2) kondensaciniu – cheminių reakcijų metu sukimbant molekulėms į agregatus.
Nors koloidinių tirpalų dalelės yra didelės, tačiau jos neiškrenta nuosėdomis ir gali ilgai išlaikyti agregatinį pastovumą. Koloidų agregatinis pastovumas aiškinamas tuo, kad dalelės paviršiuje susidaro elektrinis krūvis. Koloidinės dalelės adsorbuoja iš tirpalo jonus ir įgyja elektros krūvį, kuris neleidžia joms sukibti ir nusėsti. Susidarant koloidiniams tirpalams, dispersinės fazės molekulės sukimba į agregatus ir sudaro koloidinės dalelės branduolį. Branduolys adsorbuoja tirpale esančius jonus, kurie neleidžia dalelei toliau augti. Koloidinės dalelės branduolys iš tirpalo adsorbuoja tuos jonus, kurie yra jam giminingi ir kurių tirpale yra perteklius. Nuo šių jonų ir priklauso koloidinės dalelės krūvio ženklas.
Dispersinė sistema, kurios dispersinė fazė yra kietoji medžiaga, o dispersinė terpė - skystis, be to, kietoji medžiaga netirpsta šiame skystyje.
Chemijoje yra heterogeninis mišinys, jos dispersinė terpė yra skysta o dispersinė fazė kieta. Skirtingai nuo koloidų, suspensijų kietosios dalelės yra stambesnės ir yra linkę nusėsti arba išplaukti tokių sistemų patvarumas priklauso nuo dispersinės terpės ir dispersinės fazės prigimties. Taigi dėl mažo dispersiškumo laipsnio šios sistemos kinetiškai nepatvarios: dispersinės fazės dalelės nusėda į dugną ne tik sulipusios viena su kita į stambesnius agregatus, bet ir pavienės.
Kartais suspencijai stabilizuoti naudojama stambiamolekuliniai junginiai, kurie apsaugo suspencijos daleles nuo sukibimo ar sulipimo. Stabilizatoriais gali būti ir elektrolitų jonai, kurie dalelių paviršiuje sudaro dvigubą elektros sluoksnį ir taip yra stabilizuojamos polinių medžiagų suspencijos vandenyje. Koncentruotis suspencijos vadinamos putomis ir jas galima gauti nusodinant praskiestas suspencijas arba tiesiog sutrinant miltelius su skysciais. Po tam tikro laiko tokių sistemų struktūra keičiasi ir išdžiuvus tampa kieta mase. Ši sąvybė plačiai pritaikoma statybose, džų gamyboje, vaistų pramonėje.
Skysčio lašelių ar kietųjų dalelių suspensija dujose vadinama aerozoliu. Dispersinė terpė gerai drėkina dalelių paviršių ir šios apsitraukia solvatiniais apvalkalais, trukdančios joms sulipti. Dalelių paviršiaus drėkinimą apsprendžia dispersinės terpės ir dispersinės fazės polingumas. Polinių miltelių suspencijos poliniuose skysčiuose ir nepolinių – nepoliniuose skysčiuose...
Šį darbą sudaro 971 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Kiti darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!