją tuoj pat, kai tuos trūkumus pastbei, bet ne vėliau kaip per vienerius metus nuo namo perdavimo dienos arba nuo sutraties įregistravimo dienos (263 str.). CKP (projekte) nekilnojamojo turto PP skirtas atkskiras skirsnis. Numatyta, kad nekilnojamojo daikto PP sutartis turi būti sudaryta notarine forma /įregistravimas svarbus tuo, kad iškilus ginčui dėl turto priklausomumo, pirmiausia bus ginamos teisės asmens, įregistravusio turtą/. Plačiau projekte. Prekių pardavimas kreditan Pagal CK 268 str.: Prekės gali būti parduodamos asmenims kreditan (išsimokėtinai). Prekės kaina ir atsiskaitymų tvarka parduodant ją kreditan nustatoma šalių susitarimu. Jeigu šalys sutartyje neaptarė atsiskaitymų tvarkos, tai vėlesnis parduotų kreditan prekių kainos pasikeitimas neturi įtakos šalių tarpusavio atsiskaitymams. Kreditan parduodamų prekių nuosavybės teisė pirkėjui atsiranda pagal šio kodekso 149 straipsnyje nustatytas taisykles. [ Turto įgijėjui pagal sutartį nuosavybės teisė (patikėjimo teisė) atsiranda nuo daikto perdavimo momento, jeigu ko kita nenumato įstatymas arba sutartis. Jeigu sutartis, kuria perleidžiamas daiktas, turi būti įregistruojama, tai nuosavybės teisė atsiranda įregistravimo momentu. ] Prekių pardavimo kreditan sutarties formai taikomos šio kodekso 43 straipsnio taisyklės. [ Rašytine forma turi būti sudaromi: 1) įmonių, įstaigų ir organizacijų tarpusavio sandoriai ir jų sandoriai su fiziniais asmenimis, išskyrus sandorius, kurie įvykdomi tuo pačiu metu, kai jie sudaromi, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai nenumato ko kita, ir atskiras sandorių rūšis, kurioms ką kita numato Lietuvos Respublikos įstatymai; 2) fizinių asmenų tarpusavio sandoriai, kai sandorio suma jo sudarymo metu yra didesnė kaip penki šimtai litų, išskyrus sandorius, kurie įvykdomi tuo pačiu metu, kai jie sudaromi, jeigu ko kita nenumato Lietuvos Respublikos įstatymai, ir kitus sandorius, nurodytus Lietuvos Respublikos įstatymuose; 3) kiti sandoriai, kuriems sudaryti įstatymai reikalauja rašytinės formos. ] Pagal Tarybinės CT vadovėlį, prekių pardavimas kreditan – tai pirkimo-pardavimo mažmeninės prekybos įmonėse porūšis. Dažniausiai parduodamos kreditan tokios prekės, kurios yra ilgo vartojimo (TV, fotoaparatai, šaldytuvai). Parduodant prekę kreditan, turi būti sumokamas tam tikras procentinis dydis nuo prekės kainos, o likusioji dalis – per nustatytą sutartyje terminą. Nustatomas ir palūkanų dydis. Nuosavybės teisė pirkėjui pagal pirkimo-pardavimo kreditan sutartį pereina nuo daikto perdavimo momento. Prekės kreditan parduodamos pardavimo dieną galiojančiomis kainomis. Vėlesnis kainų pasikeitimas neturi reikšmės šalių tarpusavio atsiskaitymui. P-P sutarties su užsienio kontrahentais ypatybės. JT Vienos konvencija ir tarptautinių P-P sutarčių sudarymo tvarka. INCOTERMS kaip šaltiniai. Pirkimo-pardavimo sutarties su užsienio kontrahentais ypatybės. Tokios sutarties viena iš šalių yra užsienio subjektas. Šalys, sudarydamos sutartį, savo susitarimu nustato, kurios iš jų šalies įstatymais bus vadovaujamasi, kai bus pažeista ta sutartis, ar tos sutarties vykdymas. Taip pat svarbu ir tai, kad pirkimo-pardavimo sutarties su užsienio kontrahentu objektas gali būti ribojamas (pvz.: žemė, kultūros vertybės, kitas nekilnojamas turtas). Įprasta tai, kad tokios sutarties subjektai gali būti tik veiksnūs asmenys. Ši sutartis yra privaloma abiem šalims. Vienos konvencija dėl tarptautinių sutarčių taikoma tarptautinėms sutartims tarp valstybių. Konvencijoje sutartis – tai tarptautinis susitarimas, sudarytas tarp valstybių rašytine forma ir reguliuojamas tarptautinės teisės normomis, nepriklausomai nuo to, ar ją sudaro 1, 2 ar daugiau tarpusavy susiję dokumentai, taip pat, nepriklausomai nuo pavadinimo. 6str. nustato, kad kiekviena valstybė yra veiksni sudaryti sutartis. 7str.: asmuo laikomas atstovaujančiu valstybę priimant sutarties tekstą ar nustatant jo autentiškumą ar išreiškiant valstybės sutikimą pripažinti privalomą jai sutartį, jei : a) jis pateikia atitinkamus įgaliojimu, arba b) iš atitinkamų valstybių praktikos ar kitų aplinkybių matyti, kad jos nusiteikusios laikyti tokį asmenį atstovaujantį valstybę šiems tikslams ir nereikalaujantį įgaliojimo. Valstybę atstovaujančiais asmenimis gali būti: valstybių, vyriausybių vadovai, užsienio reikalų ministrai, diplomatinių atstovybių atstovai, kiti įgalioti valstybių asmenys. 8str.: aktas, priklausantis sutarties sudarymui, atliktas neįgalioto tam asmens, neturi teisinės reikšmės, jei vėliau tos valstybės nepatvirtintas. 9str.: sutarties tekstas priimamas esant visų valstybių, dalyvaujančių jo sudaryme, sutikimui. 10str.: sutarties tekstas tampa autentiškas ir galutinis: a) sutarties tekste nustatytos procedūros rezultate, ar kai valstybės susitaria sudarydamos sutartį; b) kai nėra tos procedūros – sutarties teksto ar baigiamojo konferencijos akto, sudarančio šį tekstą pasirašymo keliu, pasirašymo ad referendum ar parafavimo būdu, kurį atlieka šių valstybių atstovai. 11str.: sutikimas pripažinti valstybei privalomą sutartį gali būti išreiškiamas sutarties pasirašymu, dokumentų, sudarančių susitarimą, apsikeitimu, sutarties ratifikavimu, jos priėmimu, patvirtinimu, prisijungimu prie jos ar kitais būdais, dėl kurių buvo susitarta. 18str.: Valstybė turi susilaikyti nuo veiksmų, kurie prieštarautų sutarties objektui ir tikslams, jei: a) ji pasirašė sutartį ar apsikeitė dokumentais, sudarančiais sutartį su sąlyga, kad bus ratifikuota, priimta ar patvirtinta iki tol, kol ji aiškiai neišreiškė ketinimų netapt sutarties dalyve, arba b) ji išreiškė sutikimą pripažinti sutartį privaloma jai – iki sutarčiai įsigaliojant su sąlyga, kad toks įsigaliojimas neužtruks. 24str.: sutartis įsigalioja tokia tvarka ir laiku, kuri numatyta pačioje sutartyje, ar dėl kurios susitars dalyvaujančios derybose valstybės. Kai nėra tokio susitarimo – sutartis įsigalioja kai tik išreiškiamas vis dalyvaujančių derybose valstybių sutikimas pripažinti privaloma joms sutartį. 26str.: kiekviena veikianti sutartis yra privaloma ir turi būti sąžiningai įgyvendinama jos dalyvių. 29str.: jei kitaip nenumatyta sutartyje, tai ji privaloma kiekvienam dalyviui visoje jo teritorijoje. 34str.: sutartis nesukuria trečiosioms valstybėms teisių ir pareigų be jų sutikimo. 39str.: sutartis gali būti pakeista jos dalyviams sutikus. 42str.: sutarties galiojimas gali būti ginčijamas tik remiantis ir taikant šią Vienos Konvenciją. Tarptautinė sutartis gali negalioti dėl klaidos, apgaulės, valstybės atstovo papirkimo, jo privertimo, grasinimo panaudoti jėgą. Taip pat negalioja sutartys, prieštaraujančios imperatyviajai bendrosios tarptautinės teisės normai. Sutartis gali būti nutraukta: 1) remiantis sutarties nuostatomis; 2) bet kada, susitarus visiems dalyviams ir joms sutinkant. Ši Vienos Konvencija svarbi tuo, kad didėjant sutarčių reikšmei tarptautiniuose santykiuose, atlieka savotišką tarptautinių sutarčių sudarymo taisyklių kodifikaciją. Incoterms. Tarptautinėje prekyboje prekių pristatymo sąlygas pirkėjas ir pardavėjas nustato sutartyje (kontrakte), vadovaudamiesi Tarptautinių prekybos rūmų taisyklėmis. Šiuo metu galioja “Incoterms 1990”, kuriose apibrėžti pristatymo sąlygų terminai, sutarties (kontrakto) dalyvių įsipareigojimai dėl rizikos ir išlaidų pasiskirstymo. Čia pateikiamos prekių pristatymo sąlygų charakteristikos susijusios tik su išlaidų pasiskirstymu vykdant kontraktą. (“PREKIŲ MUITINĖS VERTĖS PATIKSLINIMO ATSIŽVELGIANT Į JŲ PRISTATYMO SĄLYGAS INSTRUKCIJA”). Taigi, tai yra kaip ir šaltiniai, reguliuojantys ta tarptautinių pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymą. MAINAI CK 279 str.: mainų sutartimi kiekviena iš šalių įsipareigoja perduoti turtą antrajai šaliai nuosavybėn arba patikėjimo teisėn. Turto vertės skirtumas mainų atveju gali būti atlyginamas pinigais. Kiekvienas iš mainų sutarties dalyvių laikomas jo duodamo turto pardavėju ir jo gaunamo turto pirkėju. (tai ne keitimo sutartis !!!) Mainų sutartis yra konsensualinė, realinė bei atlygintinė. Nuo PP sutarties skiriasi tuo, kad atsiskaitoma ne pinigais, o daiktais. Jei mainomi ne lygiaverčiai daiktai, mainų sutartis gali būti su PP elementais (vertės skirtumas sumokamas pinigais). Gali būti ir su dovanojimo sutarties požymiais, jei skirtumas yra dovanojamas. Mainų sutarčiai taikoma dauguma PP sutarties nuostatų. Mainų sutarties nebūtina sudarinėti, jei nebūtina pinigų, nebent sumokėti skirtumą. Turinys. Mainų sutarties turinį sudaro esminės sąlygos dėl mainų sutarties dalyko (mainomų daiktų) ir to dalyko perdavimo nuosavybėn ar turto patikėjimo teise mainais į kitą daiktą. Mainų sutartis teisine prasme yra sudėtingesnė už PP sutartį, nes kiekvienos šalies teisės ir pareigos atsižvelgiant į turtą yra ir kaip pirkėjo ir kaip pardavėjo. DOVANOJIMO SUTARTIS CK.280str.: Dovanojimo sutartimi dovanotojas neatlygintinai perduoda apdovanojamajam turtą nuosavybėn. Asmuo, dovanodamas turtą, gali nustatyti sąlygą, kad šiuo turtu turi būti naudojamasi tam tikram tikslui nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Jeigu apdovanotasis nevykdo dovanojimo sutartyje nustatytos sąlygos, tai dovanotojas teismine tvarka turi teisę reikalauti, kad sąlyga būtų įvykdyta arba kad būtų nutraukta sutartis ir turtas grąžintas jam. Dovanojimo sutartis yra dvišalis sandoris. Tačiau tai vienašalė sutartis, nes apdovanojamasis nėra įpareigotas šia sutartimi, jis neatsako už dovanotojo skolas, o ir apdovanojamasis neįgyja jokių teisių. Tėra vienintelė sąlyga, kad asmuo, dovanodamas turtą, gali nustatyti, jog asmuo šiuo turtu turi naudotis tam tikrais tikslais, nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Dovanojimo sutartis yra realinė, nes sutartis laikoma sudaryta, kai turtas perduotas. Jei dovanojamas nekilnojamas turtas- nuo įregistravimo momento. Susitarimas dėl dovanojimo ateity nėra dovanojimo sutartis. Dovanojimo sutartis negali būti sudaroma mirties atveju (tai realinė sutartis; be to, turi būti paisoma įpėdinių teisių). Šalys. Dovanotojas turi būti veiksnus, turto savininkas, kad turėtų teisę perleisti turtą apdovanojamajam. Asmenys nuo 15-18 metų gali disponuoti tik savo uždarbiu bei stipendija. Dalykas. Dovanojimo sutarties dalyku gali būti daiktai, pinigai, vertybiniai popieriai, priklausantys dovanotojui nuosavybės teise. Forma. Sutarties formą nustato CK 255str., 282str.: Dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė kaip du tūkstančiai litų, turi būti rašytinės formos. Nekilnojamojo turto ir pagrindinių statybinių medžiagų dovanojimo sutartys turi būti sudaromos atitinkamai šio kodekso 255ir 255-1 straipsniuose nustatyta forma. Kilnojamojo turto, kurio vertė didesnė kaip trisdešimt tūkstančių litų, dovanojimo sutartys, taip pat pinigų, kurių suma didesnė kaip trisdešimt tūkstančių litų, dovanojimo sutartys turi būti rašytinės formos ir notariškai patvirtintos. CK255str.: Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje, jeigu įstatymai nenustato kitokio termino. Dėl svarbių priežasčių praleistą šį terminą gali atstatyti teismas. Šiame straipsnyje nustatytų taisyklių nesilaikymas nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį daro negaliojančią. CK255(1): Nekilnojamųjų kultūros vertybių pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notariškai patvirtinta, per tris mėnesius įregistruota kultūros vertybių apsaugos įstaigoje ir, jei to reikalauja šis kodeksas,registruojama ir kitose turto registravimo įstaigose (255 straipsnis). Skirtingai nuo kitų, ši sutartis yra neatlygintina, įpareigojanti tik vieną šalį. Kadangi apdovanojamasis niekuo neįsipareigoja, jam atsakomybė atsirasti negali. Dovanotojas neatsako už dovanojamojo turto kokybę, tačiau jam atsakomybė gali atsirasti, apdovanojamajam dėl jo kaltės atsiranda žala. TURTO PERLEIDIMAS SU SĄLYGA IŠLAIKYTI IKI GYVOS GALVOS Sutartimi dėl turto perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos perleidėjas, kuris dėl amžiaus ar dėl sveikatos būklės yra nedarbingas asmuo, perduoda įgijėjui nuosavybėn nekilnojamąjį turtą (arba jo dalį), o įgijėjas įsipareigoja teikti perleidėjui iki jo gyvos galvos materialinį aprūpinimą natūra gyvenamosios patalpos,maisto, priežiūros, reikiamos pagalbos pavidalu. Sutartis įpareigoja tik vienašaliai- įsipareigoja tik turto įgijėjas. Turto perleidėjas savo pareigą įvykdo (perduoti nekilnojamą turtą) įvykdo sudarydamas sutartį. Sutartis yra realinė, nes laikoma sudaryta, kai perleidžiamas turtas. Šalys. Turto perleidėjas ir įgijėjas (fiziniai asmenys). Įgijėjas- kiekvienas veiksnus asmuo, galintis teikti materialinį aprūpinimą natūra. Perleidėjas- nedarbingas asmuo. Turinys. Sutartyje dėl turto perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos turi būti nurodytas nekilnojamojo turto ir su juo perduodamo kito turto, pereinančių įgijėjo nuosavybėn, įkainojimas, nustatomas šalių susitarimu. Sutartyje turi būti taip pat nurodyta, kokių rūšių materialinį aprūpinimą įgijėjas teikia perleidėjui. Dalykas –nekilnojamas turtas. Materialiniam aprūpinimui natūra būdinga tai, kad dažniausiai neatitinka to perduodamo turto vertei. Abiejų šalių sutarties tikslai skiriasi. Asmens aprūpinimo įvertinti tam tikra pinigų suma negalima, kuri atitiktų nekilnojamojo turto vertę. Dažnai šalys aprūpinimą supranta skirtingai. Sutartis laikoma neterminuota, tačiau terminas prasideda nuo sutarties sudarymo momento, o baigiasi mirtimi arba sutarties nutraukimu. Forma. Sutarties forma nustatyta CK 285str.,255str.,2551 str.  