Stresas ir jo valdymas rašto darbas

ĮVADAS Psichologija – socialinis mokslas tiriantis psichinius reiškinius, jų kilmę, raidą, reiškimosi formas ir mechanizmus. Psichologijos terminas kilęs iš graikų kalbos žodžių – psiche ir logos junginio. Žodis psiche lietuvių kalboje reiškia sielą, o logos – žodį, mokslą. Taigi psichologija yra mokslas apie sielą. Kalbant apie psichologiją, šiuolaikiniame pasaulyje, vis dažnaiu pasirodo streso sąvoka. Stresas – visuma apsauginių fiziologinių, psichologinių ir elgesio reakcijų, atsirandančių, kai žmogus suvokia harmonijos trūkumą tarp jam taikomų reikalavimų ir jo sugebėjimo tuos reikalavimus patenkinti. Nedidelis stresas – mobilizuoja organizmą veikti, o nuolatinis stresas kenkia sveikatai. Darbo tikslas – Išanalizuoti streso sampratą, rūšis, priežastis, bei streso valdymą. Uždaviniai: 1. Apibrėžti streso sampratą, jo rūšis. 2. Išsiaiškinti, kokie yra streso požymiai. 3. Aptarti stresą darbe. 4. Išsiaiškinti, kokios yra streso priežastys darbe. 5. Išanalizuoti, kaip reikia valdyti ir įveikti stresą. 1. STRESAS 1.1. Streso sąvoka ir problema Terminas „stresas“ sveikatos moksluose pirmą kartą pristatytas Hanso Seljė 1926 metais. Seljė darbuose šis terminas kelis kartus buvo tikslinamas, ir pagal paskutinį apibrėžimą, pateiktą 1974 metais, stresas apibūdinamas kaip nespecifinis organizmo atsakas į bet kurį iššūkį. Didžioji dalis H.Seljė teorijos teiginių pratęsė N.Kenono pastebėjimus, kad neuroendokrininiai pokyčiai organizme atlieka „greitosios pagalbos funkciją“. Anot H.Seljė, įvairūs išoriniai ir vidiniai pokyčiai pažeidžia organizmo pusiausvyrą ir šis į tai reaguoja specifiniu fiziologiniu sujaudinimu – įsijungia reakcija „kautis arba bėgti“, organizmas mobilizuojamas įveikti pokyčių sukeltus sunkumus. Taigi stresas yra normali, adaptyvi sveiko organizmo reakcija, padedanti prisitaikyti prie pakitusių aplinkos sąlygų, paruošianti organizmą išgyventi ekstremalius pokyčius, kuriems vykstant reikės dėti daug pastangų, t. y. būti fiziškai aktyviam. Vos tik susidūrus su stresoriumi aktyvinama simpatinė nervų sistema ir šerdinis antinksčių sluoksnis, kurie yra atsakingi už greitą reagavimą į stresorių (padažnėja širdies ritmas, pakyla kraujospūdis, padidėja gliukozės kiekis kraujyje ir t. t.), t. y. per kelias sekundes organizmas yra mobilizuojamas įveikti sunkumus. Stresogeninei situacijai tęsiantis greitojo atsako nebepakanka ir mobilizuojama pagumburio – hipofizės – antinksčių ašis, kuri inicijuoja didesnius ir ilgiau trunkančius organizmo pokyčius ir paprastai siejama su lėtiniu stresu H.Seljė atskyrė destruktyvų stresą nuo konstruktyvaus streso, tuo parodydamas, kad ne visas stresas yra kenksmingas. Nedidelis stresas padidina motyvaciją ko nors siekti, padaro mus atsparesnius kenksmingiems poveikiams ir drauge gerina gyvenimo kokybę. Hansas Seljė tokį stresą vadino „eustresu“, o sveikatai kenkiantį, neigiamai veikiantį stresą – „distresu“. Atsižvelgiant į skirtingus kriterijus stresas gali būti skirstomas į ilgalaikį arba trumpalaikį, emocinį arba fizinį stresą. Trumpalaikis ir ilgalaikis stresas. Trumpalaikį stresą galima prilyginti šoko būsenai, kai organizmas mobilizuojamas staigiam veikimui. Toks stresas gali būti naudingas, nes, pasak M. Truncės, skatina