Stiprusis ir silpnasis ad astra

 20 a. ironijos meistras Jurgis Savickis novelėje „Ad astra“ atskleidžia, kad stipresnis yra abejingas silpnesniam. Pagrindinis kūrinio veikėjas Dalba yra pasiryžęs reformuoti savo gyvenimą: „Energijos buvo daug, jis nežinojo, kur ją dėti.“ Iš pradžių šis siekis atrodo kaip racionalus noras įgyvendinti užsibrėžtą tikslą: „Imsiu ir užtversiu kelią“, tačiau vėliau retorinis sušukimas „imsiu ir nužudysiu!“ atskleidžia tuščias veikėjo ambicijas. Dalba „nutarė pabaigti sugalvotą darbą“ ir nuskandinti savo šunį. 19 – 20 a. pradžios šeimininkai šunis žudydavo siekdami išlaisvinti juos nuo senatvės ar ligų kančių, tačiau Dalbos nuosprendis šuniui kyla ne iš gailesčio jausmo. Galima teigti, jog veikėjas pasirenka piktnaudžiauti savo galia prieš bejėgį šunį. Šunį Dalba bando žudyti griebdamas jį „už paskutinės kojos“. Lyginant su Biliūno šuns egzekucija novelėje „Brisiaus galas“ galima sakyti, jog tai atskleidžia, kad Dalbos šuns žudymo epizode nebuvo atstumo, reikšmingai žyminčio gailestį silpnesniam. Kadangi ironija buvo esminis Jurgio Savickio stilistikos bruožas, savo kūryboje jis nevengė pašiepti savo veikėjus novelėje ir dėl to novelėje sukūrė komišką situaciją – skandindamas šunį pats Dalba „pačiužėjo

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!