Šalių teisėms ir pareigoms būdinga pagr. įgijėjo pareiga nurodyta pačioje sąlygoje. Teisė-reikalauti aprūpinimo, o pareiga-perleisti turtą. Turtą perduoda sutarties metu, bet nuosavybės teisė ribota(286 str.): Sutarties galiojimo metu perleisti nekilnojamąjį turtą, gautą iš perleidėjo pagal sutartį dėl turto perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos, įgijėjas neturi teisės.Tai imperatyvinė norma.Specifika, kad disponuoti negalima, nors turi nuosavybės teisę. Taip yra todėl, kad būtų užtikrintos perleidėjo teisės,pvz., jei turtas žus ar pablogės. Žuvimo rizika tenka savininkui. CK287str.: Įgijėjo gauto iš perleidėjo nekilnojamojo turto atsitiktinis žuvimas įgijėjo neatleidžia nuo jo prisiimtų sutartimi pareigų. Jei sutartis pasibaigia mirtimi, įgijėjas jau visiškai gali disponuoti turtu. Sutarties pasibaigimo specifika, kad CK288str.: Jeigu įgijėjas miršta, tai sutartis dėl turto perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos pasibaigia ir jo gautas pagal sutartį turtas grąžinamas perleidėjo nuosavybėn.Tikslas, kad būtų užtikrinta šalių laisva valia. Sutartis dėl turto perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos gali būti nutraukiama: 1) perleidėjo reikalavimu, jeigu įgijėjas nevykdo sutartimi prisiimtų pareigų; 2) įgijėjo reikalavimu, jeigu dėl nepriklausančių nuo jo aplinkybių materialinė jo padėtis tiek pasikeitė, kad jis nebegali teikti perleidėjui sutarto išlaikymo, arba jeigu perleidėjui visiškai grįžo darbingumas. Sutarties nutraukimo pasekmės: Jeigu sutartis dėl turto perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos nutraukiama, remiantis šio kodekso 289 straipsnyje nurodytais pagrindais, tai perleidėjo pagal sutartį perduotas įgijėjui turtas turi būti grąžinamas perleidėjui. Šio turto nebesant,atlyginama jo vertė. Perleidėjo išlaikymo išlaidos, kurias turėjo įgijėjas iki sutarties nutraukimo, neatlyginamos. Nuostata nes gali išeiti, kad perleidėjas turės grąžinti >, nei turto vertė (net likti skolingas). TIEKIMAS Tiekimo sutarties sąvoka ir reikšmė TS – tai susitarimas, kuriuo 1 šalis (tiekėjas) įsipareigoja perduoti nustatytais terminais ar terminu pirkėjui (užsakovui) nuosavybėn ar patikėjimo teisėn numatytą produkciją ir sumokėti valstybės institucijų reguliuojamomis kainomis ar sutartinėmis kainomis. TS – tai konsensualinė, dvišalė, atlygintinė sutartis. Ji labai panaši į PP sutartį (nes abi atlygintinės, dvišalės, konsensualinės). Nuo PP sutarties ji skiriasi turiniu, vykdymo tvarka ir šalių atsakomybe, kai pažeidžiami sutarties įsipareigojimai. Reikšmė tokia, kad vaidina svarbų vaidmenį prekyboje, nes produkcija nuperkama, perdirbama, vėl parduodama ir pan. Šalys TS šalys yra dvi: tiekėjas ir užsakovas (ar pirkėjas). Tiekėjas yra tas, kuris tiekia produkciją pirkėjui, o užsakovas – tas, kuris įsipareigojęs priimti produkciją ir sumokėti tam tikrą kainą. Tiekėjai ir pirkėjai yra susiję t.t. ryšiais dar su kitais asmenimis (tiekėjais ar užsakovais). Būna taip, kad tiekėjai turi pastovius klientus ir pan. Tiekiamos produkcijos asortimentas Produkcija turi būti tiekiama sutartyje numatyto asortimento.Vienų, priklausančių prie to asortimento rūšių produkcijos patiekimas didesniu kiekiu, negu numatyta sutartyje, neįskaitomas nepilnutiniam kitų rūšių produkcijos patiekimui padengti, išskyrus tuos atvejus, kada taip patiekta pirkėjo sutikimu. Už atskirų, priklausančių prie asortimento, rūšių produkcijos nepilnutinį patiekimą tiekėjas moka nustatytas netesybas, nors sutartyje numatytu terminu tiekimas pagal bendrą produkcijos vertę būtų įvykdytas, jeigu dėl asortimento įskaitymo ir atsakomybės už nepilnutinį patiekimą ko kita nenumatyta tiekimo sutartyje. Nepilnutinis produkcijos patiekimas arba jos neatsiėmimas Labai svarbu, kad produkcija būtų patiekta nustatytu laiku ir nustatytos rūšies. Produkcijos kiekis, tiekėjo nepatiektas ar pirkėjo neatsiimtas sutartu terminu, turi būti patiekiamas (atsiimamas) sutartyje numatyta tvarka bei terminais. Pirkėjas turi teisę, pranešęs tiekėjui, atsisakyti priimti produkciją, kurios patiekimo terminas praleistas, jeigu sutartyje nenumatyta ko kita. Produkciją, kurią tiekėjas pasiuntė, prieš gaudamas pirkėjo pranešimą, pirkėjas privalo priimti ir už ją sumokėti. Terminų reikšmė: kad produkcija būtų gauta nustatytais terminais, ne vėliau ir ne anksčiau. Jei laiku nepateikiama–pirkėjas turi teisę atsisakyti ir gali reikiamos produkcijos ieškoti kitur. Tiekiamos produkcijos kokybė. Kokybė – tai viena iš pagrindinių sąlygų. Produkcija turi būti kokybiška. Tiekiamos produkcijos kokybė turi atitikti standartus, technines sąlygas arba pavyzdžius. Sutartyje gali būti numatoma, kad turi būti tiekiama aukštesnės kokybės produkcija, negu reikalauja standartai, patvirtintos techninės sąlygos arba pavyzdžiai. Tuo atveju, kai patiekiama žemesnės kokybės produkcija, negu reikalauja standartas, patvirtintos techninės sąlygos arba pavyzdys, pirkėjas gali atsisakyti produkciją priimti bei sumokėti už ją; o jeigu pirkėjas už produkciją jau yra sumokėjęs, tai jo įmokėta suma turi būti grąžinama. Tačiau, jeigu patiektos produkcijos trūkumai gali būti pašalinami, negrąžinant jos tiekėjui, pirkėjas turi teisę pareikalauti, kad tiekėjas pašalintų trūkumus produkcijos buvimo vietoje, arba pašalinti juos savo priemonėmis, bet tiekėjo sąskaita. Jeigu patiekta produkcija atitinka standartus arba technines sąlygas, bet yra žemesnės rūšies, negu buvo sutarta, tai pirkėjas turi teisę priimti produkciją ir sumokėti už ją atitinkamos rūšies produkcijai nustatyta kaina arba atsisakyti produkciją priimti bei sumokėti už ją. Ieškiniams, kylantiems iš netinkamos kokybės produkcijos patiekimo, nustatomas 6 mėnesių senaties terminas, skaičiuojamas nuo tos dienos, kurią pirkėjas reikiama tvarka nustatė patiektos jam produkcijos trūkumus. Terminai pareikšti pretenzijoms ryšium su patiektos produkcijos trūkumais Terminus ir tvarką, kuriais pirkėjas turi nustatyti patiektos jam produkcijos trūkumus, kai jie negalėjo būti pastebėti, produkciją įprastiniu būdu priimant, ir pareikšti tiekėjui pretenzijas, kylančias iš netinkamos kokybės produkcijos patiekimo, nustato tiekimo sutartis, o jei sutartyje tai nenustatyta, - pagal paprastai reiškiamus reikalavimus (6 mėn.). Produkcijai, skirtai ilgam naudojimuisi ar laikymui, standartai arba techninės sąlygos gali numatyti ilgesnius terminus, per kuriuos pirkėjas turi reikiama tvarka nustatyti nurodytuosius trūkumus (garantiniai terminai) ir po to pareikšti tiekėjui pretenzinius reikalavimus dėl šių trūkumų pašalinimo arba dėl produkcijos pakeitimo. Tiekėjas privalo neatlygintinai ištaisyti produkcijos, kuriai nustatytas garantinis terminas, trūkumus arba pakeisti ją jeigu neįrodo, jog trūkumai atsirado dėl to, kad pirkėjas pažeidė naudojimosi produkcija ar jos laikymo taisykles. Sutartyse gali būti nustatomi garantiniai terminai, jeigu jų nenumato standartai arba techninės sąlygos, taip pat ilgesni, negu standartų arba techninių sąlygų numatomi, garantiniai terminai. Prekėms, parduodamoms per mažmeninės prekybos organizacijas, garantinis terminas skaičiuojamas nuo daikto mažmeninio pardavimo dienos (264 straipsnis). Tiekiamos produkcijos komplektiškumas. Produkcija turi būti tiekiama komplektiškai, sutinkamai su standartų, techninių sąlygų arba kainoraščių reikalavimais. Sutartyje gali būti numatoma, kad produkcija tiekiama su papildomais prie komplekto dirbiniais (dalimis) arba be atskirų nereikalingų pirkėjui dirbinių (dalių), įeinančių į komplektą. Jeigu komplektiškumo nenustato standartas, patvirtintos techninės sąlygos arba kainoraštis, jis reikiamais atvejais gali būti nustatomas sutartyje. Jeigu patiekiama nekomplektinė produkcija, pirkėjas privalo pareikalauti produkciją sukomplektuoti arba nekomplektinę produkciją pakeisti komplektine ir, kol ji bus sukomplektuota arba pakeista, atsisakyti už ją sumokėti, o jeigu už produkciją jau sumokėta, - pareikalauti grąžinti sumokėtas už ją sumas. Jeigu tiekėjas produkcijos nesukomplektuoja per šalių susitarimu nustatytą laiką, pirkėjas turi teisę atsisakyti nuo produkcijos. Atsakomybė už tiekimo sutarties pažeidimą. Tais atvejais, kai patiekiama netinkamos kokybės arba nekomplektinė produkcija, pirkėjas gali išieškoti iš tiekėjo sutartyje nustatytas netesybas (baudą) ir tokiu tiekimu padarytus nuostolius, neįskaitant netesybų (baudos). PASKOLA Paskolos sutarties sąvoka ir reikšmė. PS – tai susitarimas, pagal kurį viena šalis (paskolos davėjas) perduoda paskolos gavėjui nuosavybėn pinigus ar rūšiniais požymiais apibrėžtus daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą arba tiek pat tokios pat rūšies ir kokybės daiktų. 1995m. CK 291str. atsirado antra dalis, nustatanti, kad ši sutartis gali būti ir konsensualinė: PS paskolos davėjas gali įsipareigoti pinigus ar daiktus paskolos gavėjui perduoti ateityje. Iš šio str. pirmos dalies matosi, kad PS yra realinė, bet kaip matome, ji gali būti ir konsensualinė. PS yra vienašalė, nes vienas subjektas turi tik teises, o kitas – pareigas. Paskolos davėjas turi teisę perduoti pinigus ir po to reikalauti grąžinti paskolą. Gavėjas turi pareigą priimti ir grąžinti tą paskolą. Šiuo atveju turtas perduodamas laikinai nuosavybėn, bet ne paskolinama. Reikšmė ta, kad ši sutartis susijusi su kitokių sutarčių sudarymu, kad būtų galima pilnavertiškai dalyvauti gamyboje, prekyboje ir pan. (pvz.: perkama produkcija už skolintas lėšas). Paskola – tai ne tas pats, kas nuoma ar panauda. PS šalys, dalykas, turinys ir forma. Yra dvi šalys: paskolos davėjas ir paskolos gavėjas. Pirmasis turi teises, o antrasis pareigas. Paskolos davėjas – tas, kuris perduoda nuosavybėn pinigus ar daiktą kitam asmeniui. Jis turi būti to turto savininkas ar turėti tokią teisę, kad galėtų tą turtą perduoti nuosavybėn kitam asmeniui. Kartais yra tam tikra specifika, kai paskolą suteikia bankas ar pan. šiuose santykiuose paskolos davėjas ir gavėjas atitinkamai tampa kreditoriumi ir skolininku. PS dalykas – tik rūšiniais požymiais apibrėžti daiktai. Jei būtų individualiais – būtų nuomos sutartis. Paskolos gavėjas gali grąžinti ir kitus, bet tokios pat rūšies daiktus ar kitus pinigus. Taigi PS dalykas – tai rūšiniais požymiais apibrėžti daiktai ar pinigai. Tie daiktai gali būti tiek suvartojami, tiek nesuvartojami, nes gali būti grąžinami ir kiti daiktai, gali būti grąžinami ir būtent tie patys daiktai. PS turinys – tai sutarties sąlygos. Jos yra dėl subjektų, dalyko, taip pat turi būti susitariama dėl iš sutarties atsirandančios prievolės atlygintinumo, jei ši sutartis yra atlygintinė, gali būti susitariama dėl įvykdymo termino, būdo vietos. Atlygintinumas pasireiškia tada, kai skolinami pinigai. Procentų dydis gali būti nustatytas šalių susitarimu, jei ko kita nenustato įstatymai. Šiuo atveju paskolos gavėjas turi grąžinti paskolą ir dar sumoka procentus. (dėl šio dalyko buvo kreiptasi į konstitucinį teismą: buvo nustatyta, kad procentus gali imti tik bankai, o dabar – ir fiziniai asmenys). PS forma priklauso nuo to, kokia PS suma. CK 43str. (taikomos bendros sandorių sudarymo taisyklės). Reikalaujamos formos nesilaikymas atima teisę remtis liudytojų parodymais. Sutarties sudarymo faktą patvirtina nors koks nors raštiškas įrodymo pateikimas. PS rūšys. 1)Lombardų sudaroma PS. Lombardo pagrindinė paskirtis – už įkeistus daiktus teikti paskolas. PS su lombardu būdinga tai, kad jos yra atlygintinos ir užtikrintos įkaitu. Jei paskolos gavėjas pagal tokią PS negrąžina laiku paskolos, tai lombardas tą daiktą pasduoda už kainą, atitinkančią to daikto vertę. Iš tos gautos sumos padengiama skola, po to išskaičiuojami procentai, saugojimo, draudimo įmokos ir po to, jei lieka kažkokia suma – ji grąžinama savininkui. Pagal CK 294str.: Lombardai duoda piliečiams paskolas, užtikrinamas namų apyvokos ir asmeninio naudojimo reikmenų įkeitimu (198-210str.) 2)Bankų ir kitų kredito įstaigų sudaromos PS. PS nuginčijimas. Jeigu paskolos gavėjas pinigų ar kitų daiktų faktiškai negavo arba gavo jų mažiau, negu sutartyje nurodyta, tai jis turi teisę nuginčyti visos paskolos sutarties arba jos dalies galiojimą. Tais atvejais, kada paskolos sutartis turi būti sudaroma rašytine forma (43 straipsnis), nuginčyti ją, remiantis liudytojų parodymais, neleidžiama, išskyrus baudžiamaisiais įstatymais baudžiamų veikų atvejus. TURTO NUOMA TN sutartis- tai toks susitarimas, kuriuo viena šalis /nuomotojas/ įsipareigoja duoti kitai šaliai /nuomininkui/ turtą laikinai naudotis už mokestį. Šiai sutarčiai būdinga tai, kad nuomotojas /savininkas, teisėtas valdytojas ir pan./ perduoda nuomininkui turtą laikinai naudotis už užmokestį neperduodamas NT arba TPT, o tik suteikdamas nuomininkui teisę laikinai pasinaudoti turto naudingomis savybėmis savo poreikiams patenkinti. Dalykas. Šios sutarties dalyku gali būti tik individualiais požymiais apibrėžti ir nesuvartojami daiktai. Forma. TN sutartis ilgesniam kaip 1 metų terminui turi būti rašytinės formos. Kai TN sutarties dalykas yra nekilnojamasis turtas, o TN sutartis sudaryti ilgesniam kaip 1 metų terminui, įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka turi būti įregistruojama. Terminai. TN sutartis yra terminuota. Nuo termino priklauso ir sutarties forma. Paprastai TN sutarties terminas nustatomas šalių susitarimu. Tais atvejais, kai turtas yra valstybinė nuosavybė, max TN terminus gali nustatyti LR įstatymai. TN sutartis gali būti sudaryta konkrečiam arba neapibrėžtam terminui. Jeigu TN sutartyje nenurodytas terminas, sutartis laikoma sudaryta neapibrėžtam terminui. Tokiu atveju kiekviena šalis turi teisę bet kada atsisakyti sutarties, įspėjusi apie tai antrąją šalį prieš 1 mėnesį, o kai nuomojami pastatai, gyvenamosios ir negyvenamosios patalpos, - prieš 3 mėnesius. TN sutartyje gali būti nurodyta ir kita sutarties atsisakymo tvarka. TN sutarčiai būdinga tai, kad jei pasibaigus sutarties terminui nuomininkas toliau naudojasi turtu ir nuomotojas tam neprieštarauja, tai sutartis laikoma atnaujinta neapibrėžtam terminui. Šalių teisės ir pareigos. Pagrindinės nuomotojo pareigos yra šios: 1. Pateikti nuomininkui turtą, kuris atitinka sutartyje nustatytas sąlygas bei turto naudojimo paskirtį. Nuomotojas neatsako už trūkumus, kuri buvo aptarti sutarties sudarymo metu. Nuomotojui neįvykdžius turto perdavimo pareigos, nuomininkas gali: a) išreikalauti iš nuomotojo tą turtą ir išieškoti nuostolius, padarytus uždelsimu įvykdyti; b) atsisakyti sutarties ir išieškoti nuostolius, padarytus jos neįvykdymu. 2. Savo sąskaita daryti kapitalinį remontą /jei ko kito nenumato sutartis arba įstatymas/. Jeigu nuomotojas šios pareigos nevykdo, tai nuomonininkas turi teisę: a) Pasidaryti remontą, numatytą sutartyje ar neatidėliojamai reikalingą, ir išieškoti remonto kainą iš nuomotojo ar įskaityti tą kainą į nuompinigių sąskaitą; b) Nutraukti sutartį ir išieškoti nuostolius, padarytus jos neįvykdymu. 