Nuomos sutarties teisinė analizė

Kasdieniniame gyvenime dažnai susiduriame su įvairių sutarčių sudarymu. Viena iš populiariausių sutarčių – nuomos sutartis. Nuomos sutarties objektas gali būti transporto priemonė, gyvenamosios ir negyvenamosios patalpos, įranga, statiniai, įmonės, žemė. Nuomininkas naudojasi turtu ir moka už tai nuomos mokestį. Kad sutartis turėtų teisinę galią, ji turi būti sudaryta pagal taisykles, kur nurodomas sutarties objektas ir jo požymiai, sutarties terminas, nuomos mokestis ir šalių teisės ir pareigos. Jeigu sutarties terminas ilgesnis kaip vieneri metai, tai forma turi būti rašytinė.
Sudarant ir vykdant sutartis, reikia vadovautis principais, kurie aprašyti Civilinio kodekso šeštoje knygoje II dalyje „Sutarčių teisė“. Vienas iš pagrindinių principų – laisvės principas. Bet šalys yra laisvos tiek, kiek jos nepažeidžia imperatyviųjų teisės normų. Kitas – sąžiningumo principas reiškia, kad sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių, turi elgtis sąžiningai.
Dabar analizuosime negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, aptarsime kiekvieną sutarties punktą, remiantis Civilinio kodekso teisės normų reikalavimų komercinės sutarties sudarymu.
NEGYVENAMŲJŲ PATALPŲ NUOMOS SUTARTIES TEISINĖ ANALIZĖ
Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (arba susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 straipsnis 1 dalis).
Civilinių sutarčių požymiai yra tokie:
1) šalių veiksmai tūri būti nukreipti visiškai apibrėžtoms teisinėms pasekmėms sukurti;
2) sutartimi išreiškiama šalių suderinta valia;
3) šalių valia išreiškiama tam tikra forma;
4) šalių valia išreiškiama įstatymo nustatyta tvarka;
5) sutartimi nustatomos, keičiamos ar nutraukiamos ją sudarančių asmenų teisės ir pareigos.
Pagal CK 6.477 straipsnio 1 dalį nuomos sutarties samprata tokia: „Pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį.
Analizuojamos sutarties šalys yra juridiniai asmenys.
Nuomos sutarties objektas – negyvenamosios patalpos.
Nuomos sutartis yra dvišalė, kadangi kiekviena šalis turi ir teisių ir pareigų.
Pagal gaunamą naudą ši sutartis yra atlygintinio pobūdžio, nes sutartyje nurodytas konkretus...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!