veiklumą, kūrybiškumą ir išradingumą. Vis dėlto dažnai patiriamas ar ilgai trunkantis stresas gali sukelti neigiamas pasekmes žmogaus sveikatai. Emocinis ir fizinis stresas. Žvelgiant iš ilgalaikės perspektyvos, pirmiausiai akcentuojama emocinė reakcija į stresą, reakcijos pasekmės ir tik vėliau atkreipiamas dėmesys į pasireiškusius fizinius negalavimus. O fizinis stresas gali pasireikšti kaip netinkamos mitybos pasekmė. Jei organizmas neaprūpinamas būtinais vitaminais ir mineralais, jei maitinamasi nepakankamai ar per daug, netinkamu ir nesveiku maistu, tuomet susilpnėja imuninė sistema ir dėl to patiriamas stresas. Tikėtina, kad tokiu atveju žmogus bus labiau linkęs pasigauti infekciją ir susirgti. Tokios rūšies fizinis stresas apsunkina ir emocinio streso suvaldymą, nes dėl prastos mitybos smegenys neaprūpinamos reikalingomis medžiagomis, taigi gali pasidaryti sudėtinga apdoroti iš išorės smegenis pasiekiančią informaciją. Stresas gali pasireiškti įvairiais požymiais, tokiais kaip: emociniai, protiniai, socialiniai ir fiziniai. Detaliau tai parodyta 1 lentelėje. 1 lentelė. Įvairių streso požymių pavyzdžiai. Emociniai Protiniai Socialiniai Fiziniai Pasimetimas Sunkumai susisiekti Išsiblaškymas Prakaitavimas Prislėgta nuotaika Negebėjimas suvokti esmės Nelamingi atsitikimai Raudonis Pasitikėjimo savimi trūkumas Nesugebėjimas priimti sprendimų ar planuot Perdėta reakcija Priklausomybė nuo tabako, alkoholio ar vaistų Užmaršumas Per medžius nemato miško Entuziazmo trūkumas Valgymas per daug ar per mažai Užsiblokavimas Neturi jokių idėjų Nerišli kalba Nerangumas Negatyvumas Galvojimas apie praeitį visą laiką Žmonių vengimas Galvos skausmai Pykčio protrūkiai Terminų nesilaikymas Nedalyvavimas socialiniuose įvykiuose Nemiga Šaltinis: sudaryta darbo autorės pagal Valstybinės darbo inspekcijos parengta straipsnį. „Psichosocialiniai rizikos veiksniai ir streso darbe vertinimo rekomendacijos“ 1.2. Stresas darbe Darbe patiriamas stresas yra viena didžiausių sveikatos ir saugos problemų, su kuriomis yra susiduriama. Tyrimai rodo, kad stresas yra 50–60 % visų nedarbo dienų priežastis. Jo sukeliami nuostoliai milžiniški – kenčia žmonės, blogėja ekonominiai rodikliai. Stresas yra antroji pagal paplitimą su darbu susijusi sveikatos problema, su kuria susiduria 22 % darbuotojų, dirbančių 27-ose ES valstybėse narėse. Pokyčiai darbo pasaulyje daro vis didesnį spaudimą darbuotojams: reikia didesnio funkcinio ir kvalifikacinio lankstumo, dažniau sudaromos laikinosios darbo sutartys, didėja nestabilumas, intensyvėja darbas (kartu didėja darbo krūvis ir spaudimas) ir menkai derinama darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra. Stresas darbe, namuose gali sukelti ligas ir kančias. Be to, stresas gali pakenkti darbo vietos saugai ir turėti įtakos kitiems su darbu susijusiems sveikatos sutrikimams. Stresas taip pat turi didelės įtakos įmonės pelnui. Apskaičiuota, kad 2002 m. ES dėl streso darbe patirti ekonominiai nuostoliai sudarė 20 mlrd. eurų. 1.2.1. Streso darbe apibrėžtis ir priežastys Žmonės patiria stresą tuomet, kai jaučia, kad jiems keliami reikalavimai neatitinka jų galimybių įvykdyti šiuos reikalavimus. Nors stresas yra psichologinis išgyvenimas, jis kenkia ir fizinei žmonių sveikatai. Dėl