3. Priimti išnuomotą turtą iš nuomininko, kai šis, pasibaigus sutarčiai, jį grąžina. Pagrindinės nuomininko pareigos: 1. Laiku mokėti nuompinigius už naudojimąsi turtu; 2. Laikyti nusinuomotą turtą tvarkingą, savo sąskaita daryti einamąjį remontą /jeigu ko kita nenustato įstatymas arba sutartis/, ir padengti turto išlaikymo išlaidas; 3. Naudotis nusinuomotu turtu pagal sutartį ir turto paskirtį; 4. Atsakyti už turto pablogėjimą /jei turtas pablogėjo dėl jo kaltės/; 5. Grąžinti turtą pasibaigus TN sutarčiai. Turtas turi būti grąžinamas tokios būklės, kokios nuomininkas jį gavo. Atsižvelgiama į normalų turto susidėvėjimą naudojant jį pagal paskirtį. Kartais pačioje sutartyje gali būti nurodyta, kokios būklės turtas turi būti grąžintas. Nuomininko teisės: 1. Gali reikalauti sumažinti nuomos mokestį, jei dėl aplinkybių, už kurias jis neatsako, sutartyje numatytos naudojimosi turtu sąlygos arba turto būklė esmingai pablogėjo; 2. Turi teisę į nusinuomoto turto duodamas pajamas /plačiąja prasme/, jei ko kita nenustato sutartis; 3. Jei tvarkingai vykdė TN sutartimi prisiimtas pareigas, pasibaigus sutarties terminui, turi teisę pirmas atnaujinti sutartį /netaikoma buitinei nuomos sutarčiai/; 4. Turi teisę į nusinuomoto turto pagerinimui padarytų išlaidų atlyginimą, jeigu tuos pagerinimus leido daryti nuomotojas. Nuomininkas gali pasiimti pagerinimus, jei jie atskiriami be žalos nusinuomotam turtui ir jeigu nuomotojas nesutinka atlyginti jų vertės; 5. Nuomininkas turi teisę subnuomoti nusinuomotą turtą /tam būtinas nuomotojo sutikimas/. TN sutarties pasibaigimas. Paprastai TN sutartis pasibaigia tada, kai nuomininkas įvykdo savo pareigą – grąžina nuomotojui turtą pasibaigus sutarties terminui. Tačiau TN sutartis gali pasibaigti ir prieš terminą, tiek nuomotojo, tiek nuomininko reikalavimu. Nuomotojo reikalavimu sutartis gali pasibaigti, jeigu nuomininkas: 1. Naudoja turtą ne pagal sutartį ar ne pagal turto paskirtį; 2. Tyčia ar dėl neatsargumo blogina turto būklę; 3. Nesumoka nuompinigių per sutartyje ar įstatyme nustatytą terminą; 4. Nedaro kapitalinio remonto tais atvejais, kai jis pagal įstatymą ar sutartį privalo jį daryti. Nuomininko reikalavimu sutartis gali pasibaigti: 1. Jeigu nuomotojas nedaro kapitalinio remonto, kurį jis privalo daryti; 2. Jeigu turtas dėl aplinkybių, už kurias nuomininkas neatsako, pasidaro netinkamas naudotis. ! Sutartis nepasibaigia, kai turtas pereina kitam savininkui (CK 311 str.) Buitinės nuomos sutartis BN sutartimi įmonė, įstaiga, organizacija įsipareigoja duoti nuomininkui namų apyvokos reikmenis, muzikos instrumentus, sporto inventorių, transporto priemones ir kitą asmeninio naudojimo turtą laikinai naudotis už mokestį. Esminis šios sutarties skirtumas nuo TN sutarties tas, kad viena jos šalis /nuomotojas/ yra juridinis asmuo, o kita /nuomininkas/ - fizinis asmuo. PANAUDA Sąvoka. Panaudos sutartis (PS) – toks susitarimas, pagal kurį panaudos davėjas perduoda turtą laikinai neatlygintinai naudotis panaudos gavėjui, o šis įsipareigoja grąžinti tą turtą. PS – neatlygintina. Pagal savo prigimtį labai artima nuomos sutarčiai. CK 366str. 2 d.: PS taikomos taisyklės, nustatytos 298, 301, 305, 307, 311, 314-316str., kurių nuostatos reguliuoja nuomos teisinius santykius. Šalys. Panaudos davėjas : juo gali būti tik veiksnūs asmenys; jei tai buitinė sutartis, dėl buitinio daikto, tai gali būti asmuo, kuris turi teisę sudarinėti smulkius buitinius sandorius. Taip pat gali būti juridiniai asmenys, valstybė, savivaldybes (kai tokią galimybę numato įstatymai). Panaudos gavėjas: gali būti fizinis, juridinis asmuo. Juridinis asmuo gali būti panaudos gavėju, jei tą numato jo įstatai (jei tai įeina į specialų teisnumą). Dalykas.Kadangi gavėjas įsipareigoja grąžinti turtą, tai PS dalykas – tik individualiais požymiais apibrėžti, nesunaudojami daiktai. Forma. Formai keliami tie patys reikalavimai kaip ir nuomos sutarčiai: 1) jei sutartis sudaroma ilgesniam kaip 1 metų terminui, - ji turi būti rašytinė; 2) jei tai sutartis dėl nekilnojamo daikto – ji turi būti įstatymo nustatyta tvarka ir atvejais įregistruota. PS šalių teisės ir pareigos. Panaudos davėjo: 1) Jo pagrindinė pareiga – perduoti nustatytais terminais PS numatytas sąlygas atitinkantį turtą panaudos gavėjui. 2) Jis turi pareigą atsakyti už duoto neatlygintinai naudotis turto trūkumus, kurių tyčia ar dėl neatsargumo neaptarė perduodamas turtą sutartyje. Panaudos gavėjas: 1) Jis turi naudoti turtą pagal jo tikslinę paskirtį. 2) Turi išlaikyti tinkamai tą turtą ir daryti einamąjį remontą. Laikytis specialių taisyklių ar sąlygų, jei tokios nustatytos. 3) Jis turi teisę ne tik naudotis tuo turtu, bet turi teisę duoti gautą turtą naudotis trečiajam asmeniui, bet tik gavęs panaudos davėjo sutikimą ir likdamas jam atsakingas. PS pasibaigimas. 1) PS pasibaigia atsiradus bendriesiems prievolių pasibaigimo pagrindams. 2) Gali pasibaigti ir pasibaigia mirus fiziniam asmeniui ar pasibaigus juridiniam asmeniui, dalyvavusiam sutartyje. 3) PS (skirtingai nuo nuomos sutarties), kuri sudaryta nenurodant termino, gali būti nutraukta asmens, kuriam perėjo duoto neatlygintinai naudotis turto nuosavybės teisė ar patikėjimo teisė, reikalavimu. 4) Panaudos davėjas turi teisę reikalauti prieš terminą nutraukti sutartį tais atvejais, kai panaudos gavėjas naudojasi tuo turtu ne pagal sutartį ar ne pagal to daikto tikslinę paskirtį, kai panaudos gavėjas tyčia ar dėl neatsargumo blogina turto būklę, o taip pat kai panaudos gavėjas be panaudos davėjo sutikimo duoda tą turtą naudotis trečiajam asmeniui. PS šalių atsakomybė – tokia, kaip ir nuomos (315str.) LIZINGAS Sąvoka. Šiai sutarčiai būdinga daug nuomos ir pirkimo-pardavimo sutarties bruožų ir požymių. Jei nuomos sutartyje nuomotojas yra išnuomoto turto savininkas, tai L sutarty lizingo davėjas nėra to turto savininkas. Tik LS pagrindu L davėjas įgyja pareigą įsigyti turtą nuosavybėn, kuris priklauso kitam asmeniui. LS būdinga tai, kad L gavėjas šioje sutartyje yra aktyvioji šalis, kadangi būtent jis nurodo L davėjui turtą, kurį nori įsigyti, nurodo pardavėją. Todėl L davėjas atleidžiamas nuo atsakomybės, parenkant turto pardavėją ir gavėją. LS dar vadinama finansine nuoma (projekte), ar išperkamąja nuoma. Bet L nebūtinai yra išperkamoji nuoma. LS – toks susitarimas, kuriuo L davėjas įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens daiktą, nurodytą kitos šalies (L gavėjo), ir įsipareigoja perduoti tą daiktą L gavėjui valdyti ir naudoti už užmokestį su sąlyga, kad išmokėjus visą LS numatytą kainą, daiktas pereis L gavėjo nuosavybėn. LS taikoma tiems daiktams, kurie perduodami verslo tikslais. (Lietuvoje tokia sutartis taikoma perkant automobilius ir pan.). CK projekte siūloma LS sąvoka tiksliai nurodant, kad L davėjas įsipareigoja perduoti L gavėjui daiktą valdyti ir naudoti verslo tikslais. Reikšmė. Reikšmė. Lizingo sutarties atveju nereikia kelių sutarčių (paskolos + pirkimo-pardavimo ar nuomos). Lizingo davėjas pats suteikia lizingo gavėjui paskolą. Davėjas įsigijęs daiktą parduoda gavėjui, o gavėjas gauna tą pageidaujamą turtą, sumoka pinigus, procentus, o praėjus tam tikram terminui, gali įgyti nuosavybėn. Davėjas tokiu būdu gauna tam tikrą sumą pinigų, nupirkdamas turtą, perduodamas gavėjui, gaudamas daikto vertės pinigus ir priedu procentus. Davėjas paskolą duoda ne pinigais, o daiktu. Nevykdant gavėjui įsipareigojimų, daiktas paimamas ir parduodamas kt. asmeniui, o pradinis įnašas padengia susidėvėjimą. Lizingas taip pat naudojamas dėl to, kad egzistuoja labai daug daiktų, kurie greitai pasensta morališkai (kompiuterinė įranga). Gavėjas tokioje situacijoje taip pat turi naudos, nes moka nedidelę sumą. Rūšys. Lizingas pagal dalyvius gali būti: a. tiesioginis; b. netiesioginis; Jei dalyvauja tik pardavėjas (gamintojas, tiekėjas) ir lizingo gavėjas, tai lizingas tiesioginis. Netiesioginis, kai dalyvauja 3 šalys: padavėjas, lizingo davėjas ir lizingo gavėjas. Pagal perduodamus daiktus skirstoma į : a. kilnojamasis; b. nekilnojamasis. Pagal amortizaciją : 1. dalinės amortizacijos; 2. visiškos amortizacijos. (1) kai per visą lizingo laikotarpį padengiama tik dalis perduodamo turto vertės. (2) Kai per visą L laikotarpį padengiama visa vertė. Pagal vertės požymius: 1) finansinis; 2) operatyvinis. 1) Finansinis lizingas: (išperkamoji nuoma)-būdinga, kad išnuomoto daikto nuomos terminas sutampa su visišku daikto vertės padengimu (nuosavybės teisė pereina liz. gavėjui). Lizingo davėjas susigrąžina lėšas + pelną. Finans. lizingui būdinga, kad lizingo gavėjas renkasi ir daiktą, ir tiekėją. Per sutarties laikotarpį turi būti kompensuojama visa daikto vertė. 2) Operatyvinis lizingas : būdinga, kad mokėjimai nepadengia visos daikto vertės. Nustatytas terminas yra trumpesnis nei nuomojamo daikto naudojimo laikas. Pasibaigus sutarčiai, daiktas grąžinamas L davėjui (jei nepratęsiama). Tai daugiau už nuomą, taip pat daiktas neįgyjamas nuosavybės teise. Davėjas g. tą daiktą perduoti keletą kartų. Tam užtenka vienos sutarties. Lizingo, nuomos, pirk.-pardavimo sutarties bruožai. Priklausomai nuo to, ar L yra finansinis ar operatyvinis. Operatyvinis neturi pirk-pard. sutarties bruožų,o finansiniam būdingi ir nuomos, ir PP sutarties bruožai. Netiesioginiam L būdinga, kad lizingo gavėjas nurodo daiktą, pardavėją (panašu į pirk.-pard. sutartį išsimokėtinai, tačiau nuosavybės teisė pereina tik sumokėjus visą sumą). Dalykas. Nesuvartojami daiktai, turintys individualių požymių. Visų valstybių įst. riboja daiktus, kurie gali būti lizingo sutarties dalyku (Rusijos CK negali b. žemės sklypai ir kiti gamtiniai objektai). Lietuvoje –lizingo dalyku yra daugiausia kilnojami daiktai. Projekte: . Lizingo sutarties dalyku gali būti bet kokie nesuvartojami kilnojamieji daiktai, naudojami verslo tikslai, tiek susiję, tiek ir nesusiję su nekilnojamaisiais daiktais. 2. Lizingo davėjas gali perleisti visas ar dalį savo teisių, susijusių su lizingo sutartimi ir jos dalyku tretiesiems asmenims. Toks teisių perleidimas neatleidžia lizingo davėjo nuo jo prievolių pagal lizingo sutartį ir nekeičia lizingo sutarties esmės. 3. Lizingo gavėjas gali perduoti teisę naudotis lizingo sutarties dalyku ar kitokią teisę, kylančią iš lizingo sutarties tik gavęs išankstinį rašytinį lizingo davėjo sutikimą. Šalys: (projekte) 1. Lizingo sutartimi viena šalis - lizingo davėjas įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens daiktą, nurodytą kitos šalies - lizingo gavėjo ir perduoti šį daiktą lizingo gavėjui valdymui ir naudojimui verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad išmokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjo nuosavybėn. 2. Lizingo davėjas pardavėją ir daiktą renkasi pagal lizingo gavėjo nurodymus ir neatsako už pardavėjo ir nuomos dalyko parinkimą, jeigu lizingo sutartis nenumato ko kita. 3. Lizingo sutartis gali būti sudaryta tik verslo tikslais. 4. Lizingo davėju pagal sutartį gali būti bankas arba kitas pelno siekiantis juridinis asmuo, turintis įstatymo nustatyta tvarka išduotą licenciją užsiimti lizingo veikla. Lizingo davėjas, pirkdamas turtą iš pardavėjo lizingo tikslu, privalo pranešti pardavėjui, kad turtas perkamas turint tikslą perduoti jį lizingo sąlygomis konkrečiam lizingo gavėjui. Lizingo dalyvių skaičius gali būti ne tik 3, bet gali dalyvauti ir įvairios brokerinės firmos, kurios nėra laikomos lizingo sutarties šalimis, nes nefinansuoja jos, o atlieka tik tarpininko funkcijas tarp tiekėjo, numotojo ir gavėjo. Pagrindinė L davėjo pareiga – suteikti naudojimui turtą. O gavėjo pagrindinė pareiga – sumokėti nuompinigius, išlaikyti turtą geroje būklėje, daryti einamąjį remontą, o kai susitarta – ir kapitalinį. L gavėjas gali perleisti teises ir įsipareigojimus 3 asmenims tik gavęs L davėjo raštišką sutikimą. L davėjas turi teisę perduoti savo teises ir be L gavėjo sutikimo, bet turi jį apie tai informuoti. LS artimiausia nuomos sutarčiai, bet esminis jų skirtumas – LS L davėjas specialiai aptaria, kad jis neduoda jokių garantijų dėl defektų nebuvimo. L davėjo pareiga tokia, kad jis privalo pateikti tą daiktą, kad sumokėti už jį, bet dėl slaptų defektų viskas tenka gamintojui ar tiekėjui. LS būdinga tai, kad tais atvejais, kai pagal sutartį perduodamas objektas nebuvo laiku pristatytas ar neatitinka sutarty numatytų reikalavimų, L gavėjas gali nutraukti L sutartį, pasinaudodamas pasekmėmis (nuostolių išieškojimu ir pan.). Dabartiniu metu formuojasi nuostatos dėl tarptautinio finansinio lizingo (yra konvencija). GYVENAMOSIOS PATALPOS NUOMA GPNS pagalba daugelis sprendžia savo pirmo būtinumo apsirūpinimo klausimus. Kiekvienas turi teisę turėti gyvenamąjį plotą., kuris kiekvienam neabejotinai reikalingas. GPN teisiniai santykiai yra sutartiniai. Jie gali atsirasti tik asmeniui sudarius nuomos sutartį su gyvenamosios patalpos savinimu ar asmeniu, turinčiu patikėjimo teisę į ją. Yra priimtas 92 04 07 LR gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymas. Tas įstatymas nustato LR piliečių apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis būdus, valstybės teikiamos paramos formas įsigyjant gyvenamąjį namą ar butą, šios paramos suteikimo ir panaudojimo tvarką bei sąlygas, taip pat gyvenamųjų patalpų statybos ir eksploatavimo valstybinę kontrolę. Gyvenamųjų patalpų (GP) rūšys: 1) Fizinių asmenų GP; 2) Gyvenamųjų namų statybos ir eksplotavimo bendrijos; 3) Savivaldybių gyvenamosios patalpos. 1.Gyvenamieji namai ir gyvenamosios patalpos gali priklausyti vienam arba keliems fiziniams asmenims bendrosios jungtinės arba dalinės nuosavybės teise arba fiziniams ir juridiniams asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise. 2.Fiziniai, juridiniai asmenys turi teisę sujungti lėšas gyvenamojo namo ar kelių gyvenamųjų namų statybai, sukurdami gyvenamojo namo (gyvenamųjų namų) bendriją, turinčią juridinio asmens teises ir veikiančią pagal savivaldybėse įregistruotus įstatus.  3.Savivaldybių gyvenamosios patalpos yra jų teritorijoje esantys gyvenamieji namai, butai, pastatyti iš valstybės ar savivaldybių biudžeto lėšų arba kitaip įsigyti. Savivaldybės sudaro šiuos butų fondus: 1) pagrindinį butų fondą, kurio gyvenamosios patalpos nuomojamos piliečiams valstybės paramos suteikimo pagrindu arba išnuomojamos asmenims, iškeldinamiems griaunant gyvenamuosius namus, pertvarkant gyvenamąsias patalpas į negyvenamąsias, grąžinant gyvenamuosius namus jų savininkams, remiantis nuosavybės atstatymo teise, leidžiant gyventojams tame pačiame name jiems suteiktas pagalbines patalpas pertvarkyti į gyvenamąsias ir priskirti jas prie nuomojamų ar privatizuojamų, taip pat kitais atvejais, kai pagal įstatymus savivaldybės įpareigojamos suteikti asmenims gyvenamąsias patalpas; 2) manevrinį butų fondą, kurio gyvenamosios patalpos suteikiamos perkeliamiems piliečiams laikinai apgyvendinti, atliekant gyvenamųjų namų kapitalinį remontą, juos rekonstruojant, modernizuojant, likviduojant stichinių ir kitų nelaimių padarinius; 3) tarnybinį butų fondą, kurio gyvenamosios patalpos suteikiamos darbuotojams pagal Civilinio kodekso 360, 361 straipsnius ; 4) specialųjį gyvenamųjų patalpų fondą, kurį sudaro bendrabučiai, viešbučiai, nakvynės namai ir prieglaudos. Teisinis GPN santykių reguliavimas. Kodėl, kiek ir kada valstybė reguliuoja šiuos santykius? Nuomos santykių privačiuose namuose reguliavimas įstatymuos atsispindi minimaliai, nes tai šalių susitarimo dalykas. Detalesnis reguliavimas yra tada, kai nuomojamos savivaldybių GP. Įstatymas tais atvejais reglamentuoja net tokius klausimus, kaip galimybę pasikeisti GP ir pan. kodėl taip yra? – dėl to, kad 1) aprūpinimas GP – pirminių poreikių tenkinimas; 2) Valstybės ir savivaldybės kaip savinimų teisių įgyvendinimas turi tam tikrą specifiką; 3) teisės įgyvendinamos t.t. administracinių aktų pagrindu; 4) pasirašomos t.t. sutartys. Įstatyme nustatyti tam tikri principai: 1) Kiekvienas pilietis turi teisę į gyvenamąją patalpą, tai yra gali statytis ar kitokiu teisėtu būdu įsigyti gyvenamuosius namus ar butus nuosavybėn, taip pat įstatymų nustatyta tvarka nuomotis gyvenamąją patalpą iš savivaldybių, kitų juridinių ir fizinių asmenų. 2) Piliečiams nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų namų, butų skaičius, jų dydis neribojamas. Piliečiams, apsirūpinantiems gyvenamosiomis patalpomis šio įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka, suteikiama valstybės parama. 3) Užsienio piliečiai ir asmenys be pilietybės turi vienodas naudojimosi (išskyrus įsigijimą) gyvenamosiomis patalpomis teises su Lietuvos Respublikos piliečiais, jeigu ko kita nenumatyta Lietuvos Respublikos įstatymuose arba tarptautinėse sutartyse. Gyvenamųjų namų (butų) įsigijimo tvarką užsienio piliečiams ir asmenims be pilietybės nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Labai svarbu, kokiam fondui priklauso tos patalpos, kurios nuomojamos. Priklausomai nuo fondo paskirties, priklauso tvarka, pagal kurią išnuomojama GP ar ja apsirūpinama. Labai daug atvejų, kai stengiamasi tokiu būdu apsirūpinti GP-mis apeinant įstatymus, kai pakeičiama GP paskirtis. Greta gyvenamųjų patalpų yra ar atsiranda negyvenamosios patalpos. Tie santykiai taip pat yra reguliuojami, kai negyvenamosios patalpos pertvarkomos į gyvenamąsias patalpas. Gyvenamieji namai, butai (gyvenamosios patalpos)  Gyvenamieji namai, butai (toliau - gyvenamosios patalpos) įrengiami pagal gyvenamosios vietovės sąlygas ir turi atitikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus techninius ir sanitarijos (higienos) reikalavimus. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos vykdo valstybinę gyvenamųjų namų ir kitų pastatų, kuriuose įrengtos gyvenamosios patalpos, techninę kontrolę, nustato bendrą visų gyvenamųjų patalpų apskaitą, neatsižvelgiant į jų nuosavybę. Gyvenamosios patalpos daugiabučiuose (trijų ir daugiau butų) gyvenamuosiuose namuose gali būti pertvarkomos ir naudojamos prekybos, visuomeninio maitinimo, teisėsaugos tarnybų, ryšių, medicinos, spaudos platinimo, buitinių paslaugų teikimo ir kitoms negamybinėms reikmėms. Pertvarkomų patalpų savininkas turi gauti visų gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų, esančių to paties aukšto laiptinėje, vienu aukštu aukščiau ar žemiau, taip pat turinčių su pertvarkomomis patalpomis bendras sienas, savininkų bei neprivatizuotų butų nuomininkų notariškai patvirtintą raštišką sutikimą. Įvykdžius šioje dalyje išvardytas sąlygas, leidimą pertvarkyti gyvenamąsias patalpas išduoda daugiabučių namų bendrijos valdyba (valdytojas). Atsisakymas išduoti leidimą gali būti skundžiamas teismui. Leidimą vykdyti pertvarkymo (statybos) darbus išduoda apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnyba. Gyvenamosios patalpos ploto rodiklis ir valstybės paramos dydis (8str) Gyvenamosios patalpos ploto rodiklis valstybės paramai gauti yra iki 10 kvadratinių metrų sąlyginio ploto, tenkančio vienam šeimos nariui.Įsigyjamų gaunant valstybės paramą kredito lengvatinėmis sąlygomis forma gyvenamųjų patalpų bendras naudingas plotas neturi viršyti: 1) 1-2 asmenų šeimai - 60 kvadratinių metrų; 2) 3 asmenų šeimai - 75 kvadratinių metrų; 4) 4-7 asmenų šeimai -90 kvadratinių metrų; 4) 8 ir daugiau asmenų šeimai - po 12 kvadratinių metrų kiekvienam šeimos nariui. Jei asmuo (šeima) pageidauja įsigyti individualų namą, bendro naudingo ploto norma padidinama iki 120 kvadr. Metrų, nepaisant šeimos narių skaičiaus. Nuomojant gyvenamąsias patalpas iš savivaldybės butų fondo, jų bendras naudingas plotas neturi viršyti 18 kvadratinių metrų kiekvienam šeimos nariui, išskyrus šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytus atvejus.  Teisės į valstybės paramą sąlygos  Teisę į valstybės paramą apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis piliečiai turi, kai yra bent viena iš šių sąlygų: 1) gyvena nuomojamame ar nuosavame name, bute, kuriame kiekvienam šeimos nariui tenka ploto mažiau negu nurodyta šio įstatymo 8 straipsnio pirmojoje dalyje; 2) nuomoja gyvenamąsias patalpas iš fizinių asmenų arba komercinėmis sąlygomis iš įmonių, organizacijų, taip pat gyvena buvusiems savininkams grąžintuose namuose (butuose) nepriklausomai nuo gyvenamosios patalpos dydžio; 3) vienai šeimai gyventi pritaikytame bute (name) gyvena dvi ar daugiau šeimų arba vieno kambario bute gyvena trys ir daugiau asmenų. Atskira šeima taip pat laikomas nevedęs (netekėjusi) šeimos narys nuo 18 metų; 4) gyvena tarnybiniame bute, bendrabutyje; 5) grįžta ar yra grįžę iš tremties ir neturi gyvenamojo ploto arba turi jo mažiau nei nurodyta šio įstatymo 8 straipsnio pirmojoje dalyje. Piliečiai, neturėję teisės į valstybės paramą, pabloginę savo būsto sąlygas perleisdami, pakeisdami turimas gyvenamąsias patalpas ar persikeldami iš gyvenamųjų patalpų į kitas, kuriose gyvenant gali būti įgyta teisė į valstybės paramą, teisę būti įrašyti į eilę valstybės paramai gauti įgyja praėjus 5 metams nuo būsto sąlygų pabloginimo.  Valstybės paramos formos  Piliečiai, turintys teisę į valstybės paramą apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis, gali nustatyta tvarka pasirinkti ir pasinaudoti viena iš šių paramos formų: 1) gauti kreditą lengvatinėmis sąlygomis arba subsidijas gyvenamajam namui ar butui pasistatyti arba nusipirkti; 2) išsinuomoti savivaldybės gyvenamąsias patalpas, taikant savivaldybių reguliuojamus nuomos mokesčio tarifus.  Savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuoma  Piliečiai, turintys teisę į valstybės paramą, gali išsinuomoti iš savivaldybių pagrindinio butų fondo gyvenamąsias patalpas, neviršijančias šio įstatymo 8 straipsnio šeštojoje dalyje nustatyto bendro naudingo ploto. Išnuomojant gyvenamąsias patalpas, atsižvelgiama į tai, kad būtų galimybė turėti atskiras patalpas (kambarius) skirtingos lyties vyresniems kaip 9 metų amžiaus vaikams, I ir II grupės invalidams, asmenims, sergantiems lėtinių ligų, įrašytų į Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka tvirtinamą sąrašą, sunkiomis formomis. Šiais atvejais savivaldybės sprendimu šeimai išnuomojamų gyvenamųjų patalpų plotas gali būti padidintas 12 kvadratinių metrų bendro naudingo ploto. Išnuomojant vieno kambario butą, šio įstatymo 8 straipsnio šeštojoje dalyje nustatyta bendro naudingo ploto norma vienam šeimos nariui netaikoma. Visais atvejais kiekvienam šeimos nariui turi tekti ne mažiau kaip 10 kvadratinių metrų bendro naudingo ploto.  Piliečių, pageidaujančių gauti valstybės paramą, registravimas  Piliečiai, turintys teisę į valstybės paramą, registruojami ir parama jiems suteikiama savivaldybėse pagal gyvenamąją vietą. Gavęs piliečio prašymą, savivaldybės valdymo organas per mėnesį jį išnagrinėja ir priima sprendimą - registruoti pilietį valstybės paramai gauti ar neregistruoti. Užregistruoti asmenys įrašomi į piliečių, turinčių teisę gauti valstybės paramą apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis, registracijos knygą. Ši knyga turi būti sunumeruota, susiūta ir patvirtinta savivaldybės valdybos mero, valdytojo ar viršaičio parašu. Registracijos knyga yra griežtos atskaitomybės dokumentas, neaptartų pataisų joje negali būti. Visi pareiškėjo prašyme ir anketoje pateiktų duomenų pasikeitimai, turintys įtakos eiliškumo nustatymui, tarp jų ir pageidaujamos valstybės paramos forma, pažymimi registracijos knygoje. Kiekvienam įrašytų į registracijos knygą piliečių pareiškimui vedama atskira byla, kurioje laikomi reikalingi dokumentai. Savivaldybė, užregistravusi pilietį, kuriam bus suteikta valstybės parama, apie tai jam praneša raštu. Ta pačia tvarka pranešama ir jeigu pilietis neregistruojamas. Pranešime turi būti nurodyti neregistravimo motyvai. Ginčai dėl atsisakymo pilietį registruoti valstybės paramai gauti sprendžiami teismine tvarka. Piliečių eilės valstybės paramai gauti Valstybės paramai gauti sudaromos trys eilės. Į pirmąją eilę įrašomi visi piliečiai, pagal šio įstatymo 9 straipsnį turintys teisę gauti valstybės paramą ir pageidaujantys apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis, išskyrus piliečius, įrašytus į antrąją ir trečiąją eiles. Į antrąją eilę, piliečių pageidavimu, įrašomi šio įstatymo 4 priedėlyje nurodyti socialiai remtini asmenys (šeimos), pagal šio įstatymo 9 straipsnį turintys teisę gauti valstybės paramą. Išnykus sąlygoms, suteikiančioms teisę būti šioje eilėje, asmenys (šeimos) bendra tvarka įrašomi į pirmąją eilę, o buvimo kitose eilėse laikas įskaitomas. Asmenys, nurodyti šio įstatymo 4 priedėlio 1 punkte, į antrąją eilę įrašomi tik iki 25 metų ir gali likti joje iki paramos gavimo. Į trečiąją eilę, piliečių pageidavimu, įrašomos jaunos šeimos, kurių abu sutuoktiniai yra ne vyresni kaip 35 metų, taip pat nepilnos šeimos, kurių tėvas vienas arba motina viena augina vieną ir daugiau nepilnamečių vaikų ir yra ne vyresnis (-ė) kaip 35 metų, pagal šio įstatymo 9 straipsnį turinčios teisę gauti valstybės paramą. Įrašant į šią eilę, buvimo kitose eilėse laikas įskaitomas ir šeima gali likti joje iki paramos gavimo. Visos eilės sudaromos atsižvelgiant į piliečių, turinčių teisę gauti valstybės paramą, šeimos narių skaičių, turimų gyvenamųjų patalpų kiekybinę ir kokybinę charakteristiką, buvimo eilėje laiką ir kitus kriterijus. Kiekvieno piliečio vieta eilėje nustatoma pagal prie šio įstatymo pridedamą metodiką (5 priedėlis), kurioje nurodyta piliečio vietos eilėje nustatymo formulė ir koeficientai. Koeficientų dydžius nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Piliečių eiles valstybės paramai gauti sudaro ir tvirtina savivaldybės meras (valdyba). Piliečių eilės valstybės paramai gauti yra viešos. Savivaldybės sudaro galimybę suinteresuotiems asmenims su jomis susipažinti.  Piliečių išbraukimas iš eilės valstybės paramai gauti  Piliečiai iš eilės valstybės paramai gauti išbraukiami, kai: 1) savo noru atsisako valstybės paramos; 2) yra gavę valstybės paramą; 3) išnyksta sąlygos, suteikiančios teisę gauti valstybės paramą; 4) yra sąmoningai pateikę tikrovės neatitinkančias žinias arba jeigu pareigūnai, spręsdami registravimo ir įrašymo į eilę klausimus, padarė neteisėtus veiksmus, dėl kurių pilietis nepagrįstai buvo įrašytas į eilę; 5) į eilę valstybės paramai gauti yra įrašyti be teisėto pagrindo; 6) miršta ir nelieka kartu su juo gyvenančių šeimos narių; 7) kartu su šeimos nariais išvyksta nuolat gyventi į kitą gyvenamąją vietovę. Iš eilės išbraukiama savivaldybės valdymo organo, nustatančio piliečių eilę valstybės paramai gauti, sprendimu. Apie sprendimą išbraukti iš eilės, išskyrus šio 6 punkte numatytu atveju, piliečiui pranešama raštu. Ginčai dėl išbraukimo iš eilės gali būti nagrinėjami teismine tvarka. Piliečių, pageidaujančių gauti valstybės paramą, eilių peržiūrėjimas  Kasmet nuo sausio 1 dienos iki vasario 15 dienos savivaldybėse priimami piliečių anksčiau pateiktų prašymų valstybės paramai gauti bei anketų duomenų patikslinimai. Savivaldybių valdymo organai nuo vasario 15 dienos iki kovo 15 dienos pagal šio įstatymo 17 bei 20 straipsnių reikalavimus iš naujo nustato kiekvieno pareiškėjo vietą eilėje. Peržiūrėtos piliečių eilės valstybės paramai gauti tvirtinamos atitinkamos savivaldybės valdymo organo sprendimu. Piliečių, kuriems valstybės paramą numatoma suteikti per artimiausius dvejus ūkinius metus, sąrašai  Savivaldybės, peržiūrėdamos piliečių eiles valstybės paramai gauti ir nepažeisdamos eiliškumo, privalo sudaryti asmenų, kuriems valstybės paramą numatoma suteikti per artimiausius dvejus ūkinius metus, sąrašus. Piliečiams, kuriuos numatoma įrašyti į šiuos sąrašus, išsiunčiami registruoti pranešimai atvykti patikslinti duomenų. Pranešimai turi būti išsiųsti ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki pranešime nurodytos atvykimo datos. Nurodytu laiku be pateisinamos priežasties neatvykę piliečiai į dvejų ūkinių metų sąrašus neįrašomi. Asmenų, įrašytų į šiuos sąrašus, eilės tvarka nekeičiama. Sąrašai asmenų, kuriems valstybės paramą numatoma suteikti per artimiausius dvejus ūkinius metus, tvirtinami atitinkamos savivaldybės valdymo organų sprendimu. Apie planuojamą suteikti valstybės paramą artimiausiais ūkiniais metais piliečiams pranešama raštu. Sprendimas suteikti valstybės paramą  Dėl valstybės paramos suteikimo savivaldybės valdymo organas priima sprendimą. Jame nurodoma: 1) kai suteikiamas kreditas - kam, kuriam tikslui ir kokio dydžio suteikiamas kreditas bei jo suteikimo sąlygos. Savivaldybės valdymo organas, suteikdamas kreditą gyvenamajam namui ar butui statyti, pagal savo kompetenciją išsprendžia žemės sklypo statybai skyrimo ir kitus klausimus; 2) kai išnuomojamos savivaldybių gyvenamosios patalpos - kam suteikiamos gyvenamosios patalpos, jų adresas, dydis, kambarių bei piliečio šeimos narių skaičius. Prieš tokio sprendimo priėmimą nuomininkas ir jo šeimos nariai turi pateikti raštiškus įsipareigojimus apsigyventi suteikiamoje patalpoje ir atituštinti anksčiau turėtas gyvenamąsias patalpas savivaldybių gyvenamuosiuose namuose.  Gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sudarymo ir vykdymo tvarka  Gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sudarymo tvarką ir su jos vykdymu susijusius klausimus reguliuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. GYVENAMOSIOS PATALPOS NUOMA Civilinis kodeksas Gyvenamųjų patalpų rūšys: 1. fizinių asmenų; 2. gyvenamųjų namų, statybos ar eksploatavimo bendrijų; 3. valstybės ir savivaldybės; 4. įmonių, įstaigų ir organizacijų. Gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja leisti apsigyventi nuomininkui gyvenamojoje patalpoje, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa, mokėti nuomos mokestį. Šalys įsipareigoja vykdyti ir kitas nuomos sutartyje numatytas sąlygas (prievoles). GPNS būdinga tai, kad ji: 1. konsensualinė; 2. dvišalė; 3. atlygintina. GPNS specifiką rodo sutarties sudarymo pagrindai: Savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartys sudaromos remiantis savivaldybės valdymo organo sprendimu; įmonių, organizacijų savo darbuotojams nuomojamų gyvenamųjų patalpų nuomos sutartys - kolektyvinėje sutartyje, o organizacijoje, kurioje tokia sutartis nesudaroma, - administracijos ir dirbančiųjų susitarimu numatytais pagrindais ir tvarka. Įmonių, organizacijų ir fizinių asmenų komercinėmis sąlygomis nuomojamų gyvenamųjų patalpų nuomos sutartys sudaromos šalims susitarus. Sutarties forma. Gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, kai nuomotojas yra savivaldybė, įmonė, organizacija, turi būti sudaroma raštu. Ją pasirašo įgaliotasis pareigūnas ir nuomininkas. Nuomos sutartys tarp fizinių asmenų gali būti sudaromos žodžiu. Terminuota gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, nepriklausomai nuo to, kas yra jos šalis, turi būti sudaroma raštu. Sutarties turinys. Sutartyje turi būti nurodytas išnuomojamų patalpų adresas, kambarių ir kitokių patalpų skaičius, plotas, patalpose esantys patogumai, priklausiniai ir naudojimosi bendro naudojimo patalpomis sąlygos, nuomos mokesčio dydis ir šio mokesčio mokėjimo terminai, atsiskaitymų už komunalinius patarnavimus tvarka. Gyvenamosios patalpos nuomos sutartyje gali būti numatomos ir kitos sąlygos. Sutarties terminas. Gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti neterminuota arba terminuota. Rašytinė nuomos sutartis laikoma sudaryta, kai šalys ją pasirašo, o žodinė - nuo šalių susitarimo dėl sutarties sąlygų arba leidimo apsigyventi gyvenamojoje patalpoje dienos. Terminuota sutartis, kurios terminas apibrėžtas įvykio, tampa neterminuota, jei tas įvykis neįvyksta. Kai įvykis nutolsta, nustatytas sutarties terminas perkeliamas. Šalys gali atnaujinti gyvenamosios patalpos terminuotą nuomos sutartį, sudarydamos naują terminuotą arba neterminuotą nuomos sutartį. Šalys. GPN sutarties šalys yra nuomotojas ir nuomininkas. Nuomotojas yra GP savininkas ar asmuo, jas valdantis kitais pagrindais. Taip pat nuomotoju gali būti GP nuomininkas, kuris įstatymų nustatyta tvarka sudaro subnuomos sutartį. Nuomininkas yra fizinis asmuo (!), kuris savo vardu ir dėl šeimos bei buvusių šeimos narių interesų sudaro GPN sutartį. Jeigu GP liko nepilnametis, neturintis tėvų arba negalintis gyventi kartu su jais, GPN sutartį jo vardu gali sudaryti įstatymo įgaliotas asmuo. Dalykas. GPN sutarties dalyku gali būti tik GP. T.y. gyvenamieji namai, butai, kurie įrengiami pagal gyvenamosios vietovės sąlygas ir atitinka Vyriausybės nustatytus techninius ir sanitarijos (higienos) reikalavimus (3str.). Be to, įstatyme numatyta, kad Vyriausybės įgaliotos institucijos vykdo valstybinę gyvenamųjų namų ir kitų pastatų, kuriuose įrengtos GP techninę kontrolę, nustato bendrą visų GP apskaitą, neatsižvelgiant į jų nuosavybę. Savivaldybių ir įmonių GPN sutarties dalyku (CK 324 str.) gali būti tik atskiras butas arba izoliuota GP iš vieno ar kelių kambarių ir su ja susijusių pagalbinių patalpų. Negali būti savarankiškos nuomos sutarties dalyku kambario dalis arba kambarys, susijęs su kitu kambariu bendru įėjimu (pereinamieji kambariai), taip pat pagalbinės patalpos (virtuvės, koridoriai, sandėliukai ir pan.). Butuose, kurie nuomojami pagal atskiras nuomos sutartis keliems nuomininkams, tokios pagalbinės patalpos gali būti išnuomojamos bendram naudojimui. Sava specifika numatyta bendrabučiams, viešbučiams ir pan. GPN nuomininko šeimos nariai. Jų padėtis. Nuomininko šeimos nariai (CK 329 str.) yra kartu gyvenantys sutuoktinis, jų vaikai (įvaikiai), nuomininko ir jo sutuoktinio tėvai (įtėviai). Prie nuomininko šeimos narių priskiriami ir vaikų sutuoktiniai ir nuomininko vaikaičiai, jei jie su nuomininku turi bendrą ūkį. Globėjai ir globotiniai, apsigyvenę globėjo arba globotinio GP, neįgyja globėjo ar globotinio šeimos narių teisių. Tačiau jeigu globai pasibaigus jie toliau kartu gyvena ir bendrai tvarko namų ūkį, tai bet kurio iš jų reikalavimu gali būti pripažinti šeimos nariu teismine tvarka. Teismine tvarka nuomininko šeimos nariais gali būti pripažinti ir giminės, išlaikytiniai ir sugyventiniai, kartu su nuomininku, jo šeimos nariais ar vienu iš jų išgyvenę ne mažiau kaip 1 metus ir su jais bendrai tvarkę namų ūkį. (Taigi, tam tikrais atvejais pavojinga nuomoti). Tėvai ir pilnamečiai vaikai, apsigyvendami nuomojamoje patalpoje, įgyja šeimos narių teises, jei jie su nuomininku turi bendrą ūkį ir jei nuomininkas bei jo šeimos nariai su tuo sutinka. Teisinė nuomininko šeimos narių padėtis. Ją apibrėžia teisės ir pareigos (CK 330 str.). GP nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, kylančias iš GPN sutarties, kaip ir nuomininkas. Netgi fiziniai asmenys, nustoję būti nuomininko šeimos nariais, bet toliau gyvenantys nuomojamoje patalpoje, turi tokias pat teises ir pareigas kaip ir nuomininkas bei jo šeimos nariai. Pažymėtina tai, kad pagal prievoles, kylančias iš nuomos sutarties, pilnamečiai nuomininko šeimos nariai ir buvę šeimos nariai atsako solidariai su nuomininku. Pagrindinė nuomininko šeimos narių teisė – teisė apsigyventi nuomojamoje patalpoje (331 str.). Pagal nuomos sutartį GP turi teisę apsigyventi tie nuomininko šeimos nariai ir buvę šeimos nariai, kurie yra įvardinti sutartyje. Jei šie asmenys per 6 mėnesius nuo sutarties sudarymo GP neapsigyvena, teisę apsigyventi joje praranda. Laikinai išvykusiems šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kai pasibaigia išvykimo laikas, o jei šie asmenys sugrįžo anksčiau - nuo jų sugrįžimo dienos. Tam tikra specifika pasižymi savivaldybių GPN. Savivaldybės GP nuomininkas ar pilnamečiai jo šeimos nariai, kitiems pilnamečiams šeimos nariams sutinkant, nuomojamoje GP turi teisę apgyvendinti sutuoktinį, vaikus, savo ir sutuoktinio tėvus. O jeigu vaikai nepilnamečiai, sutikimo nereikia. Jeigu GP yra nuomojamos komercinėmis sąlygomis, tai apgyvendinant reikalingas nuomotojo leidimas. Tokio leidimo nereikia apgyvendinti nuomininko ar jo šeimos nario sutuoktiniui ir nepilnamečiams jų vaikams (įvaikiams). GP nuomos sutartyje gali būti numatomos ir kitos šeimos narių apgyvendinimo sąlygos. Apgyvendintas šeimos narys įgyja lygias su kitais nuomininko šeimos nariais ir buvusiais šeimos nariais teises ir pareigas į GP, jei apsigyvendamas nebuvo kitaip susitaręs. Kita nuomininko ir jo šeimos narių teisė – teisės naudotis savivaldybės gyvenamąja patalpa palikimas laikinai išvykusiems (332 str.). Nuomininkui, jo šeimos nariui ar buvusiam šeimos nariui laikinai išvykus, teisė į savivaldybės GP jiems paliekama 6 mėnesiams. Teisė į savivaldybės GP paliekama visam išvykimo laikui šiais atvejais: a) išvykus gydytis - visą gydymosi laiką; b) išvykus mokytis - visą mokymosi, studijų laiką; c) išvykus ilgalaikėn komandiruotėn į užsienį – visą komandiruotės laiką; d) išvykus eiti globėjo ar rūpintojo pareigas - visą jų ėjimo laiką; e) vaikus atidavus į auklėjimo įstaigą, giminaičiams, globėjui ar rūpintojui - visą jų ten buvimo laiką; f) pašaukus į krašto apsaugos tarnybą - įstatymo nustatytą tarnybos laiką; g) suėmus - visą tardymo ir teismo laiką /o ne bausmės atlikimo laiką!/. Pasibaigus šioms aplinkybėms, laikinai išvykusiam nuomininkui, jo šeimos nariui ar buvusiam šeimos nariui teisė į nuomojamą patalpą išlieka dar 6 mėnesius. Jiems pasibaigus prarandama teisė į GP. Bet galimi atvejai, kai praleidus terminą, prarastoji teisė į gyvenamąjį plotą atstatoma. T.y. tuomet, kai laikinai išvykusįjį, kuris grįžo po nustatyto termino, pasilikę nuomininkas, pilnamečiai šeimos nariai ir buvę šeimos nariai priima gyventi nuomojamoje patalpoje. Prarastą teisę gali atstatyti ir teismas, jeigu jis nustatys, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Laikinai išvykusio fizinio asmens teisė į GP pasibaigia ir anksčiau nustatyto laiko, kai nutraukiama savivaldybės GPN sutartis, jei sutartyje nenustatyta kitaip. Laikinai išvykusio savivaldybės GP nuomininko, jo šeimos nario ar buvusio šeimos nario patalpa turi teisę naudotis pasilikę šeimos nariai ir buvę šeimos nariai (333 str.). Jei nuomininko, jo šeimos narių ar buvusių šeimos narių nelieka, tai išvykstantis nuomininkas /tik jis!/ GP gali išnuomoti pagal subnuomos sutartį /ne ilgesniam terminui nei išvykimo laikas/ arba joje gali būti apgyvendinti laikinieji gyventojai, su kuriais nesudaroma subnuomos sutartis ir iš kurių neimamas mokestis už naudojimąsi patalpa. Laikinieji gyventojai nuomininko arba jo šeimos narių reikalavimu privalo tuojau išsikelti iš patalpos. Jiems atsisakius išsikelti iš patalpos, nuomininkas ir jo šeimos nariai turi teisę reikalauti teismine tvarka iškeldinti laikinus gyventojus nesuteikiant kitos GP. Laikinai išvykusiajam sugrįžus, subnuomininkas ar laikinasis gyventojas turi tuoj pat atituštinti GP, o asmenys, neatituštinę GP, be jokio išankstinio įspėjimo iškeldinami ir kita GP jiems nesuteikiama. Savivaldybių GP rezervavimas (334 str.). Jeigu nuomininkas, jo šeimos narys ar visi nuomininko šeimos nariai išvyksta į kitą vietovę ar užsienį ilgesniam kaip 6 mėnesių laikui, jo nuomojama savivaldybės GP gali būti rezervuojama. Sprendimą rezervuoti priima vietos savivaldos vykdomoji institucija. Atsisakymas rezervuoti gali būti ginčijamas teismine tvarka. Jeigu išvyksta ne visi šeimos nariai, rezervuota savivaldybės gyvenamąja patalpa naudojasi pasilikusieji. Jeigu išvyksta nuomininkas ir visi jo šeimos nariai, nuomininkas turi teisę palikti GP naudotis pagal subnuomos sutartį kitiems asmenims arba apgyvendinti joje laikinus gyventojus. Rezervavimo sutartyje gali būti numatoma, jog savivaldybė išnuomosianti GP pagal terminuotą nuomos sutartį. Sugrįžus rezervuotos GP nuomininkui ar jo šeimos nariui, jų reikalavimu asmenys, apgyvendinti toje GP, turi tuoj pat ją atituštinti nepriklausomai nuo rezervavimo termino pasibaigimo. Asmenys, neatituštinę rezervuotos GP, be jokio išankstinio įspėjimo iškeldinami ir kita GP jiems nesuteikiama. Viena iš nuomininko teisių – GP subnuoma (336 str.). GP nuomininkas, gavęs kartu su juo gyvenančių šeimos narių ir nuomotojo sutikimą, turi teisę subnuomoti GP. GP subnuomos sutartis gali būti sudaroma tiek žodžiu, tiek raštu, tiek terminuotam, tiek neterminuotam laikui. GP subnuomos mokestis nustatomas šalių susitarimu. Pasibaigus subnuomos terminui, subnuomininkas neturi pirmumo teisės atnaujinti sutartį ir nuomininko reikalavimu turi atituštinti pagal nuomos sutartį turėtą patalpą. Jeigu subnuomos sutartis sudaryta nenurodant termino, nuomininkas privalo prieš 3 mėnesius įspėti subnuomininką apie subnuomos sutarties nutraukimą. Jeigu subnuomininkas atsisako atituštinti GP, jis turi būti teismine tvarka iškeldintas ir kita GP jam nesuteikiama. Nuomininkas turi teisę pertvarkyti ir perplanuoti GP (346 str.). Tokią teisę turi savivaldybių, įmonių, organizacijų GP nuomininkas ir jo šeimos nariai. Leidus nuomotojui ir sutikus kartu gyvenantiems pilnamečiams šeimos nariams, taip pat kitiems suinteresuotiems asmenims, kurių teisės ar teisėti interesai gali būti pažeisti, nuomininkas ir jo šeimos nariai gali pertvarkyti ir perplanuoti GP bei pagalbines patalpas. Jei nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti suinteresuoti asmenys nesutaria, ginčas gali būti išspręstas teismine tvarka. To neįmanoma padaryti, jeigu sutikimo neduoda nuomotojas. CK numatyta galimybė keistis gyvenamosiomis patalpomis (341 str.). Savivaldybių, įmonių, organizacijų ir fizinių asmenų GP nuomininkas, gavęs kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių, įskaitant laikinai išvykusius, raštišką sutikimą ir nuomotojui sutikus, gali keistis nuomojama gyvenamąja patalpa su kitu savivaldybių, įmonių, organizacijų ir fizinių asmenų GP nuomininku. Numatyta, kad nuomotojo, išskyrus savivaldybę, atsisakymas sutikti keistis gyvenamosiomis patalpomis negali būti nuginčijamas. Keitimasis gyvenamosiomis patalpomis įforminamas naujomis nuomos sutartimis. Keitimosi sutartis įsigalioja nuo paskutinės naujos GP nuomos sutarties sudarymo dienos, o jeigu ginčą sprendė teismas - nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Jeigu šeimos nariai nesusitaria dėl keitimosi arba kai pakeitus gyvenamąsias patalpas būtų galimybė likviduoti šeimoje susidariusias konfliktines situacijas, tai bet kuris iš šeimos narių turi teisę reikalauti teismine tvarka prievarta pakeisti nuomojamą GP į kitą GP arba į patalpas skirtinguose namuose (butuose). Gyvenamosios patalpos nuomos sutarties pakeitimas CK 399str: Savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti pakeista šio kodekso 340-343 straipsniuose numatytais atvejais. Jei nuomininkas, jo šeimos nariai ar buvę šeimos nariai nesutinka keisti nuomos sutartį kolektyvinėje sutartyje ar administracijos ir dirbančiųjų susitarime numatytais pagrindais,ginčas tarp gyvenamosios patalpos nuomos sutarties šalių sprendžiamas teismine tvarka. Įmonių, organizacijų ir fizinių asmenų komercinėmis sąlygomis nuomojamų gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį pakeisti galima tik nuomininkui su nuomotoju susitarus. Nuomotojo ar nuomininko atsisakymas keisti nuomos sutartį gali būti ginčijamas teismine tvarka. Pakeitus gyvenamosios patalpos rašytinę nuomos sutartį,sudaroma nauja rašytinė sutartis, kurioje nurodomi senosios sutarties pakeitimai. Ši sutartis gali būti pakeista : 1. Padalijant butą; 2. Kai 1 gyv. patalpa keičiama į kelias; 3. Kai nuomininkai susijungia į vieną šeimą; 4. Dėl kito šeimos nario pripažinimo nuomininku. Atsisakymas keisti sutartį gali būti ginčijamas teismine tvarka. Atvejai, kada gali būti pakeista sutartis, numatyti 340-344str. 340 str.: Pilnametis nuomininko šeimos narys ir buvęs šeimos narys turi teisę sudaryti atskirą GPNS (padalinti butą), jeigu su tuo sutinka nuomotojas, nuomininkas ir kiti pilnamečiai šeimos nariai. Tokiam šeimos nariui, atsižvelgiantį jam tenkančią gyvenamojo ploto dalį, gali būti išnuomojama atskira izoliuota gyvenamoji patalpa. Tokiu atveju su kiekvienu nuomininku sudaromos atskiros GPNS. Nuomininkas, pilnamečiai šeimos nariai ar buvę šeimos nariai gali nustatyti nuomojamos GP naudojimosi tvarką ir sąlygas, nekeisdami nuomos sutarties. Ginčai, kylantys dėl buto padalijimo, nuomojamos GP naudojimosi tvarkos ir sąlygų nustatymo, sprendžiami teismine tvarka. 