patiriamo streso gali pasikeisti žmogaus savijauta, mąstymas ir elgesys. Žmonės skirtingai reaguoja į tokias pačias aplinkybes. Vieni žmonės sugeba geriau susidoroti su dideliais reikalavimais nei kiti. Svarbu, kaip žmogus subjektyviai vertina savo padėtį. Atsižvelgiant tik į aplinkybes, neįmanoma nustatyti, kokį stresą jos gali sukelti. Dėl trumpalaikio streso, pvz., kai reikia suspėti atlikti darbą iki nustatyto termino, problemų paprastai nekyla: iš tikrųjų tai gali padėti žmonėms dirbti taip, kaip jie geriausiai sugeba. Stresas tampa pavojingas sveikatai ir saugai, kai jis trunka ilgai. Labiausiai paplitusios streso darbe priežastys: • galimybės kontroliuoti darbą neturėjimas; • netinkamų reikalavimų darbuotojams kėlimas; • kolegų bei vadovų paramos trūkumas; • blogas žmonių ir darbo derinimas; • prasti tarpusavio santykiai; • psichologinis arba fizinis smurtas darbo vietoje; • pareigų darbe bei gyvenime nesuderinamumas. 1.2.2. Streso darbe požymiai Streso darbe požymiai įmonės lygmeniu: pravaikštos, didelė darbuotojų kaita, nepunktualumas, drausmės problemos, priekabiavimas, mažesnis našumas, nelaimingi atsitikimai, klaidos, didesnės kompensacijų ir sveikatos priežiūros išlaidos. Požymiai atskirų žmonių lygmeniu: • emocinės reakcijos (dirglumas, nerimas, miego problemos, depresija, hipochondrija, susvetimėjimas, išsekimas, blogi santykiai šeimoje); • pažintinės reakcijos (sunku susikaupti, įsiminti, išmokti naujų dalykų, priimti sprendimus); • elgesio reakcijos (piktnaudžiavimas narkotikais, alkoholiu, tabaku; žalingas elgesys); • fiziologinės reakcijos (nugaros problemos, imuniteto susilpnėjimas, skrandžio opos, širdies problemos, padidėjęs kraujospūdis). 1.2.3. Priekabiavimas Priekabiavimas (dar vadinamas bauginimu, terorizavimu ar psichologiniu smurtu) yra dažnai nepateisinamas elgesys su darbuotoju arba jų grupe, siekiant pažeminti persekiojamą asmenį, pakenkti jam arba jį įbauginti. Priekabiavimas, dažniausiai pasitaikantis pačioje organizacijoje, gali būti žodinis arba fizinis puolimas, taip pat subtilesni veiksmai, pvz., socialinė atskirtis. Priekabiavimo objektas gali būti: asmens orumas, profesiniai gebėjimai, asmeninis gyvenimas, fiziniai bruožai, rasė, lytis arba lytinė orientacija. Tai didelė darbo vietų problema, brangiai kainuojanti ir darbuotojams, ir įmonėms. Priekabiavimo auka gali tapti bet kuris įmonės narys. Dėl darbe patiriamo priekabiavimo aukos, jų kolegos, šeimos ir draugai patiria didelį stresą. Kartais žmonės nebegali normaliai dirbti ir gyventi. Priekabiavimas gali sukelti potrauminio streso sutrikimus, savigarbos netekimą, nerimą, depresiją, apatiją, dirglumą, atminties ir miego sutrikimus, virškinimo problemas ir netgi būti savižudybės priežastis. Požymiai gali išlikti ilgus metus po patirto priekabiavimo. Norint sėkmingai kovoti su priekabiavimu, reikia: • kad darbdavys ir darbuotojai įsipareigotų puoselėti nesmurtinę darbo aplinką; • apibrėžti, koks elgesys yra nepriimtinas; • apibrėžti priekabiavimo padarinius ir sankcijas už juos; • nurodyti, kur ir kaip auka galėtų gauti pagalbos; • įsipareigoti priimti skundus ir už juos nekeršyti; • paaiškinti skundų pateikimo tvarką; • pateikti išsamią informaciją apie konsultacijas ir paramą; • išsaugoti konfidencialumą. 