341str.: Savivaldybė, turėdama galimybių ir nuomininkui, jo šeimos nariams bei buvusiems šeimos nariams sutinkant, jų nuomojamą gyvenamąją patalpą gali pakeisti į kelias, kiekvienam šeimos nariui suteikdama ne daugiau kaip 10 kvadratinių metrų sąlyginio gyvenamosios patalpos ploto, turėtą gyvenamąją patalpą palikdama savivaldybei. Tuo atveju nuomininkui, pilnamečiams šeimos nariams ar buvusiems šeimos nariams pageidaujant, viena savivaldybių GPNS gali būti pakeista į kelias. Ginčai dėl sutarties pakeitimo vieną GP pakeičiant į kelias sprendžiami teismine tvarka. Naujas sutartis sudarę nuomininkai ir jų šeimų nariai, iki sutarties pakeitimo neturėję teisės į valstybės paramą, tokią teisę gali įgyti praėjus penkeriems metams po sutarties pakeitimo. Nuostata, kad keičiama į kelias, yra gana logiška; šis pakeitimas neturi būti pagerinimas, kuomet asmenys turi teisę į valstybės paramą. 342str.: Keliems nuomininkams pagal atskiras NS nuomojamame bute gyvenantys FA, susijungę į vieną šeimą, gali sudaryti vieną nuomojamą GPNS (sujungti butus), jeigu jų šeimos nariai ir nuomotojas su tuo sutinka. Sutartis sudaroma su susijungusių į vieną šeimą šeimos narių siūlomu nuomininku. Nuomotojo atsisakymas sudaryti vieną nuomos sutartį gali būtinu ginčijamas teismine tvarka. 343str.: Nuomininkui ir jo šeimos nariams susitarus, pirminis nuomininkas gali būti pakeistas kitu. Tokia pat tvarka GPNS pakeičiama nuomininkui mirus. Ginčai, kylantys dėl šeimos nario pripažinimo nuomininku,sprendžiami teismine tvarka. 344str.: Jeigu bute, kurį savivaldybė kaip savininkas nuomoja pagal atskiras nuomos sutartis keliems nuomininkams, atituštinamas gretimas, neizoliuotas nuo vieno iš nuomininko gyvenamosios patalpos kambarys, jis šio nuomininko pageidavimu perduodamas jam naudotis. Jeigu atituštinamas izoliuotas kambarys, jis perduodamas tam nuomininkui, kuris turi mažiausiai bendro naudingo ploto vienam šeimos nariui, o šiam nuomininkui atsisakius – kitam. Atsisakius visiems nuomininkams, atituštinta GP išnuomojama kitiems nuomininkams. Perdavus atituštintą kambarį kitam nuomininkui, pakeičiama ir gyvenamosios patalpos nuomos sutartis. Vienas iš pakeitimo pagrindų yra, kai GPNS kaičiamos nuomininkui nutraukus sutartį. 345str.: Jeigu nuomininkas nutraukia darbo santykius su įmone ar organizacija, kurios gyvenamąją patalpą jis nuomoja, tai negali būti pagrindas nutraukti GPNS. Šiuo atveju įmonė ar organizacija GPNS gali pakeisti kolektyvinėje sutartyje, o organizacijoje, kurioje tokia sutartis nesudaroma, – administracijos ir dirbančiųjų susitarimu numatytais pagrindais ir tvarka. Ginčas tarp įmonės ar organizacijos ir nuomininko, jo šeimos narių ar buvusių šeimos narių dėl tokio sutarties pakeitimo sprendžiamas teismine tvarka. Tokiu atveju dažniausia numatoma, kad jeigu darbo sutartis nutraukiama, buvęs darbuotojas netenka tų lengvatų nuomojant patalpas, kurios įtrauktos į nuomos sutartį. Praktikoje iškyla problemų, kai sutartyje nėra numatytos galimybės pakeisti sąlygas. Gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimas Sutartis gali būti nutraukta šiais atvejais: 1. Šalių valia; 2. Dėl butų įstatymo pažeidimų; 3. Pasibaigus darbo santykiams; 4. Kai išnyksta sutarties dalykas arba sutarties dalykas iš esmės pasikeičia. GPNS nutraukimas (1) ir pasibaigimas (2) nėra tapačios sąvokos. Pasibaigimas – tokia situacija, kai dėl įstatymų numatytų aplinkybių tarp nuomotojo ir nuomininko išnyksta pagal GPNS buvusios tarpusavio teisės ir pareigos. Vienas iš labiausiai paplitusių NS pasibaigimo pagrindų yra (1). Nuomos sutartis pasibaigia nebūtinai nutraukimu, tačiau gali pasibaigti ir mirties atveju, šalims sutapus viename asmenyje. NS gali būti nutraukta nuomininko, nuomotojo ar trečiųjų asmenų (pvz.: rūpybos) veiksmais. Ypatingiems atvejams, kada reikia labai greitai išspręsti NS klausimą, yra nustatytas administracinis NS nutraukimo būdas. Jis atliekamas ne teismo, o prokuroro. Apskritai nuomotojas sutartį gali nutraukti tik esant t.t. įstatymo numatytiems pagrindams. 349 str.: GP nuomininkas turi teisę nutraukti nuomos sutartį, prieš 1mėn. raštiškai įspėjęs nuomotoją. Nuomininkui neįvykdžius šio reikalavimo, nuomotojas turi teisę į susidariusių nuostolių atlyginimą. Iki įspėjimo termino pasibaigimo nuomininkas gali atšaukti įspėjimą, jei nuomotojas su kitu nuomininku nėra sudaręs tos gyvenamosios patalpos nuomos sutarties. Nuomininkui, jo šeimos nariams ir buvusiems šeimos nariams išvykus gyventi kitur, gyvenamosios patalpos nuomos sutartis laikoma nutraukta nuo išvykimo dienos. 354 str.: Įmonių, organizacijų ir fizinių asmenų komercinėmis sąlygomis nuomojamų GP neterminuota NS nuomotojo reikalavimu gali būti nutraukta nuomininką raštu įspėjus prieš 3mėn.. Pasibaigus šiam terminui, nuomininkas, jo šeimos nariai ar buvę šeimos nariai turi išsikelti iš gyvenamosios patalpos, o neišsikėlę iš jos iškeldinami ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama. Numatyti skirtingi terminai, nes nuomotojas gali tik kai kurį laiką negauti pajamų, o nuomininkas gali netekti gyvenamosios vietos. Sąvokos “kita gyvenamoji vieta” ir “kita tinkamai įrengta gyvenamoji patalpa” yra skirtingos, nes antrajai taikomi spec. reikalavimai: • Ji turi būti toje pačioje gyvenamojoje vietoje; • Tinkamai įrengta pagal tos vietovės sąlygas, turi atitikti techninius bei savininkų reikalavimus; • Plotas turi būti ne mažesnis už anksčiau turėtąjį. Tačiau jei patalpoje sąlyginis plotas kiekvienam asmeniui atskirai buvo mažesnis už Lietuvos Respublikoje įstatymuose nustatytąjį, tai perkeliant mažesnis būti nebegali. • 1-me kambaryje negali būti apgyvendinti vyresni nei 5 metų skirtingos lyties asmenys, išskyrus sutuoktinius. • Turi atitikti iškeldinamųjų asmenų sveikatos būklė ir kitos aplinkybės. Mažesnė patalpa gali būti suteikta tik nuomininko pageidavimu. 355str.: Jeigu dėl stichinių nelaimių, gaisro ar techninio susidėvėjimo gyvenamoji patalpa gresia sugriūti arba tampa netinkama gyventi,fiziniai asmenys iš jų iškeldinami pagal prokuroro sankciją ir jiems suteikiama kita tinkamai įrengta GP. Tokią patalpą suteikia butų fondo, kuriame yra gresianti sugriūti arba netinkama gyventi gyvenamoji patalpa, savininkas, o jeigu jis neturi galimybių - savivaldybė. Nėra pagrindas savaime nutraukti GPNS GP nuosavybės teisės perėjimas kitam asmeniui, pirkimas, pardavimas ir pan. Taip pat juridinės reikšmės neturi ankstesniojo namo savininko pareikštas įspėjimas …… 351 str.:Jei nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip 6 mėn.) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, jei nuomininkas,jo šeimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina GP arba ją naudoja ne pagal paskirtį, NS gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinami išnuomojamos patalpos nesuteikiant kitos GP. Nuomininkas, jo šeimos nariai arba kiti kartu su jais gyvenantys asmenys, kurie savo netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi, nuomotojo arba kitų asmenų,kuriems trukdoma normaliai gyventi reikalavimu gali būti iškeldinti nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. 362str.: Darbuotojai, nutraukę darbo santykius su tarnybinių GP nuomotoju, jam reikalaujant, privalo išsikelti iš šių patalpų su kartu gyvenančiais asmenimis. Neišsikėlę iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų fiziniai asmenys iškeldinami ir kita GP jiems nesuteikiama, išskyrus šio kodekso 363 straipsnyje numatytus atvejus. 365str. 3d.: Darbuotojai, pasibaigus darbo sutarčiai, iš bendrabučio iškeldinami, išskyrus 363 straipsnyje numatytus atvejus.Besimokantieji, pasibaigus mokslo metams, iš bendrabučio iškeldinami. RANGA RS sąvoka ir reikšmė. RS (374) – tai susitarimas, kuriuo viena šalis (rangovas) įsipareigoja savo rizika atlikti tam tikrą darbą pagal kitos šalies (užsakovo) užduotą iš jo ar savo medžiagos, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už ją sumokėti. RS – civiliniai teisiniai santykiai. RS turi daug panašumų su darbo sutartimi, bet čia jau darbo santykiai. (latviai net darbo sutartį bando reguliuoti kaip civilinę sutartį). RS reikšmė: šalys į tokius santykius sueina tam, kad patenkintų savo poreikius, kad būtų sukurtas kažkoks daiktas. Čia nereikia darbo santykių. Sukuriami dažniausiai individualiais požymiais apibrėžti daiktai. Ne visada asmenys pasitenkina pirkdami daiktus ir parduotuvių ar pan. rangos sutartimi įsipareigojama ką nors pastatyti ar sutaisyti ar pan. Kadangi rangovas darbą atlieka savo rizika, todėl, atsitiktinai žuvus RS objektui, jis negali gauti sutartimi nustatyto atlyginimo. RS dalykas. Ne pats darbas, o darbo rezultatas yra dalykas. RS sudarymo momentu to dalyko nėra, jis turi būti pagamintas vykdant šią sutartį. Susitarimo metu yra tik medžiaga. Atliekant darbą, užsakovas gali duoti nurodymus dėl darbo atlikimo, gali kontroliuoti darbo eigą ir kokybę. 375 str. numatyta, kad LR įstatymai gali numatyti atvejus, kai tam tikrų rūšių darbai gali būti atliekami tik turint nustatyta tvarka išduotą leidimą (licenciją). RS rūšys. Yra 1)buitinės RS; 2)gyvenamųjų namų kapitalinės statybos RS. Seniau buvo RS, atskirai piliečiams, atskirai organizacijoms ir pan. CK projekte yra tokios RS rūšys: 1) vartojimo RS; 2) statybos RS; 3) projektavimo ir tyrinėjimo darbu RS. RS šalys. Gali būti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys. Tam tikrais atvejais rangovui nustatomas reikalavimas turėti leidimą atlikti tam tikrus darbus. Rangovas gali perduoti atlikti darbą kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui pagal subrangos sutartį. RS forma. RS formai taikomos bendrosios sandorių formos taisyklės. RS atveju gali būti numatyti t.t. reikalavimai, kad RS turi būti įforminama išduodant specialius čekius, kasos talonus, žetonus ir pan. Dažnai RS sudaroma užpildant tipinę formą. Vartojimo (buitinės) RS įforminamos užsakymo priėmimu. RS sąlygos. Turi būti susitariama : 1) dėl paties dalyko, 2) dėl to dalyko sukūrimo pagal užsakovo nustatytą patvirtintą užduotį, tvarką, 3) dėl RS objekto priėmimo ir perdavimo, 4) dėl sutarties įvykdymo terminų, 5) dėl kainos. Susitariant dėl dalyko, turi būti aišku, kas turi būti perduodama kaip rezultatas ir pan. Dalykas: tas dalykas gali būti sukuriamas arba iš užsakovo, arba iš rangovo medžiagos. Darbo atlikimas iš rangovo medžiagos ir jo priemonių. Rangovas privalo atlikti sutartyje sulygtą darbą iš savo medžiagos ir savo priemonėmis, jeigu ko kita nenustato įstatymas ar sutartis. Rangovas, atliekantis darbą iš savo medžiagos, atsako už blogą medžiagos kokybę. Jeigu iš rangovo medžiagos atliekamas darbas pagal fizinių asmenų buitinių poreikių aptarnavimo rangos sutartį (buitinis užsakymas), tai už medžiagą užsakovas sumoka visą jos kainą ar sutartyje nurodytą tos kainos dalį, sudarant sutartį, o galutinai atsiskaitoma, užsakovui gaunant rangovo atliktą darbą. Tipinėse sutartyse numatytais atvejais medžiagą rangovas gali duoti kreditan (išsimokėtinai). Paskesnis duotos kreditan medžiagos kainos pasikeitimas neturi įtakos šalių tarpusavio atsiskaitymui. Atsitiktinė medžiagos sugedimo ar žuvimo rizika tenka medžiagą davusiai šaliai. Jei iš užsakovo medžiagos atliekamas darbas, tai tas turi būti nurodoma RS, turi būti nurodomas tikslus tos medžiagos pavadinimas ir kaina. Konkrečioje sutartyje gali būti numatytos medžiagos sunaudojimo normos, grąžinimo terminai atsakomybė. RS kaina. Kaina – atitinkama pinigų suma, už kurią užsakovas turi sumokėti rangovui dėl atlikto darbo. Jei atliekami sudėtingi darbai, turi būti sudaroma sąmata. Sutartyje numatytiems darbams atlikti gali būti sudaroma 1)tvirta ar 2)apytikrė sąmata. Sąmatoje numatomos išlaidos medžiagoms įsigyti, darbams sumokėti. Tvirta ar apytikrė nustatoma sąmata priklauso nuo to, ar galima iš anksto tiksliai apskaičiuoti išlaidas, ar negalima. Tvirta sąmata negali būti perviršyta. Apytikrė – gali būti viršyta truputėlį. Jeigu prireikia apytikrę sąmatą žymiai perviršyti, tai rangovas privalo laiku įspėti apie tai užsakovą. Šiuo atveju užsakovas turi teisę atsisakyti nuo sutarties, atlygindamas rangovui jo turėtas išlaidas. Jeigu rangovas apie sąmatos perviršijimą užsakovo neįspėja, tai jis privalo atlikti darbą, nereikalaudamas atlyginti viršijančių sąmatą išlaidų. RS terminai. Terminai gali būti ne tik galutiniai, bet ir tarpiniai terminai. Gali būti net nustatyti ir darbų pradžios terminai, kadangi svarbu, kada rangovas gaus medžiagą iš užsakovo. Tai susiję su abiejų šalių pareigų vykdymų. Šalių teisės ir pareigos Rangovo pareigos yra šios: • Atlikti darbą laiku, kokybiškai ir perduoti darbo rezultatą, kuris tinkamas naudoti pagal paskirtį, užsakovui. Rangovas darbą atlieka savo rizika. Tai reiškia, kad atsitiktinai žuvus darbo rezultatui arba ne dėl savo kaltės negalėdamas darbo baigti, rangovas negali reikalauti iš užsakovo atlyginimo už atliktą darbą bei sunaudotas medžiagas. Darbo rezultatas turi atitikti kokybės reikalavimus, kurie gali būti aptarti sudarant sutartį. Be to, rangovas, atlikdamas darbą, privalo vadovautis technikinėmis sąlygomis, standartais. Visais atvejais darbo rezultatas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Atliktą darbą rangovas turi perduoti sutartyje nustatytu terminu. Nuo daikto rezultato perdavimo momento NT pereina užsakovui, o kartu su ja ir atsitiktinio daikto žuvimo rizika. • Saugoti užsakovo patikėtą turtą. Rangovas privalo imtis visų priemonių užsakovo jam patikėto turto saugumui užtikrinti ir atsako už bet kokį apsileidimą, dėl kurio tas turtas buvo prarastas arba sužalotas (CK 380str.). • Laiku įspėti dėl aplinkybių, keliančių grėsmę darbo tinkamumui. Kaip atitinkamos srities specialistas, rangovas žino darbo specifiką ir iš anksto gali numatyti neigiamas pasekmes, kurios gali atsirasti dėl: 1. Užsakovo pateiktos netinkamos ar blogos medžiagos; 2. Neteisingų užsakovo nurodymų; 3. Kokios nors kitos nuo rangovo nepriklausančios aplinkybės. Jei rangovas laiku neįspėja, pats atsako už atsiradusias neigiamas pasekmes. Tuo tarpu jei rangovas įspėja, o užsakovas nepaiso šio pagrįsto įspėjimo, t.y. nepakeičia medžiagos, nurodymų bei reikalavimų ir pan., rangovas turi teisę atsisakyti nuo sutarties ir išieškoti iš užsakovo turėtus nuostolius. Užsakovo pareigos yra šios: • Priimti atliktą darbą. Užsakovas privalo priimti rangovo pagal sutartį atliktą darbą. Darbas gali būti priimtas sutartimi nustatytu terminu arba kai rangovas praneša, kad darbas yra baigtas. RS šalys gali nustatyti per kiek laiko gal būti priimtas darbas. Užsakovas, priimdamas darbą, turi teisę apžiūrėti jį ir, pastebėjęs jame nukrypimų nuo sutarties sąlygų ar kitokių trūkumų, pareikšti apie juos rangovui. Priklausomai nuo to, kokia buvo RS, priklauso darbo priėmimo tvarkos įforminimas: u-sakovas grąžina rangovui kvitus, talonus su atitinkamais įrašais, surašo aktą apie sudėtingo darbo priėmimą ir pan. • Sumokėti už atliktą darbą. Užsakovas privalo sumokėti už rangovo atliktą darbą, perdavus visą darbą, jeigu ko kita nenustato įstatymas ar sutartis. Šalių susitarimu atliekamų darbų kaina arba jos dalis gali būti sumokėta sutarties sudarymo metu arba gali būti duodamas avansas sutarties sudarymo metu, o visiškai atsiskaitoma tada, kai užsakovas gauna rangovo atliktą darbą. Užsakovo teisės /darbo atlikimo metu/ yra šios: • Jeigu rangovas nepradeda laiku vykdyti sutarties arba atlieka darbą taip lėtai, kad jį baigti iki termino pabaigos pasidaro aiškiai negalima, tai užsakovas turi teisę atsisakyti nuo sutarties ir reikalauti atlyginti nuostolius. • Jeigu darbo atlikimo metu pasidaro aišku, kad jis nebus tinkamai atliktas, tai užsakovas turi teisę nustatyti rangovui atitinkamą terminą trūkumams pašalinti, o jeigu rangovas per nustatytą terminą šio reikalavimo neįvykdo, - atsisakyti nuo sutarties ir arba reikalauti atlyginti nuostolius, arba pavesti trečiajam asmeniui darbą pataisyti rangovo sąskaita. • Esant svarbių priežasčių, užsakovas turi teisę bet kada, prieš darbą pabaigiant, atsisakyti nuo sutarties, kartu sumokėdamas rangovui atlyginimą už atliktą darbo dalį ir atlygindamas jam nuostolius, padarytus sutarties nutraukimu, įskaičius tai, ką rangovas sutaupo dėl sutarties nutraukimo. Šalių atsakomybė Atsakomybė atsiranda tik esant RS šalių kaltei. Kaltajai šaliai paprastai taikomos tokios poveikio priemonės kaip sutarties nutraukimas ir nuostolių išieškojimas. Rangovo atsakomybė. Rangovas atsako už užsakovo duotos medžiagos sugadinimą, neišsaugojimą bei jos panaudojimą kitiems tikslams. Tokiu atveju rangovas privalo atlyginti visus nuostolius arba atlikti darbą iš savo medžiagos. Tačiau jei rangovas nėra kaltas dėl medžiagos žuvimo ar sugedimo, nėra ir jo atsakomybės, Savo nekaltumą rangovas privalo įrodyti. Rangovas atsako ir už darbo trūkumus, kurie gali būti: 1. Esminiai – tai tokie trūkumai, dėl kurių pagaminto daikto negalima panaudoti pagal paskirtį, kurių iš viso neįmanoma pašalinti arba kuriems pašalinti reikia daug išlaidų; 2. Neesminiai – tai tokie trūkumai, dėl kurių pagamintą daiktą galima panaudoti pagal paskirtį arba kuriems pašalinti nereikia daug išlaidų. Jei darbas turi neesminių trūkumų, užsakovas savo pasirinkimu turi teisę reikalauti: 1. Neatlygintinai ištaisyti nurodytuosius trūkumus per atitinkamą laiką; 2. Atlyginti išlaidas, turėtas taisant darbo trūkumus savo priemonėmis, jei tokią užsakovo teisę numato sutartis; 3. Atitinkamai sumažinti atlyginimą už darbą. Jei darbe yra esminių trūkumų, užsakovas turi teisę reikalauti nutraukti sutartį ir atlyginti nuostolius. Jei darbas atliktas iš užsakovo medžiagos, užsakovas gali reikalauti, kad rangovas iš tokios pat medžiagos pagamintų kitą tokį daiktą. Rangovas, neįvykdęs pareigos įspėti užsakovą dėl aplinkybių, sudarančių grėsmę darbo tinkamumui ar tvirtumui, atlygina užsakovui atsiradusius nuostolius. Užsakovo atsakomybė. Užsakovui praleidus terminą priimti atliktą darbą, jam tenka pagaminto daikto atsitiktinio žuvimo rizika. Jei rangos dalykas žūva užsakovui praleidus terminą priimti atliktą darbą, rangovas turi teisę gauti atlyginimą už darbą. Užsakovui neatsiėmus pagaminto pagal sutartį daikto per 6 mėnesius nuo tos dienos, kurią pagal sutartį daiktas turėjo būti jam perduotas, rangovas, du kartus įspėjęs užsakovą, turi teisę nustatyta tvarka daiktą parduoti ir gautą sumą, atskaitęs tai, kas jam priklauso, įnešti į notarų biuro depozitą užsakovo vardu. CK nėra numatyta speciali užsakovo atsakomybė už nesumokėjimą už atliktą darbą. Paprastai taikomas CK 236 str. (1 dalis), kuris numato prievolę mokėti nustatyto dydžio delspinigius (3%). Užsakovo ieškiniams dėl darbo kokybės ir kitokių darbo trūkumų nustatytas sutrumpintas 6 mėnesių ieškininės senaties terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo darbo priėmimo dienos. Jei RS buvo nustatytas garantinis terminas ir pretenzija apie darbo trūkumus pareikšta per šį terminą, tai ieškininės senaties terminas prasideda nuo pareiškimo apie trūkumus dienos. Ieškiniams dėl nuostolių atlyginimo ir pan., taikomi bendri ieškinių teikimo terminai. KAPITALINĖS STATYBOS RANGA KSRS – tai susitarimas, kuriuo rangovas įsipareigoja savo jėgomis bei priemonėmis pastatyti ir perduoti užsakovui sutartyje numatytą objektą pagal projektinę-sąmatinę dokumentaciją ir nustatytu terminu, o užsakovas įsipareigoja suteikti rangovui statybos aikštelę, perduoti jam projektinę-sąmatinę dokumentaciją, užtikrinti laiku statybos finansavimą, priimti užbaigtus statybos objektus ir už juos sumokėti. Šalių susitarimu nustatoma, kuri sutarties šalis privalo aprūpinti statybą technologiniais, energetiniais, elektrotechniniais, gamykliniais įrengimais ir aparatūra. Šalims susitarus, užsakovas privalo aprūpinti statybą medžiagomis. KS (statybos ir montavimo darbai) gali būti atliekama įv būdais: 1. Ūkiniu (asmenys patys statosi pastatus); 2. Rangos būdu; 3. Mišriu būdu (dalį darbo (paprastai specialieji darbai) atlieka rangovas, dalį pats (bendrieji)). KS atlieka rangovas – spec. paskirties organizacija, turinti spec. įrangą, darbuotojus su atitinkamais sugebėjimais (ekonomiškiausias KS būdas). Darbai atliekami rangos sutarties pagrindu. Pačios rangos esmė yra ta, kad asmuo tokiu būdu per rangos sutartį įgyja pastatus. Reguliavimas. Šiuos santykius reguliuoja CK 33 skirsnis, LR Statybos įst., Statybos rangos sutarties nuostatai, nutarimas “Dėl rangos sutarties sudarymo ir įvykdymo”, Statybos rangos konkurso nuostatai, Gyvenamojo namo statybos bendrijos įstatai ir kt. aktai. LR Statybos įstatyme yra pateikta svarbių sąvokų: Statyba – tai veikla, kurios tikslas pastatyti, suremontuoti, nutiesti, rekonstruoti statinį. Statinys – tai gyvenamasis namas, komercinis, ūkinis švietimo paskirties ar kt. pastatas. Laikinas statinys – statinys, kurį leidžiama pastatyti, nutiesti ne > 5m., o po termino jis turi būti išardytas ar perkeltas. Remontas – tai pertvarkymas iš dalies. Rekonstrukcija – pertvarkymas iš esmės. KSR gali būti sudaroma kapitalinės statybos rangos sutartis (tiesioginė sutartis), generalinė rangos sutartis, subrangos sutartis. Tiesioginė KSR sutartis – tokia sutartis, kai užsakovas tiesiogiai paveda tam tikrai įmonei atlikti t.t. statybos ar montavimo darbus. Tai atliekama ne per generalinį rangovą. Generalinės rangos sutartys (dažniausiai) – užsakovui sudarius sutartį su generaliniu rangovu, pastarasis yra atsakingas už visus (tiek savo, tiek subrangovo) atliktus darbus, o subrangovas atsakingas generaliniam rangovui. Generalinio rangovo sutikimas nebūtinas sudarant tiesioginę sutartį su įrenginių tiekėju, o visais kitais atvejais sutikimas yra būtinas. Subrangos sutartis – generalinis rangovas šią sutartį sudaro su spec. įm. (subrangovais) įv. darbams atlikti. Susiklosto šitokie santykiai: užsakovas-generalinis rangovas, rangovas-subrangovas. Šalių teisės ir pareigos. Statytojo t ir p numato Statybos įst. Čia numatytos įv. šalys: statytojas ir projektuotojas, rangovas, statybos prižiūrėtojas, medžiagų gamintojas ir pan. Pagrindinė rangovo pareiga yra savo jėgomis ir savo priemonėmis pastatyti užsakytą objektą. Kad įvykdyti šią pareigą, rangovo įsipareigojimai dar labiau detalizuojami 12str.: paskirti darbų vadovą, parengti vykdymo projektą ir tt. Pagrindinė užsakovo pareiga yra suteikti rangovui statybos aikštelę, pateikti projektinę sąmatinę dokumentaciją, užtikrinti laiku finansavimą, priimti laiku pastatytus objektus ir už juos sumokėti. Šalių susitarimu nustatoma, kuri sutarties šalis privalo aprūpinti statybą technologiniais, energetiniais, elektrotechniniais, gamykliniais įrengimais ir aparatūra. Šalims susitarus, užsakovas privalo aprūpinti statybą medžiagomis. Užsakovas ar statytojas turi kitų pareigų (10str.). Teisės. Teisė yra pareigos sąlyga. Išplaukia iš pareigų. Reglamentuojama Statybos įstatymo 12 str. 4 dalyje: pasirinkti subrangovą, projektą ir pan. 10 str. teisė pasirinkti projektavimo būdą, statymo būdą ir pan. 394str.: Užsakovas kontroliuoja ir techniniu atžvilgiu prižiūri, ar atliekamų darbų apimtis, kaina ir kokybė atitinka projektus ir sąmatas. Jis turi teisę bet kuriuo metu tikrinti statybos ir montavimo darbų eigą bei kokybę, taip pat naudojamų medžiagų kokybę,tačiau tik nesikišdamas į operatyviąją-ūkinę rangovo veiklą. Darbų atlikimo ar naudojamų darbams medžiagų trūkumus, kilusius dėl rangovo (ar subrangovo) kaltės, turi pašalinti rangovas savo sąskaita. Šalių atsakomybė. Abi šalys už sutarties pažeidimus atsako pagal bendras CA t-ykles (19 skirsnis); taip pat atsako ir pagal kitus specialius teisės aktus. Pirmiausia CA reglamentuoja CK 395 str.: Už neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą pareigų, kylančių iš KSRS, atsakingoji už tai šalis moka nustatytas netesybas (delspinigius), taip pat atlygina nuostolius, pasireiškusius tuo, kad antroji šalis turėjo išlaidų, neteko turto arba jos turtas buvo sužalotas, tačiau tik tą sumą, kurios nepadengia netesybos. Netesybų (delspinigių) sumos, rangovo sumokėtos už terminų atskiriems darbams atlikti pažeidimą, rangovui grąžinamos, jeigu visi objekto darbai užbaigiami iki sutartyje nustatyto galutinio termino (įskaitinės netesybos). Generalinis rangovas atsako už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą , jei kaltas jis arba subrangovai. K-1 sutarties šalis turi teisę reikalauti įvykdyti sutartį, todėl net sumokėjus netesybas, atlyginus nuostolius, k-1 šalis gali reikalauti iš kt šalies įvykdyti įsipareigojimus, nebent susitarta kitaip. Rangovas savo sąskaita turi pašalinti dėl jo ar subrangovo kaltės kilusius darbų, medžiagų trūkumus. Statybos įst. 12str.: rangovas turi atlyginti sutarties šalims FA ar JA, V, savivaldybei dėl jo kaltės atsiradusius nuostolius: 1. Dėl netinkamo darbų vykdymo; 2. Sutarties įsipareigojimų vykdymo vienašalio nutraukimo. Statytojas tai ne rangovas, o tas, kuris užsako rangovo darbą. Tai FA ar JA, kuris investuoja į statybą, kuris atlieka užsakovo funkciją, arba jas perduoda kitiems FA ar JA. Rangovas - tai JA, įst. numatyta tvarka įregistruota įmonė, asmuo neturintis JA teisių (ūkinė bendrija, individuali įmonė), bet turi patentą šiai veiklai. Taip pat gali būti ir FA, užsienio statybos firma. CK projektas: STATYBOS RANGA. Str. – rizikos paskirstymas tarp šalių. Numatytas: reikalavimai statybos dokumentams; rangovo pareiga aprūpinti statybos medžiagomis, kita įranga ir t.t., užsakovo teisė kontroliuoti ir prižiūrėti statybos darbus, bet negali kištis į rangovo ūkinę komercinę veiklą ir pan. Atskiras str.: šalių bendradarbiavimas. Kt. str. – rangovo pareigos, susijusios su aplinkos apsaugos ir darbų saugos užtikrinimu. Kt. str. – statybos konservacijos teisinės pasekmės ( kai negali vykti statyba, darbai sustabdomi ir objektas užkonservuojamas). Kt. str. – rangovo atsakomybė už darbų kokybę. Kt. str. – darbų perdavimas ir priėmimas ( svarbi kokybė, dalyvauja spec. komisijos; būdinga – prieš priėmimą turi būti atliekami t.t. matavimai, bandymai; turi atitikti reikalavimus ir pasirašomas perdavimo-priėmimo aktas, kurį pasirašo abi šalys. Jei viena šalis atsisako pasirašyti, tai nurodoma akte ir teismas gali pripažinti aktą negaliojančiu, jei šalis nepasirašo pagrįstai). Statybos įstatymas – statybos darbų priėmimo tvarka. Statinio atidavimas naudoti (?). Pati KSRS yra labai svarbi kaip pagrindinis teisinis dokumentas, kuriuo vadovaujasi dvi šalys. Jei statoma visuomenės lėšomis, tai KSRS turi būti sudaroma vyriausybės nustatyta tvarka. Asmuo negali naudotis turtu taip, kad pažeistų kitų teises. Statybos įst. – turi būti gauti leidimai, t.t. tarnybų derinimai, kai statinys griaunamas. Statyba ir griovimas turi atitikti t.t. reikalavimus. PROJEKTAVIMO IR TYRINĖJIMO DARBŲ SUTARTIS (PirTDS) Tarpusavyje susijusios 2 sutartys: pateiktas projektas ir prieš tai dar atliekami t.t. tyrinėjimo darbai (daromi gręžiniai, matuojama ir t.t.). tam sudaromos sutartys su spec. įmonėmis, kurios turi spec. techniką, įrangą, tyrinėjimo darbams atlikti. CK projektas: projektavimo ir tyrinėjimo darbų ranga. Statyti objektus galima atlikus tik tyrinėjimo, o po to projektavimo darbus. Projektuojant įvertinami įkainiai, kokios bus naudojamos medžiagos (požeminiai garažai – įv. plokštės, skiriasi kainos), kaip bus statoma. Tyrinėjimo darbų paskirtis – techniškai, ekonomiškai pagrįsti statybos vietos parinkimą, statybos objekto galimumą (meteorologiniai ir kt. tyrinėjimai). Remiantis tyrinėjimo darbų ir pradiniais projektavimo duomenimis, sudaroma projektinė dokumentacija ir sąmata. Tyrinėjimo darbų sutartimi atliekami darbai. PirTDS – tai susitarimas, kuriuo viena šalis (projektuotojas) įsipareigoja nustatytais terminais atlikti projektavimo, tyrinėjimo darbus ir jų rezultatus perduoti užsakovui, kuris privalo priimti atliktus darbus ir už juos sumokėti. Ši sutartis dvišalė, atlygintina, konsensualinė. Šalys : 1) projektuotojas – turi turėti spec. leidimą užsiimti projektavimo darbais; 2) užsakovas – g.b. FA, JA, kuris duoda užduotį atlikti darbus. Dalykas. Tai yra projektuotojo kūrybinio darbo rezultatas, kuris išreiškiamas, įforminamas projektiniais-sąmatiniais dokumentais, reikalingais konkretaus objekto statybai ar rekonstravimui. Sutartis sudaroma pateikus užsakovui, nurodžius t.t. reikalavimus, kokie darbai turi būti atliekami, nustatoma jų atlikimo tvarka. Šalių pareigos. Projektuotojo pareiga: sutartyje nustatytais terminais ir tvarka atlikti darbus. Projektuojant dažnai taikomi tipiniai projektai, kartais su t.t. daliniais pakeitimai, - yra visai kt. sąnaudos laiko, kainos prasme. Kitos pareigos: 1) perduoti rezultatus užsakovui; 2) netalygintinai ištaisyti projektinėje dokumentacijoje padarytas klaidas, jei jas įmanoma ištaisyti; 3) neatlygintinai pakeisti dokumentaciją, jei tai klaidos dėl jo aplaidumo. Užsakovo pareigos:laiku priimti projektuotojo dokumentaciją; sumokėti už atliktus darbus projektuotojui. Atitinkamai išplaukia šalių teisės. Šalių atsakomybė. Pagal bendrus turtinės atsakomybės nuostatus. Paprastai atsakomybė numatyta: 1) netesybomis (įskaitinėmis); 2) nuostolių atlyginimu. CK projektas: šia sutartimi rangovas, projektuotojas, užsakovas, tyrinėtojas įsipareigoja pagal užs. sutartį….. Rangovo atsakomybė už darbų kokybę. MOKSLINIO TYRIMO IR KOSTRAVIMO DARBŲ ATLIKIMAS. TECHNOLOGIJOS PERDAVIMAS. CK projekte: mokslo tiriamieji, bandomieji, kostruktariniai ir technologiniai darbai. Atliekant mokslo tyrimo, konstravimo darbus, siekiama t.t. tikslo. Mokslinio