1.2.4. Smurtas darbe Fizinis smurtas yra vienas didžiausių darbuotojams gresiančių pavojų. Jis apima įžeidinėjimą, grasinimus ir fizinę agresiją.. Smurto šaltinis gali būti įmonėje arba už jos ribų. Konkretūs smurto aktai gali būti nenuspėjami, tačiau aplinką, kurioje tikėtinos smurto apraiškos, galima numatyti. Rizikos veiksniai apima darbą su publika, darbą su pinigais ir darbą vienumoje. Smurto atvejų padariniai, apimantys sužalojimą, potrauminio streso sutrikimus, neatvykimą į darbą dėl ligos ir prastą darbo atlikimą, gali būti labai sunkūs tiek atskiriems asmenims, tiek įmonėms. Įmonės negali laukti, kol bus panaudotas fizinis smurtas, ir privalo imtis išankstinių priemonių. Veiksmingos intervencijos priemonės turėtų atitikti konkrečias organizacijos aplinkybes ir būti pagrįstos išsamiu rizikos vertinimu. 2. STRESO VALDYMAS Nesuvaldytas stresas – daugelio ligų priežastis, apatijos ir depresijos kaltininkas, dažniausia gyvybinės ir kūrybinės energijos praradimo priežastis, tačiau yra neišvengiama mūsų gyvenimo dalis. Šiuolaikiniame gyvenimo ritme stresas tapo nuolatiniu kiekvieno iš mūsų palydovu. Nustatyta, kad stresas darbe yra antroji po nugaros skausmų su darbu susijusi sveikatos problema. 2.1. Streso įveikimas Mokslininkas Dieteris Frey tvirtina: greičiausiai pasveiks tas, kuris stresinę situaciją vertins kaip menką dalyką, o savo galimybes, kurios padės išsikapstyti iš šios pavojingos būsenos, laikys labai svarbiomis. Paprastai sakant, padėti gali teigiamos mintys. Eckartas Mūlleris teigia: „Žmonės visai nepatirs streso ar patirs jį gerokai mažesnį, jei jie: • įsitikinę, jog gali keisti stresorių intensyvumą; • mano, jog gali iš anksto numatyti streso raidą; • įsitikinę, jog gali kontroliuoti situaciją, • yra patyrę, jog padedami kitų ar savo pačių jėgomis praeityje tokias situacijas jau buvo įveikę; • jaučia progą, kai patys galės griebtis ryžtingų priemonių; • stresinės situacijos keliamų reikalavimų nelaiko ssau reikšmingais; • suvokia situaciją kaip paskatą plėtoti savo sugebėjimus“. Žmonės nežinodami, kaip įveikti streso sukeltą nerimą, įtampą, dažnai griebiasi nekonstruktyvių susidariusios situacijos sprendimo būdų. Labai dažnai stresinių situacijų sukeltą poveikį vaikai bando neutralizuoti jį išreikšdami vienokiu ar kitokiu elgesiu: mušasi, pyksta, erzina aplinkinius; suaugusieji labiau linkę užsisklęsti, išgyventi viską viduje, niekam nepasakoti; daugeliui pirmąja nusiraminimo priemone tampa cigaretė, alkoholis, įvairios narkotinės medžiagos. Paprastai tai nepadeda įveikti streso sukeltos būsenos ir nebūna ilgalaikio poveikio. Kitąsyk atsidūręs panašioje situacijoje žmogus vėl negalės konstruktyviai su ja susidoroti. Būna situacijų, kurių išvengti yra neįmanoma. Tačiau galima įveikti kūno įtampos būseną, sumažinti stresą sąmoningai to siekiant: • Išbandyti atsipalaidavimo pratimus – kasdien skirti nors kelias minutes kvėpavimo pratimams, raumenų atpalaidavimui. • Svarbu kasdien daug judėti – mankšta, sportas, fizinis darbas, pasivaikščiojimas, bėgiojimas, važinėjimas dviračiu ir daugelis kitų fiziškai aktyvių užsiėmimų yra natūraliausias būdas sudeginti streso metu organizme susidariusias kenksmingas medžiagas, ssustiprinti organizmą, nervų sistemą, pagerinti nuotaiką. • Tobulėti – ugdyti gerąsias būdo savybes. Kantrybė, atlaidumas, pakanta, pagarba, dėkingumas ir meilė gydo sielą, padeda gyventi darnoje su savimi, kitais žmonėmis. • Išmokti džiaugtis – saulės šviesa, gėlės žiedas, draugystė, nuoširdi šypsena ir juokas – geriausi streso priešnuodžiai. • Neišgyventi dėl tų dalykų, kurių neįmanoma pakeisti. Bereikalingas jaudinimasis blogą situaciją tik dar labiau blogina. • Sveikai ilsėtis – laiku gultis ir anksti keltis. Atsiminti, kad miegas yra natūraliausi vaistai nuo streso. Nedirbti be pertraukų iki išsekimo – derinti darbą su poilsiu. • Sveikai maitintis – valgyti reguliariai ir saikingai, vengti gyvulinių riebalų, alkoholio ir kofeino, daugiau vartoti vaisių ir daržovių, turtingų vitaminais ir ląsteliena. Sveikas kūnas yra daug atsparesnis stresui. • Susirasti mėgstamą užsiėmimą – veikla, teikianti vidinį pasitenkinimą, atgaivina protą ir kūną bei yra puikus kovos su stresu būdas. • Prireikus, svarbu kreiptis pagalbos į psichinės sveikatos specialistus – psichologus ar psichiatrus. Pastarieji padės suprasti streso priežastis ir būdus, kaip kovoti su stresoriais. Visos šios priemonės ir būdai yra veiksmingi stresui įveikti. Tačiau kiekvienas žmogus turi pats surasti, kas jam labiausiai padeda ir tinka. IŠVADOS 1. Stresas nepriklauso nuo oro ar metų laiko. Nuo jo kenčia visi, nepriklausoami nuo amžiaus, lyties ar socialinės padėties. Stresas labai žymiai veikia žmogaus sveikatą ir yra skirstomas į ilgalaikį arba trumpalaikį, emocinį arba fizinį stresą. 2. Streso požymiai yra šie: emociniai (pasimetimas, prislėgta nuotaika), protiniai (negebėjimas suvokti esmės, neturėjimas jokių idėjų), socialiniai (išsiblaškymas, perdėta reakcija) ir fiziniai (prakaitavimas, galvos skausmai). 3. Darbe patiriamas stresas yra viena didžiausių sveikatos ir saugos problemų, su kuriomis yra susiduriama, taip pat, tai yra antroji pagal paplitimą su darbu susijusi sveikatos problema. 4. Streso darbe priežastys gali būti labai įvairios, pradedant: galimybės kontroliuoti darbą neturėjimu, netinkamų reikalavimų darbuotojams kėlimu, kolegų bei vadovų paramos trūkumu, užbaigiant: prastais tarpusavio santykiais, psichologiniu arba fiziniu smurtu darbo vietoje, pareigų darbe bei gyvenime nesuderinamumu. 5. Yra daugybė galimybių sumažinti stresą ir viena iš jų tikrai atitiks kiekvieno žmogaus individualius poreikius. Labai svarbu suvokti stresines situacijas, jų priežastis ir padarinius, kad galėtume apmąstyti galimus elgesio modelius ateityje. Kad išvengtume nervinės įtampos, turime stengtis išlaikyti vidinę harmoniją, kasdien kuo nors džiaugtis, visada pasitikėti savimi, į gyvenimą žiūrėti optimistiškai. Jei jau žmogus susidūria su konfliktine situacija, reikia ieškoti geriausios išeities ir džiaugtis ją suradus. LITERATŪRA 1. PERMINAS, Aidas; GUSTAINIENĖ, Loreta; JARAŠIŪNAITĖ, Gabija; PEČIULIENĖ, Ieva. Efektyvūs streso mažinimo būdai: biogrįžtamuoju ryšiu paremta relaksacija ir progresuojančioji raumenų relaksacija. Mokymo ir metodinė priemonė. Kaunas, 2014. 17 psl. ISBN 978-9955-34-508-4. 2. Valstybinė darbo inspekcija. Psichosocialiniai rizikos veiksniai ir streso darbe vertinimo rekomendacijos.[interaktyvus].Prieiga per internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!