tyrimo darbai (MTD) – teorinio pobūdžio tyrinėjimai, kuriais siekiama nustatyti, ar galima, įmanoma įgyvendinti t.t. praktinę užduotį. Konstravimo, technologiniai darbai susiję su konkrečia gamyba; rengiami projektai. Mokslinio tyrimo, konstravimo, technologinių darbų sutartis – toks susitarimas, kuriuo 1 šalis (vykdytojas) įsipareigoja sutartyje nustatytais terminais atlikti mokslinio tyrimo, bandomuosius, konstravimo, technologinius darbus ir perduoti jų rezultatus užsakovui, o užsakovas įsipareigoja priimti atliktus darbus ir už juos sumokėti. Gali bendradarbiauti. Sutartis – dvišalė, atlygintinė, konsensualinė. Pagal prigimtį ši sutartis priskiriama prie rangos sutarčių, bet skiriasi jų dalykas – ne daiktinių vertybių, o intelektualinių vertybių sukūrimas. Šalys: vykdytojas ir užsakovas. Dalykas: intelektualinių vertybių sukūrimas, - kūrybinės veiklos rezultatas, kuris turi būti išreikštas objektyviai (mokslinės, techninės ataskaitos, kiti dokumentai, kartais – naujų dirbinių ar darbų pavyzdžiai). Būdinga: vykdytojas turi žinoti, ko iš jo reikalaujama, ką jis turi atlikti, todėl šalys turi suderinti sutarties dalyką. T.y. suderindamas techninę užduotį techniniais, moksliniais, ekonominiais reikalavimais, t.p. konkrečius būsimo darbo rodiklius (parametrus). Šalių teisės ir pareigos priklauso nuo sudarytos sutarties sąlygos. Vykdytojo pareiga – atlikti pilną mokslinio tyrimo, konstravimo, technologinių, bandymo darbų kompleksą ir jį perduoti. Sutartyje dažnai nurodomi darbų atlikimo terminai darbams ar jų daliai atlikti (tarpiniai terminai ir pan.). Užsakovo pareiga – laiku priimti darbus, jei reikia – etapais, o po to – visus darbus (galutinį d.), sumokėti už darbą, mokėti avansus. Pareigos gali būti įvairios: teikti įvairias paslaugas: medžiagą, įrangą. Užsakovas turi teisę kontroliuoti atliekamų darbų eigą, kokybę, tikrinti atsiskaitymus, bet nesikišti į operatyvinę-ūkinę veiklą. Atsakomybė: pagal bendrus civilinės atsakomybės nuostatus. CK projektas – sąvoka. Sutartis su vykdytoju gali būti sudaroma visam darbui ar t.t. etapams. Nuostata: jei atliekant moksliniu tyrimu, paaiškėja, kad………….. KROVINIŲ PERVEŽIMAS Vežimo rūšys Seniau buvo pervežimo sutartis, dabar – vežimo sutartis. Keleivių ir bagažo vežimo taisyklės. Atsižvelgiant į vežamą objektą, yra trijų rūšių vežimai: 1) krovinių 2) keleivių 3) bagažo. Atsižvelgiant į vežimuose dalyvaujančių subjektų ir transporto rūšių skaičių, yra 3 vežimo rūšys: 1) vietinio susisiekimo 2) tiesioginio susisiekimo 3) tiesioginio-mišraus susisiekimo. Pagal transporto rūšis: 1) vežimas kelių transportu; 2) vežimas geležinkelio transportu; 3) vežimas oro transportu; 4) vežimas vandens (upių, jūrų) transportu. Vietinio susisiekimo vežimas – kai vežėjas veža savo veiklos teritorijoje. Tiesioginio susisiekimo vežimas – juos vykdo 2 ar daugiau vienos transporto rūšies subjektai. Tiesioginis-mišrus susisiekimo vežimas – vykdo tiesiogiai (nuo-iki), bet 2 ar daugiau ne vienos transporto rūšies subjektai. Teisinis reguliavimas Vidaus vandenų kodeksas (96’ 09) Buvo rengtas oro transporto kodeksas, bet priimtas civilinės aviacijos įstatymas. Laikinasis geležinkelio statutas (92’) Keleivių ir bagažo vežimo taisyklės, patvirtintos ministro įsakymu (95-05-22, Nr. – 262) Vežimo sutartys (VS) – susitarimas, kuriuo viena šalis (vežėjas, pervežėjas) įsipareigoja nugabenti keleivių ar kitos šalies patikėtą krovinį ar bagažą į paskirties punktą ir išduoti jį turinčiam teisę gauti asmeniui, o keleivis ar siuntėjas įsipareigoja už pervežimą sumokėti nustatytą užmokestį. Konkrečios sutarties sąvokos: Krovinių VS (CK 446str.) – susitarimas, kuriuo pervežėjas įsipareigoja pateikti transporto priemonę, negabenti siuntėjo jam patikėtą krovinį į paskirties punktą ir išduoti jį turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas įsipareigoja už krovinio pervežimą sumokėti nustatytą užmokestį. Ši sutartis yra atlygintina, sudaroma tarp vežėjo ir siuntėjo, dar dalyvauja krovinio gavėjas, kuris nėra sutarties šalis, bet turi teisę gauti krovinį ir turi pareigą krovinį priimti. Gavėjas dažniausiai būna trečiasis asmuo, bet gali būti ir siuntėjas. • Sutarties dalykas – tai paslaugos, kurias teikia vežėjas, perveždamas krovinį (pergabendamas). Šias paslaugas reikia suprasti ne tik kaip pervežimą, bet ir saugojimą, pakrovimą, iškrovimą, priėmimą ir kt. Pagrindinis tikslas – nuvežti krovinį į paskirties punktą. Vežimo rezultatas ir sudaro sutarties dalyką. • Kaina: sutartis yra atlygintina. Siuntėjas įsipareigoja už krovinio pervežimą sumokėti t.t. užmokestį, kuris gali būti nustatytas šalių susitarimu ar normine tvarka tvirtinamas tarifais – nustatant mokėjimo dydį. • Terminas: vežėjas privalo nugabenti krovinį į nurodytą paskirties punktą transporto įstatuose, kodeksuose ar nustatyta tvarka leidžiamose taisyklėse nustatytu terminu. Jei nugabenimo terminas nustatyta tvarka nėra nustatytas, šalys turi teisę jį nustatyti sutartyje. • Vežėjo ir siuntėjo teisės ir pareigos. Be pagrindinės pervežėjo pareigos - pateikti transporto priemonę ir nugabenti į paskirties punktą ir išduoti teisę turinčiam, ir be pagrindinės siuntėjo pareigos – sumokėti už pervežimą, tiek vežėjas, tiek siuntėjas turi papildomas pareigas, kurios būdingos pervežant visomis transporto rūšimis. Vežėjo pareigos: 1) laiku išsiųsti priimtus pervežimui krovinius; 2) išsaugoti tuos krovinius; 3) nugabenti krovinius trumpiausiu keliu (maršrutu); Siuntėjo pareigos: 1) atiduoti laiku numatytą (sutartą) krovinį; 2) pakrauti krovinį per nustatytą laiką; 3) laikytis krovinio pakavimo, taros reikalavimų. Vienos šalies pareiga atitinka kitos šalies teisę reikalauti, kad ta pareiga būtų įvykdyta. Pervežėjas turi teisę reikalauti, kad siuntėjas pateiktų dokumentus, ar krovinys atitinka tinkamą būklę pervežti. • Atskirų krovinių vežimo rūšių ypatumai. Priklausomai nuo krovinio, gali būti nustatyti sutartyse ir t.t. reikalavimai to krovinio pervežimui, taip pat tie reikalavimai yra nustatyti atskiruose krovinių vežimą reguliuojančiuose teisės aktuose. Kroviniai gali sukelti papildomas žalingas pasekmes žmonėms ir t.t., jei nesilaikoma t.t. reikalavimų (pvz.: negalima vežti karštu oru, atsparumas spalvoms, cisternos dydžiai ir t.t.). Yra atskirų krovinių vežimo rūšių ypatumai, priklausomai kokiu transportu vežami kroviniai. 1) Krovinių vežimas geležinkeliu. Yra galiojantis laikinasis LT geležinkelių statutas. Jis galioja tik LT geležinkeliuose. Geležinkelis (vežėjas) įsipareigoja pristatyti krovinio siuntėjo patikėtą turtą į paskirties punktą ir išduoti jį turinčiam teisę gauti krovinį, o siuntėjas įsipareigoja už krovinio pervežimą sumokėti. Važtaraštis sudaromas krovinio gavėjo vardu, jį turi pasirašyti krovinio siuntėjas. Važtaraštis vežamas su kroviniu visu transportavimo keliu ir galinėje stotyje atiduodamas krovinio gavėjui su kroviniu. Krovinio priėmimo vežti laikas parašomas važtaraštyje ir tvirtinamas kalendoriniu stoties antspaudu. Patvirtindamas, kad krovinys priimtas vežti, ta stotis duoda siuntėjui krovinio priėmimo kvitą. Krovinių vežimo mokestis imamas už vežimą trumpiausiu keliu. Krovinio siuntėjas atsakingas už visus padavusius dėl klaidingų, netikslių ir nepilnų duomenų, kuriuos jis pateikė važtaraštyje. Ypatumai: pareigos ir teisės – vagonus išvalo geležinkelis (vežėjas, stotis), o krovinius – siuntėjas. Pervežėjas praneša gavėjui apie jo vardu gautą krovinį atvežimo dieną. Jei neįmanoma nustatyti, kas yra gavėjas, pervežėjas apie tai informuoja krovinio siuntėją. Per 7 dienas negavęs atsakymo, pervežėjas, susitaręs su suinteresuotomis tarnybomis, realizuoja krovinį. Gauti pinigai, atskaičius pervežėjui, atiduodami gavėjui, o gavėjas, jei toks atsiranda – siuntėjui. Jei neatsiranda nei 1 iš jų, pinigus pasilieka geležinkelis. Krovinio siuntėjas turi teisę, nekeisdamas galinės stoties, keisti krovinio gavėją. Atvežti kroviniai galinėje stotyje nemokamai saugomi 24va., nuo 24 val. tos dienos, kai kroviniai buvo iškrauti. Krovinio gavėjo pareiga – priimti iš pervežėjo ir saugoti atvežtą neužsakytą arba ne tokį, koks buvo užsakytas, krovinį. Atsisakyti priimti jis gali, kai krovinys yra sugedęs ar sugadintas ir jo arba jo dalies nebegalima naudoti. Už tą sugedusį krovinį atsako pats gavėjas, jei jis ne laiku buvo iškrautas išvežtas. Gavęs krovinį, gavėjas pasirašo litraštyje, gavėjui išduodamas krovinys tik tada, kai yra sumokėti visi vežėjo imami mokesčiai. Pervežėjo pareiga – atvežtą krovinį matuoti, skaičiuoti, sverti ir t.t. savo sąskaita, t.p. kai atvežami sugedę produktai ir kt. 2) Krovinių vežimas vidaus vandenų transportu. Vežėjas pagal priimtą užsakymą įsipareigoja priimti krovinį, pateikti laivą, pagal važtaraštį pervežti patikėtą krovinį į paskirties punktą ir įteikti gavėjui. Pagal priimtą užsakymą yra nurodytos siuntėjo sąlygos: kas jis toks, kas yra gavėjas, kur paskirties punktas, koks krovinys, laikas, kada turi būti pateiktas laivas, vieta, iš kur vežamas krovinys, terminai (vežimo, pakrovimo, išvežimo). Vežėjas laikoma, kad priėmė siuntėjo užsakymą, kai jis raštu ar kitomis komunikacijos priemonėmis praneša apie sutikimą. Surašomas važtaraštis, t.y. susitarimą patvirtintas dokumentas, kuriame nurodomas siuntėjas, gavėjas, krovinio ženklai, krovinio vežimo sąlygos, užmokestis už vežimą (važtapinigiai), užmokestis už suteiktas paslaugas (pvz., jei vežėjas pakrauna, iškrauna) ir t.t. Važtaraštis įteikiamas siuntėjui, vežėjui ir gavėjui. Krovinys laikomas priimtu, kai krovinį priima vežėjas ir pasirašo važtaraštyje. Priėmimas gali būti įvairus: priima į laivą, sandėlį ir kt. Yra galimybė peradresuoti krovinį, nekeičiant galinio paskirties punkto, pakeisti važtaraščio nurodytą krovinio gavėją. Tai galima padaryti iki tol, kol krovinys neperduotas ankstesniam gavėjui. Apie laivo atvykimą vežėjas turi pranešti gavėjui nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 12 val. nuo laivo atvykimo į paskirties punktą. Krovinys paskirties punkte nemokamai saugomas 24 val., neskaičiuojant gavimo dienos, …?, o po šio termino imamas nustatyto dydžio užmokestis. Jei išdavimas vilkinamas dėl vežėjo kaltės, užmokestis neimamas. Pavojingi kroviniai gabenami LRV nustatyta tvarka. Pavojingų krovinių sąrašą tvirtina LRV. 3)Krovinių vežimas jūra. Ši sutartis gali būti sudaroma su sąlygas, kad pervežimui bus duotas laivas, laivo dalis ar t.t. laivo patalpos. Taip pat gali būti sudaroma ir be tokių sąlygų. Kai pervežimui duodamas (laivas, jo patalpos ir t.t.), sudaroma sutartis vadinama čarteriu. Šios sutarties subjektai yra: a) Laivo valdytojas (frachtininkas); b) Krovinio siuntėjas (frachtuotojas). Mokestis už pervežimą vadinamas frachtu. Sutartis laikoma sudaryta nuo jos pasirašymo momento (konsensualinė sutartis). Yra įvairių čarterio rūšių: a) Generaliniai. Pagal juos įsipareigojama pervežti nustatytą kiekį krovinių, atliekant visą eilę reisų; b) Reisiniai. Susitariama pervežti vienu specialiu reisu; c) Laiko. Šiuo atveju t.t. laikotarpiui suteikiamas laivas krovinių ar keleivių pervežimui. Sutartyje turi būti nurodoma: šalys, siunčiamas krovinys, pakrovimo vietą, paskirties kryptis ir kt. sąlygos. Šalių atsakomybė už krovinių vežimo prievolės pažeidimą yra: a) bendroji avarija; b) atskiroji avarija. Teisine prasme tai sietina su atsakomybės padalinimu tarp šalių. Avarijos atveju gali sumažėti krovinio ar laivo ir t.t. vertė. Nuostoliai, padaryti laivui ar kroviniui, gelbstint laivą, frachtą arba krovinius dėl kokio nors įvykio ar atsitikimo, vadinami avarija. Ji gali būti dviejų rūšių: a) bendroji; b) atskiroji. BA laikomi nuostoliai, atsiradę dėl sąmoningai ir racionaliai padarytų nepaprastų išlaidų arba aukojimų, kad būtų išgelbėtas nuo bendro pavojaus laivas, frachtas ir laivu pervežami kroviniai (pvz., skylei užtaisyti panaudojamas vežamas krovinys). BA būdinga: • Yra bendras pavojus laivui, kroviniui, frachtui; • Yra atliekami sąmoningi veiksmai (vežėjo – laivo vadovybė), kuriais stengiamasi išgelbėti laivas, frachtas ir laivu pervežami kroviniai; • Visa tai, kas yra atliekama gelbstint (išlaidos, aukojimai) yra nepaprastos išlaidos, aukojimai ir racionaliai yra pasverta, kad tai yra tikslingiausia; • BA nuostoliai paskirstomi tarp laivo, frachto ir krovinių, proporcingai jų vertei. AA – tai nuostoliai, atsiradę kt. atvejais. Būdinga tai, kad nuostoliai nėra skirstomi, o tenka tam, kas juos patyrė arba tam, kas atsakingas už jų padarymą. 4)Krovinių vežimas oru. Civilinės aviacijos įstatymas detaliai nereglamentuoja sutarties sudarymo. Įstatymas numato, kad keleiviai, bagažas ir kroviniai turi būti vežami pagal tarptautinę konvenciją ir sutarčių reikalavimus. Tarifus nustato vežėjas, jei tarptautinės sutartys nenustato kitaip. T.p. rinkliavos, nuolaidos ir t.t. Vežėjų atsakomybė nustatoma remiantis LR ratifikuotomis tarptautinėmis konvencijomis ir kt. tarptautinėmis sutartimis. Viskas yra draudžiama privalomąja draudimo sutartimi. Keleivių ir bagažo vežimas geležinkeliais Keleivių ir bagažo vežimo taisyklės, patvirtintos ministro įsakymu. Taisyklėse nurodoma, kad nustatytas kelionės bilietas keleiviui – dokumentas vežioti. Vežėjas turi vežti nuo stoties iki stoties. Bilietai gali būti įvairūs: vienkartinis, grupei, nuolatinis, darbo dienomis, pastovūs ir t.t. mokėjimas už pervežimą pasireiškia bilietu ar mokėjimu grynais pinigais. Numatytas terminas, kada pradedamas įsigyti bilietas – prieš 30 parų iki traukinio atvykimo, bet ne vėliau kaip likus 5 min. Nuolatinis bilietas – prieš 10 parų, važiuoti iki 150 km. Vagonai gali būti įvairių klasių: yra galimybė keleiviui pakeisti vagoną, jei yra laisvų vietų (turi sumokėti skirtumą). Tai teisė pereiti į aukštesnės klasės vagoną, o pervežėjo kaltė, jei keleiviui reikia važiuoti žemesnės klasės vagonu (gali reikalauti padengti skirtumą). Jei yra kokie nors gedimai – pareiga aprūpinti, persodinti į kitą vagoną ir pan. Kai asmuo nepasinaudoja savo teisėmis, jis turi teisę reikalauti sugrąžinti pinigų sumą už bilietą (atsisakius kelionei) />24h – 100%; 24-6h – 20%; 6-3h – 15%; jei po 3 val. nuo išvykimo – nepadengiama/. Numatyta galimybė keleiviui atsisakyti viso maršruto tarpinėje stotyje. Per 1val. į kasą turi grąžinti bilietą (sumokama 75% kainos). Bagažo vežimas gali būti: a) Lydimasis. Daiktai, sveriantys ne 200 kg (bendra masė), o vienas vienetas ≤75 kg, priimami tuo pačiu traukiniu, kuriuo vyksta keleivis /jei nėra vagono bagažui arba jis perpildytas, bagažą vežti gali ir kt. traukinys/; b) Nelydimasis. Jis sveria ne

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!